- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-06
- Bylos Nr.
- ATP-836-190/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02192-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vladislavas Lenčikas
- Pažeidėjas
- V. Š.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2014-01-24 nutarimas Nr. 10N-6564999-14 paliktas nepakeistas ir V. Š. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2014-01-24 nutarimu Nr. 10N-6564999-14 V. Š. paskirta 150 litų bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d., padarymą.
V. Š. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis, 2014-01-21 apie 16.37 val., Kalvarijų g. 138, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjo sustabdyti automobilio, susidūrė su artėjančiu iš dešinės automobiliu, sugadino abu automobilius, pažeisdamas KET 120, 133 punktų reikalavimus.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, V. Š. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartimi V. Š. skundą atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2014-01-24 nutarimą Nr. 10N-6564999-14.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-195-270/2014 ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2014-01-24 nutarimą Nr. 10N-6564999-14.
V. Š. pažymi, jog skundžiamojoje nutartyje nustatyta, jog eismo įvykis kilo kieme, nors Maišiogalos gatvėje visi namai yra privatūs, todėl įvažiuoti į kiemą neįmanoma. Be to, iš Kalvarijų bei Maišiagalos gatvių pusės yra ženklai „Nelygus kelias“, tačiau, anot apelianto, kiemuose toks ženklas nestatomas. Nuotraukose, esančiose administracinio teisės pažeidimo byloje Kalvarijų ir Maišiogalos gatvės nufografotos taip, kad šių ženklų nematyti.
V. Š. teigimu, teisėsaugos pareigūnai turi pareigą sudaryti eismo įvykio vietos schemą bei nustatyti menamosios skiriamosios išilginės važiojamosios dalies ašį, numatytą KET105 p., tačiau nagrinėjamu atveju ši ašis nustatyta nebuvo.
Automobilių važiavimo trajektorijos, anot apelianto, susikerta tik tada, kai vienas iš automobilių įvažiuoja į priešpriešinę važiavimo juostą, iš ko seka, jog „AUDI A 4“ vairuotojas iki posūkio į kairę kirto liniją 1.1, nors KET tai neleidžia. Tai pat „AUDI A4“ vairuotojas pažeidė KET 108 p., 113 p.,114 p.,144 p.,155.10 p.,161 p.reikalavimus.
Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos nuotraukų galima matyti, kad šaligatvis turi 90° kampą, todėl jis KET 111 p. reikalavimų nepažeidė. Pažeidėjas pažymi, jog „Renault Espace“ yra 4,5 m. ilgio ir prieš posūkį važiuoti arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nebuvo galimybės, todėl jis galėjau pažeisti KET 113 p. ir 130 p. Pažymi, jog KET. 112 p. leidžia ir neprisispausti automobilio prie dešinio važiuojamosios dalies krašto.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-1233/2010). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2789/2011).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011). Tokios pat praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys bylose Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą, neišsamiai išsiaiškino galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, visų reikšmingų faktų, neištyrė visų galimų įrodymų ir įvykio versijų.
Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-14-8128468, sprendžia, jog apylinkės teismas nepakankamai išsamiai išsiaiškino bylai reikšmingas aplinkybes. Iš byloje esančių grąžinamųjų pranešimų matyti, jog teisėjas liudytoją policijos pareigūną Artūrą Saladžių į paskirtus teismo posėdžius šaukė tris kartus (2014-03-20, 2014-04-10 ir 2014-05-19), tačiau minėtas liudytojas į posėdžius neatvyko. Be to, Vilniaus apylinkės teismas nutarė, jog liudytojas A. Saladžius posėdyje privalo dalyvauti ir apie tai 2014-04-10 raštu Nr. II-195-270/2014 informavo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininką (b.l. 31), tačiau ir po to šis liudytojas į 2014-05-19 paskirtą teismo posėdį neatvyko, o teismas, neišsiaiškinęs minėto pareigūno neatvykimo priežasčių, administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo liudytojui nedalyvaujant. Pažymėtina, jog vyr. patrulio A. Saladžiaus 2014-01-21 tarnybinis pranešimas nėra išsamus ir informatyvus, todėl, apygardos teismo nuomone, jis turi būti apklaustas teismo posėdyje tikslu padėti išaiškinti teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes, nepašalino esančių abejonių. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.