- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-11
- Bylos Nr.
- 2-670/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- J. M.
- Kategorijos
- 126.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 17 d. nutarties, kuria nutarta taikyti supaprastintą bankroto procesą, J. M. individualios įmonės bankroto byloje (bylos Nr. B2-45-343/2008).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Prienų skyrius 2003 m. lapkričio 12 d. ieškiniu prašė iškelti bankroto bylą atsakovui J. M. individualiai įmonei ir įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Vildirena“.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 18 d. nutartimi J. M. individualiai įmonei iškelta bankroto byla, o įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Vildirena“. To paties teismo 2005 m. vasario 1 d. nutartimi J. M. individuali įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismas 2007 m. sausio 15 d. nutartimi į bylą bendraatsakoviais įtraukė J. M. ir R. M. . Teismo 2007 m. vasario 13 d. nutartimi iš J. M. individualios įmonės bankroto administratoriaus pareigų atstatydinta UAB „Vildirena“ ir įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“.
Šalies argumentai
Bankrutavusios J. M. individualios įmonės bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“ įgaliotas asmuo 2008 m. birželio 16 d. prašymu prašė J. M. individualiai įmonei taikyti supaprastintą bankroto procesą. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo pažymėjo, kad individualios įmonės vardu Lietuvos Respublikoje registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra, o bendraatsakovių J. M. ir R. M. vardu yra registruotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas. Teismo nutartimis patvirtinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 288 165,95 Lt, o 2008 m. balandžio 18 d. kreditorių susirinkime patvirtinta bendra administravimo išlaidų sąmata - 120 000 Lt, todėl nurodytų aplinkybių pagrindu taikytinas supaprastintas bankroto procesas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartimi (skundžiama nutartis) bankrutavusiai J. M. individualiai įmonei nutarta taikyti supaprastintą bankroto procesą, bankrutavusios įmonės bankroto proceso trukmė patvirtinta iki 2009 m. birželio 17 d.
Nutartyje rašoma, kad Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 13¹straipsnis numato, kad kai įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms, teismas gali priimti nutartį taikyti supaprastintą bankroto procesą. Teismas nurodė, kad iš administratoriaus pateikto rašto, VĮ Registrų centro Kauno filialo informacijos, VĮ „Regitra“ pažymos bei visos bankroto byloje esančios medžiagos matyti, jog bankrutavusi J. M. individuali įmonė neturi turto, todėl jai taikytinas supaprastintas bankroto procesas. Teismas pažymėjo, kad akivaizdu, jog nėra iš ko apmokėti administravimo išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bankroto procesas yra labai užsitęsęs, įmonės savininkų turtas dar nepradėtas realizuoti, patvirtino supaprastinto bankroto trukmę vieneriems metams.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas J. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nebuvo faktinio pagrindo priimti nutartį dėl supaprastinto bankroto proceso. Po nutarties dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia priėmimo bankroto byla laikoma išnagrinėta. Ginčijamos nutarties įsiteisėjimas reikštų, jog teismas ar administratorius pagal ĮBĮ 13¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą turi teikti duomenis juridinių asmenų registrui dėl pakartotinio įmonės likvidavimo ir dvigubo įmonės likviduojamo statuso įgijimo, kadangi tokie duomenys jau pateikti ir įmonė jau įgijusi likviduojamos įmonės statusą. Teismas nenurodė, kada jam tapo žinomos aplinkybės apie tai, jog įmonė neturi turto. Teismui jau daug anksčiau buvo žinoma aplinkybė, jog įmonė neturi turto, tačiau teismas nesprendė klausimo dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo. Teismas priėmė tokią nutartį, kad kreditoriai negalėtų sumažinti administratoriui paskirto 120 000 Lt dydžio atlyginimo. Atsiradus abejonėms dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumo buvo pareikštas prašymas dėl nušalinimo.
Atsiliepimas
Bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“ įgaliotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo J. M. skundą atmesti.
Atsiliepime rašoma, kad apelianto motyvai nesusiję su nutarties priėmimo ir apskundimo pagrindais. Teismas pagrįstai nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog bankrutavusi įmonė turto neturi, todėl taikytinas supaprastintas bankroto procesas. Paaiškėjus sąlygai, kad bankrutuojanti įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms padengti taikyti supaprastintą bankroto procedūrą galima bet kurioje įmonės bankroto stadijoje. Įmonė jau yra įgijusi likviduojamos įmonės statusą, todėl tai neprieštarauja ĮBĮ 13¹ straipsnyje nurodytai imperatyviai sąlygai, jog supaprastinto bankroto proceso metu taikoma bankroto procedūra - likvidavimas.
Trečiasis asmuo kreditorius J. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo J. M. skundą atmesti.
Atsiliepime nurodyta, jog teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog bankrutavusi įmonė turto neturi, todėl taikytas supaprastintas bankroto procesas. Apeliantas šio fakto neginčija. Supaprastintą bankroto procedūrą galima taikyti bet kurioje įmonės bankroto stadijoje, nustačius, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ar administravimo išlaidoms padengti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis (t. 6, b. l. 139), kuria buvo nutarta taikyti supaprastintą bankroto procesą, laikytina pagrįsta ir teisėta. Taigi šios bylos nagrinėjimo dalykas yra nutarties dėl supaprastinto bankroto proceso teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimo. Vertinami tik atsakovo skunde nurodyti teisiniai ir faktiniai argumentai (CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.).
Teismas gali priimti nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą ĮBĮ 10 straipsnio 10 ir 12 dalyse numatytais atvejais ir (ar) kai įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu administratorius nustato, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms (ĮBĮ 13¹ str.). Teismas išsprendžia klausimą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo bankroto bylos nagrinėjimo metu atsižvelgdamas į konkrečios bankroto bylos aplinkybes ir įrodymus. Tokiu procesu siekiama sumažinti bet kokias galimas bankroto proceso išlaidas. Taigi esminė sąlyga pradėti supaprastintą bankroto procesą – lėšų administravimo išlaidoms padengti nebuvimas.
Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto motyvais, kad teismo nutartis priimta be pagrindo. Pagal įstatymą supaprastintas bankroto procesas gali būti taikomas iki bankroto bylos iškėlimo ir vėliau, jeigu paaiškėja, kad bankrutuojanti ar likviduojama įmonė neturi pakankamai turto administravimo išlaidoms padengti (ĮBĮ 13¹ str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto byla laikoma išnagrinėta ne po nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduoti įmonę dėl bankroto priėmimo (ĮBĮ 30 str. 1 d.), o teismui priėmus procesinį sprendimą nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 27 straipsnio, 32 straipsnio 4-6 dalies nuostatos). Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje bankroto bylos stadijoje įmonės bankroto administratorius turėjo teisę kreiptis į teismą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo, o pirmosios instancijos teismo nutartis tuo klausimu yra pagrįsta ir teisėta.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad J. M. individualios įmonės bankroto byla iškelta 2003 m. gruodžio 18 d. nutartimi (t. 1, b. l. 56-57), tačiau teismo 2007 m. vasario 13 d. nutartimi buvo atstatydintas įmonės bankroto administratorius ir nauju administratoriumi paskirta UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“ (t. 5, b. l. 124-126). Bankrutuojančios įmonės administratorius - tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 11 str. 1 d.). Administratorius turi įstatyme apibrėžtus plačius įgaliojimus bankroto procese ir būtent nuo jo veiksmų didžia dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Bankroto administratoriui 2008 m. birželio 16 d. prašymu (t. 6, b. l. 172) inicijavus supaprastintą bankroto proceso taikymą, tai yra nustačius, kad individualios įmonės turto nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms padengti, teismas skundžiama nutartimi taikė supaprastintą bankroto procesą. Tai, jog klausimas dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo galėjo būti sprendžiamas anksčiau, savaime nedaro teismo nutarties negaliojančia bei nepaneigia jos teisėtumo ir pagrįstumo.
Apelianto argumentai, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė tuo tikslu, jog kreditoriai negalėtų sumažinti administratoriui paskirto 120 000 Lt dydžio atlyginimo, yra teisiškai nereikšmingi. 2008 m. balandžio 18 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime Nr. 2/2008 (t. 6, b. l. 29-32) buvo patvirtinta bendra 120 000 Lt dydžio administravimo išlaidų sąmata už bankroto proceso laikotarpį nuo 2008 m. vasario 13 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalį, administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai nešaukiami, o administravimo išlaidų sąmatą ir administravimo išlaidoms skirtų lėšų naudojimo tvarką tvirtina bei keičia teismas (ĮBĮ 13¹ str. 4 ir 10 d.). Šios nuostatos nepanaikina ĮBĮ įtvirtintos galimybės bankroto bylos procese dalyvaujantiems asmenims įstatymo nustatyta tvarka esant pagrindui inicijuoti administravimo išlaidų sąmatos dydžio ar lėšų naudojimo klausimų nagrinėjimą teisme.
Apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo nėra pagrįsti įrodymais, o klausimas dėl teisėjo nušalinimo yra sprendžiamas įstatymo nustatyta tvarka (ne apeliacinės instancijos teisme) (CPK 68-70 str.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apygardos teismas pagrįstai vadovavosi ĮBĮ 13¹ straipsnio nuostata ir konstatavęs, jog J. M. individualios įmonės turto nepakaks administravimo išlaidoms, nutarė taikyti supaprastintą bankroto procesą.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bankroto byloje yra priimta 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, kuria leista J. M. individualios įmonės administratoriui nukreipti išieškojimą į J. M. ir R. M. priklausantį turtą 408 166,05 Lt dydžio sumai (t. 6, b. l. 97-99, 149-152). ĮBĮ 13¹ straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu pradėjus supaprastintą bankroto procesą nustatoma, kad pardavus įmonės turtą ir reikalavimo teises bus gauta dvigubai daugiau lėšų, negu reikia teismo ir administravimo išlaidoms, teismas priima nutartį nutraukti supaprastinto bankroto proceso vykdymą ir nutartį vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra ĮBĮ nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka. Ši įstatymo nuostata taikytina ir tuo atveju, jeigu išieškojimo procese realizavus įmonininkams priklausantį turtą būtų gauta dvigubai daugiau lėšų, negu jų reikia teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, aukščiau nurodytų motyvų pagrindu sprendžia, jog bylos aplinkybės patvirtina teismo nutarties, kuria buvo nutarta taikyti supaprastintą bankroto procesą, pagrįstumą ir teisėtumą. Atsakovo atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl pirmosios instancijos teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.