Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-11-30 · Administracinė byla Nr. A-525-1353-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-30
Bylos Nr.
A-525-1353-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
V. K., S. K.
Trečiasis asmuo
J. M., V. B., K. A., I. T. Ž., V. D., J.
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A525 – 1353/2009Procesinio sprendimo kategorija 11.3; 11.12 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Ilonai Kovger,dalyvaujant pareiškėjui V. K.,atsakovo atstovei Irmai Šapokaitei,

trečiajam suinteresuotajam asmeniui J. M., V. B., trečiojo suinteresuoto asmens K. A. atstovui Č. R., J. M. atstovei T. M.–K., T. V. teisių perėmėjai M. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. K. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. K. ir V. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. T. Ž. (I. T. Ž.), V. D., J. R. (J. R.), P. R. (P. R.), J. S. (J. S.), D. M., J. S., S. C., T. S., A. P. C. (A. P. C.), K. A. (K. A.), E. D., P. M. (P. M.), H. A., R. Ž., Z. M. (Z. M.), L. M., L. D., A. P. (A. P.), J. G., V. J., J. B., T. T., V. B. (V. B.), R. B. (R. B.), N. B., L. K., R. R. (R. R.), R. R. (R. R.), P. A. (P. A.), I. B. (I. B.), K. P. (K. P.), F. M. (F. M.), J. M. (J. M.), S. M., J. M., D. B., G. Š., V. Č., D. L., J. S., M. P. (M. P.), V. P. (V. P.), J. C., I. V., S. S., J. J., P. S. (P. S.), S. S. (S. S.), M. B., P. M. (P. M.), I. D. (I. D.), V. K. (V. K.), V. J., A. K., A. K. (A. K.), V. T., T. V. (T. V.), P. J., I. R., A. K. (A. K.), R. R. (R. R.), M. R. dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai S. K. ir V. K. skundu (t. I, b.l. 3 – 5), kurį patikslino (t. I, b.l. 122 – 125), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Vilniaus AVA) Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. gegužės 17 d. raštą Nr. S22-588 „Dėl nuosavybės teisių į žeme atkūrimo“; panaikinti Vilniaus AVA 2007 m. birželio 29 d. raštą Nr. 20-526 „Dėl S. B. buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime turėtos žemės dalies grąžinimo natūra“; įpareigoti Vilniaus AVA įtraukti pareiškėjus į piliečių, kuriems nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje esančią žemę bus atkuriamos grąžinant žemę natūra, sąrašus.

Nurodė, kad jų senelis S. B., miręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime (dab. (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorija) turėjo 5,63 dešimtines žemės (2,38 deš. - ariamos, 1 deš. – pievų, 1,13 deš. – miško, 1,12 deš. – nenaudojamos). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjams atnaujintas terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. B. iki nacionalizacijos turėtą žemę, pilietybę patvirtinantiems dokumentams, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Savo prašymus ir visus turimus giminystės ryšį ir nuosavybės teises įrodančius dokumentus Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pareiškėjai pateikė 2005 m. gruodžio 22 d. Vilniaus AVA pareikalavus, 2006 m. sausio 6 d. įteikė atskirus prašymus pagal atsakovo pateiktą formą. Visuose prašymuose nurodė pageidaujamą nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdą – natūra. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. kovo 28 d. raštu Nr. S22-330 informavo kad neaišku kokio ploto žemės sklypą iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis turėjo buvęs savininkas S. B. Pareiškėjams pasiūlyta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. B. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,8476 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Toks sprendimas atsakovui įteiktas 2006 m. lapkričio 30 d. Nurodė, kad 2006 m. lapkričio 21 d. įsigaliojo 2006 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4, 5, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. X-907, kurio 2 straipsniu pakeistas Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Pagal 2006 m. lapkričio 21 d. įsigaliojusią Atkūrimo įstatymo redakciją piliečiams, kuriems teismo sprendimu yra atnaujinti praleisti terminai, nuosavybės teisės atkuriamos grąžinant žemę natūra teritorijose, kur buvo likusi rėžių sistema, jeigu šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl grąžintinų natūra žemės sklypų planų patvirtinimo priėmimo. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 30-2254 (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje suformuotas 25 000 kv. m. žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui. Toks dokumentas ir su juo susijusi medžiaga buvo išsiųsti į apskritį 2007 m. sausio 3 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. gegužės 17 d. raštu Nr. S22-58 atsisakyta atkurti nuosavybės teises pareiškėjų prašymuose nurodytu būdu - natūra ir paaiškinta, kad nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko S. B. turėtą 5,8476 ha žemę (duomenys neskelbtini) kaime bus vykdomas kompensuojant vienu ar keliais iš Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nurodytų kompensavimo būdų. Pabrėžė, jog, vykdant žemės reformą, pagrindinis nuosavybės teisių atkūrimo būdas yra žemės grąžinimas natūra, visi kompensavimo būdai taikomi, kai grąžinti žemę natūra draudžia Atkūrimo įstatymo normos. Remdamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 66 straipsnio 5 dalimi, aplinkybe, jog 2006 m. lapkričio 30 d., iki Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus darbo pabaigos, pareiškėjai įteikė visus nuosavybės teisų atkūrimui reikalingus dokumentus, o teismo sprendimas, nesvarbu, įsiteisėjęs ar ne, yra buvusio žemės savininko nuosavybės teises įrodantis dokumentas, aplinkybe, jog įstatymų leidėjas nereikalauja, kad teismo sprendimas turi būti pateiktas tik įsiteisėjęs, padarė išvadą, kad atsakovo atsisakymas grąžinti senelio žemę natūra yra neteisėtas, neparemtas galiojančiomis teisės normomis.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus AVA atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 23 – 24) prašė skundą palikti nenagrinėtu.

Nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 122 punktu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsniu, asmuo, nesutinkantis su žemėtvarkos skyriaus sprendimu turi kreiptis į apskrities viršininką, o šio priimtą sprendimą galima skųsti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir tik pastarosios sprendimą - teismui. Pareiškėjai nepateikė duomenų, kad ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka pasinaudojo, todėl jie neturėjo pagrindo kreiptis į teismą.

Tretysis suinteresuotas asmuo E. D. atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 167) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad neįsiteisėjęs teismo sprendimas jo pateikimo metu neturėjo jokios prejudicinės galios atsakovui. Sprendimas įsigaliojo tik po 2006 m. lapkričio 25 d. dienos, t.y. po savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo priėmimo.Todėl formaliąja prasme, atsakovas, 2006 m. lapkričio 30 d. dieną (iki 2006-11-25) neturėjo ir neprivalėjo laikyti pareiškėjų pilnateisiais nuosavybės teisių atkūrimo dalyviais.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu (t. I, b.l. 188 – 192) skundą atmetė.

Nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 2 d. sprendimu (adm. byloje Nr. I-2369-11/2005) atnaujino pareiškėjams terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. B. (pareiškėjų senelio), mirusio (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos turėtą žemę, pilietybę patvirtinantiems dokumentams, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, vienam mėnesiui nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei atitinkamus dokumentus pareiškėjai Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui padavė 2005 m. gruodžio 22 d. Prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo patikslino 2006 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. kovo 28 d. rašte Nr. S22-330 nurodė, kad nėra aišku, kokio ploto žemės sklypą iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis turėjo buvęs savininkas S. B.; paaiškino pareiškėjams, kad jie turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi į Vilniaus miesto 4 apylinkės teismą, kuris 2006 m. lapkričio 24 d. sprendimu (civ. byloje Nr. 2-1061-486/2006) pareiškėjams atnaujino praleistą įstatymo nustatytą terminą dokumentams įteikti bei nustatė juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. B., miręs (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,8476 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. 2006 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius išleido įsakymą Nr. 30-2554, kuriuo buvo patvirtintos buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje suprojektuoto piliečiams natūra grąžintino žemės sklypo ribos, plotas, kiti šio sklypo kadastriniai duomenys bei jo planas. Pareiškėjai minėtą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. sprendimą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė 2006 m. lapkričio 30 d. Įsiteisėjęs sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui buvo pateiktas 2006 m. gruodžio 28 d. Vilniaus AVA 2007 m. gegužės 17 d. raštu Nr. S22-588 ir 2007 m. birželio 29 d. raštu Nr. 20-526 iš esmės atsisakė pareiškėjams atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę. Teismas atsakovo poziciją, kad pareiškėjai nepasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, pripažino nepagrįsta, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2007 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr. 3B-(7.5)-K-733-954 liudija, kad pareiškėjai skundu kreipėsi į minėtą instituciją dėl Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. gegužės 17 d. rašto Nr. S22-588 ir Vilniaus AVA 2007 m. birželio 29 d. rašto Nr. 20-526 teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Įvertinęs Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tai, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 30-2554 buvo patvirtintos buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje suprojektuoto piliečiams natūra grąžintino žemės sklypo ribos, plotas, kiti šio sklypo kadastriniai duomenys bei jo planas, padarė išvadą, kad pareiškėjams paskutinė diena pateikti prašymus buvo 2006 m. lapkričio 29 d. Nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas - Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. sprendimas buvo pateiktas praleidus šį terminą, todėl atsakovas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjams nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko S. B. turėtą 5,8476 ha žemę (duomenys neskelbtini) kaime bus vykdomas kompensuojant vienu ar keliais iš Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nurodytų kompensavimų būdų. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 14 straipsnio 1 dalimi, aplinkybe, jog pareiškėjai įsiteisėjusį Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė tik 2006 m. gruodžio 28 d., t.y. jau po savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl grąžintinų natūra žemės sklypų planų patvirtinimo priėmimo, konstatavo, jog atsakovas neturėjo pareigos įtraukti pareiškėjus į piliečių, kuriems nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje esančią žemę bus atkuriamos grąžinant žemę natūra, sąrašus. Nurodė, kad pareiškėjai nepagrįstai rėmėsi ABTĮ 66 straipsnio 5 dalimi, kadangi tokia norma, nustatanti procesinių veiksmų atlikimo terminą, nereguliuoja specialių veiksmų atlikimo terminų nuosavybės teisių atkūrimo procese. Pažymėjo, kad, patenkinus pareiškėjų skundą, iškiltų civilinio konflikto galimybė, būtų nepaisoma teisingumo principo, paneigiamas piliečių, kurie žemėtvarkos skyriui laiku pateikė visus reikalingus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui ir kuriems pagal patvirtintą sąrašą nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje esančią žemę bus atkuriamos grąžinant žemę natūra, teisinis tikrumas, teisinis saugumas - sudėtinės konstitucinės teisinės valstybės principo dalys.

III.

Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 1 – 5), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - jų skundą tenkinti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su Atkūrimo įstatyme numatytų terminų skaičiavimu. Remdamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.117 straipsnio 2 dalimi, 1.122 straipsnio 1 dalimi, pabrėžia, jog Atkūrimo įstatymas nereikalauja fiksuoti savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl grąžintinų natūra žemės sklypų planų patvirtinimo priėmimo tikslaus laiko (valandų bei minučių), taip pat nefiksuojamas nuosavybės teises įrodančių dokumentų įteikimo tikslus laikas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, todėl, nesant galimybės tiksliai nustatyti kuris veiksmas – nuosavybės teises patvirtinančio dokumento įteikiamas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui ar savivaldybės administracijos sprendimo priėmimas, įvyko ankščiau, teismas turėjo vadovautis bendrais viešosios teisės principais, turėjo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju neaiškumai turėtų būti aiškinami privačių asmenų naudai.

2. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje taikoma Atkūrimo įstatymo norma, kuri konkrečiai nenurodo koks nuosavybės teises įrodantis dokumentas turėjo būti pateiktas iki žemės sklypų planų patvirtinimo. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju būtent Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2003 m. kovo 13 d. pažymėjimas Nr. R4-1698 laikomas dokumentu, įrodančiu S. B. nuosavybės teises į žemę, toks dokumentas atsakovui įteiktas 2005 m. gruodžio 22 d. Todėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. sprendimas gali būti laikomas tik papildomu dokumentu, nustatančiu nuosavybės teisės apimtį.

3. Teismas nevertino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2007 m. rugpjūčio 1 d. rašto Nr. 3B-(7.5)-K-733-954 „Dėl skundo nagrinėjimo“, nebuvo nurodyti argumentai, kodėl atmestas toks įrodymas, todėl pažeistos procesą administraciniuose teismuose reglamentuojančios teisės normos (ABTĮ 87 str. 4 d.).

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys R. B., V. B. ir N. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 13 – 15) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Remdamiesi ABTĮ 14 straipsnio 1 dalimi, aplinkybe, jog pareiškėjai 2006 m. lapkričio 30 d. įteikė atsakovui neįsiteisėjusį Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, toks sprendimas įsiteisėjo ir buvo dar kartą pateiktas atsakovui jau 2006 m. gruodžio 28 d., t.y. jau po savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl grąžintinų natūra žemės sklypų planų patvirtinimo priėmimo, daro išvadą, jog teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas neturėjo pareigos įtraukti pareiškėjus į piliečių, kuriems nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje esančią žemę bus atkuriamos grąžinant žemę natūra, sąrašus.

2. Atsižvelgdami į Atkūrimo tvarkos 5 ir 12 punktus, Pabrėžia, jog tvarkoje aiškiai nustatyta Vilniaus AVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pareiga tikrinti visus pateiktus dokumentus ir prašyti pateikti papildomus dokumentus, jeigu įgaliotai institucijai trūksta duomenų tam, kad galima būtų priimti teisėtą sprendimą atitinkanti įstatymo reikalavimams. Tai pat aiškiai nustatyta, kad piliečių prašymai, laikomi pateiktais tik nuo papildomos informacijos (dokumentų) pateikimo momento. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai papildomus dokumentus (įsiteisėjusį Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimą) pateikė 2006 m. gruodžio 28 d., t. y. pažeidžiant Atkūrimo įstatyme nustatytą terminą.

3. Teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus bei teisingai nurodė, kad pareiškėjai pasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Atsakovas Vilniaus AVA atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 16 – 17) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą. Atsiliepime atsakovas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad piliečiams, kuriems teismo sprendimu yra atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyje nurodyti praleisti terminai, nuosavybės teisės atkuriamos grąžinant žemę natūra teritorijoje, kur buvo likusi rėžių sistema, jeigu šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl grąžintinų natūra žemės sklypų planų patvirtinimo priėmimo.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl to ar pareiškėjai iki įstatymo nustatyto termino, t.y. iki savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl grąžintinų natūra žemės sklypų planų patvirtinimo priėmimo, pateikė nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, konkrečiai - Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. sprendimą.

Byloje nustatyta, kad bylai aktualus buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje suprojektuoto piliečiams natūra grąžintino žemės sklypo ribos, plotas, kiti šio sklypo kadastriniai duomenys bei jo planas buvo patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 30-2554.

Pareiškėjai neįsiteisėjusį Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. sprendimą atsakovui pateikė 2006 11 30, o įsiteisėjusį teismo sprendimą atsakovui pateikė 2006 m. gruodžio 28 d..

Vertinant nurodytas faktines aplinkybes kolegija pažymi, kad neįsiteisėję teismų sprendimai jokių teisinių pasekmių nesukelia, nes pagal Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas tik įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl to byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad pareiškėjai neįsiteisėjusį Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. sprendimą atsakovui pateikė 2006 11 30, nesukelia jokių teisinių pasekmių, tame tarpe ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytųjų, t.y. nesukuria atsakovui pareigos grąžinti pareiškėjams natūra žemę, kurios planas patvirtintas šioje byloje minėtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 30-2554.

Kadangi įsiteisėjusį Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. sprendimą atsakovui pateikė 2006 m. gruodžio 28 d., o natūra grąžintino žemės sklypo ribos, plotas, kiti šio sklypo kadastriniai duomenys bei jo planas buvo patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 30-2554, konstatuotina, jog pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminą atsakovui pateikti nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą, todėl jie neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą natūra į žemės sklypą, kurio planas patvirtintas šioje byloje minėtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 30-2554.

Pareiškėjų argumentai, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. sprendimas yra tik papildomas nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas, kad nuosavybės teisėms patvirtinti pakanka Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2003 m. kovo 13 d. pažymėjimo Nr. R4-1698, atmetami kaip nepagrįsti. Nurodytame archyvo pažymėjime nėra konkrečių duomenų kokio ploto žemės sklypą iki nacionalizacijos valdė buvęs savininkas – vienoje vietoje nurodoma 5,63 dešimtinės, kitoje 2 ha (t. 1 b.l. 86). Tokie duomenys nėra pakankami nuosavybės teisių apimčiai nustatyti, todėl teismo sprendimas dėl juridinę reikšme turinčio fakto nustatymo buvo būtinas. Tai patvirtina ir pačių pareiškėjų veiksmai – jie neginčija žemėtvarkos tarnybos reikalavimo dėl juridinę reikšme turinčio fakto nustatymo ir dėl šio fakto nustatymo kreipėsi į teismą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 41 punktu, teismo kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria

apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusAnatolijus BaranovasArūnas Sutkevičius