Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – valstybės įmonės Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja J. R. yra mirusio J. K. dukterėčia. J. K. mirė (duomenys neskelbtini), iki mirties kartu su pareiškėjos šeima gyvenęs savo nuosavame name (duomenys neskelbtini). Palikėjui mirties dieną priklausė 0,2000 ha ploto žemės sklypas su statiniais (gyvenamuoju namu ir 2 ūkiniais pastatais bei šuliniu), reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į šį žemės sklypą J. K. atkurta 1999-09-22 Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistruotos viešajame registre, tačiau J. K. nuosavybės teisės į sklype esančius statinius nebuvo įregistruotos. J. K. gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais bei visą kitą savo turtą, (duomenys neskelbtini) testamentu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu Kaniavos seniūnijos seniūnės J. P., buvo palikęs pareiškėjos vyrui K. R.. Tačiau po palikėjo mirties K. R. pas notarą nesikreipė ir (duomenys neskelbtini) mirė. Po savo dėdės J. K. mirties (duomenys neskelbtini) metais jo dukterėčia pareiškėja J. R., kuri yra J. K. penktos eilės įpėdinė (CK 5.11 str. 1 d. 5 p.), pas notarą taip pat nesikreipė, tačiau toliau liko gyventi tame pačiame name, pradėjo valdyti, naudotis ir disponuoti visu jos dėdei priklausiusiu turtu, namų apyvokos reikmenimis, buities prietaisais bei kitais daiktais, mokėjo su būsto išlaikymu susijusius mokesčius, ir tai rodo, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo dėdės mirties faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Gyvendama po palikėjo mirties jam priklausiusiame name pareiškėja mokėjo už teikiamas paslaugas, taip pat rūpinosi visu nekilnojamuoju turtu.

Pareiškėjos atlikti veiksmai - palikėjai priklausiusių daiktų priėmimas kaip palikimo ir disponavimas jais savo nuožiūra rodo, kad ji savo aktyviais veiksmais priėmė palikimą po savo dėdės mirties faktiškai pradėjusi jai priklausiusį turtą valdyti. Iš pateiktų duomenų matyti, kad mirus dėdei, paveldėjimo byla nevesta, palikimo priėmimo faktas testamentų registre neregistruotas. Pareiškėjos pateikti įrodymai įrodo, kad su mirusio turtu (gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, žemės sklypu, namų apyvokos daiktais, baldais ir kt.) pareiškėja tvarkėsi kaip savininkė, priimdama sprendimus kaip su jais tvarkytis.

Pareiškėja nurodė, kad ji po dėdės mirties palikimą priėmė pradėdama faktiškai turtą valdyti (CPK 186 str. 1 d.), juo naudotis, tačiau per įstatymų nustatytą terminą į notaro biurą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo nesikreipė (1964 m. CK 599 str. 1 d.), o dabar kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių jog ji priėmė dėdės palikimą. Todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str.). Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kitų įpėdinių nėra.

Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo, todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjos pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) mirusio J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.