- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- 2-551-674/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01268-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- M. V.
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovei M. Muchambetalijevai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui M. V., išvada teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje, dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė prašo nustatyti, jog M. V. yra S. K. tėvas; nustatyti nepilnamečio vaiko S. K. gyvenamąją vietą su motina R. K. jos gyvenamojoje vietoje; nustatyti M. V. bendravimo su S. K. tokią tvarką: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį R. K. gyvenamojoje vietoje; priteisti iš M. V. išlaikymo nepilnamečiui vaikui S. K. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 18 d. 1750,00 Eurų; priteisti iš M. V. išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. K. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eurų indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka nuo 2018 m. lapkričio 18 d. d. iki vaiko pilnametystės, nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti R. K.; priteisti iš M. V. į valstybės pajamas antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu susipažino 2017 metais sausio mėnesį, tuo pačiu metu pradėjo lytiškai santykiauti. 2017 m. liepos viduryje tapo nuo atsakovo nėščia. Lytinius santykius turėjo tik su atsakovu. Jų draugystė tęsėsi dar tris - keturis mėnesius, po to nutrūko ryšiai. Atsakovas jos neaplankė gimdymo metu, taip pat nelankė ir po gimdymo, nepadėjo finansiškai. Geruoju pripažinti dukrai S. tėvystę atsakovas nesutiko.
3. Ieškovė vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja. Mano, jog gyvendamas su ja vaikas bus tinkamai prižiūrėtas ir auklėjamas. Paaiškino, kad ji norėtų atsakovui apriboti bendravimą. Mano, kad pakaktų ir vieno karto per mėnesį, nes atsakovas vaiką atsimena tik tuomet kai būna neblaivus. Sutiktų, kad atsakovas vaiką lankytų vieną kartą per mėnesį, pirmą mėnesio savaitgalį vaiko gyvenamojoje vietoje. Atsakovas vaiką matęs kokius keturis kartus pas ieškovę namuose.
4. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį po 250 eurų nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki vaiko pilnametystės. Vaikui kas mėnesį reikia po 400 eurų, t.y. išlaidos maistui, higienos prekės, vaistai, rūbams. 250 eurų suma iš tėvo užtikrintų vaiko poreikius. Vaikas sveikatos problemų neturi. Vaikas auginamas namuose, ieškovė pati jį prižiūri. Paaiškino, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas. Atsakovo darbovietė ir jo gaunamos pajamos jai nežinomos. Nekilnojamojo turto neturi, gyvena socialiniame būste. Žiemą moka apie 130 Eur, vasarą turėtų būti apie 80 Eur. Ji pragyvena iš pašalpos, kuri yra apie 200 Eur, vaiko pinigai 58 Eur. Šiuo metu nedirba, augina vaiką. Vaiko auginti niekas nepadeda, kai reiks ir paprašys parems mama. Daugiau išlaikytinių neturi. Atsakovas prie vaiko išlaikymo nėra prisidėjęs jokia forma. Kiek žino atsakovas turto neturi, legalaus darbo neturi. Sako, kad užsidirba, bet kiek uždirba nežino. Savo išlaikytinių daugiau neturi.
Atsiliepimas
5. Atsakovo M. V. atstovas advokatas S. Jankauskas paaiškino, kad jo atstovaujamasis sutinka su tėvystės nustatymu, vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, taip pat su bendravimo tvarka, kuri nurodyta pateiktame ieškinyje. Tačiau posėdžio metu ieškovė šią tvarką kiek pakoregavo ir paprašė, kad tėvas su vaiku galėtų bendrauti tik vieną kartą per mėnesį. Atstovas nurodė, kad taip pernelyg varžomas tėvo ir vaiko bendravimas, toks bendravimas yra mažesnis nei minimalus. Todėl prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kurios prašoma ieškiniu. Atsakovas sutinka tik iš dalies su materialinio išlaikymo suma ir su įsiskolinimo suma. Atsakovas sutinka mokėti po 150 Eur. Paaiškino, kad jei prašo išlaikymo nuo 2018 m. balandžio 13 d., tuomet nebelieka išlaikymo įsiskolinimo. Paaiškino, kad atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, nes jis bedarbis, jokių pajamų šiuo metu neturi, nekilnojamojo turto neturi, tai pat atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius, į tai, kad vaikas jokių sveikatos problemų neturi, jo atstovaujamasis mano, kad vienerių metų vaiko poreikius patenkins, jei jis skirs po 150 Eur per mėnesį materialinio išlaikymo. Atstovas mano, kad šios aplinkybės leidžia sumažinti išlaikymo dydį ir ieškinį tenkinti iš dalies.
Šalies argumentai
6. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė su ieškiniu sutinka, prašo ieškinį patenkinti. Nustačius, jog atsakovas M. V. yra vaiko S. K. tėvas, priteisti iš jo išlaikymą dukrai bei įsiskolinimą. Vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su mama. Sąlygos gyventi motinos namuose mažametei yra patenkinamos. Šeimai yra taikoma atvejo vadyba po to, kai šeimoje 2018 m. gruodžio mėnesį lankėsi pareigūnai ir ieškovei buvo nustatytas girtumas. Po ko mergaitei nustatytas pirmas grėsmės lygis. Taip pat atstovė prašo nustatyti dukters bendravimo su tėvu tvarką. Tikslinga nustatyti vaiko ir tėvo bendravimą pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, tačiau skeptiškai vertina bendravimo vietos nustatytą. Ieškovės ir atsakovo santykiai nėra geri, todėl jie siūlytų vaikui ir tėvui bendrauti neutralioje aplinkoje. Dėl išlaikymo labiau palaiko ieškovės prašymą. Atsakovas jaunas, nėra trukdžių jam ieškotis darbo ir siekti išlaikyti savo vaiką. M. V. dirba pavienius darbus. Dėl įsiskolinimo, palaiko ieškovės reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
7. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad S. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) motina R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas nenurodytas. (b. l. 5). Ieškovė R. K. su dukra S. K. R. rajono savivaldybėje įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą nuo 2018-02-07 (b. l. 6). R. K. dirbo nuo 2017-07-17 iki 2017-08-04. Nuo 2018-04-13 VSDFV registruota kaip asmuo auginantis vaiką iki trejų metų. Išmokų negauna (b. l. 7). R. K. iš Raseinių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus 2018 m. vasario mėnesį gavo vienkartinę ieškomą nėščiai moteriai 76 Eur, 2018 m. balandžio mėnesį – vienkartinę išmoką vaikui 418 Eur ir 35,11 Eur išmoką vaikui. Nuo 2018 m. gegužės mėnesio gauna išmoką vaikui po 58,52 Eur (b. l. 8). Atsakovas nedirbantis, turto neturi. Registruotas darbo biržoje, kaip darbo ieškantis asmuo (b. l. 38-40, 42, 52)
8. Įstatymai numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str. 1 d.). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai, patvirtinantys giminystės ryšį, ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės (CK 3.148 str. 1 d.). Ekspertizės išvados yra moksliniai įrodymai, tai patikimiausias pagrindas nustatyti, ar atsakovas biologiniu požiūriu gali būti vaiko tėvu. Įstatymų leidėjas šios kategorijos bylose būtent moksliniams įrodymams suteikia prioritetą prieš kitus įrodymus. Byloje buvo skirta DNR genominė ekspertizė.
9. Į bylą pateiktas ekspertizės aktas Nr. ES 9/2019(01), kur išvadoje nurodyta, kad M. V. yra S. K. biologinis tėvas su 99,999999990626 procentų tikimybe (b. l. 33-36).
10. Nustačius tėvystę, yra tenkintini ir ieškovės reikalavimai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, bendravimo tvarką, taip pat priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui.
11. Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalyje, 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, tėvų susitarimu, esant ginčui - vadovaujantis vaiko interesais. Ieškovė prašo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Įvertintina tai, kad S. K. yra dar kūdikis, kuriam ypatingai reikalinga mamos globa ir rūpestis, kad vaikas nuo gimimo gyveno su motina, jas sieja artimas emocinis ryšys, ieškovė nurodžiusi, kad atsakovas nei jos, jai esant nėščiai, nei vaiko, jam gimus, nelankė, vaiką matė gal kokius keturis kartus, atsakovo M. V. nesieja joks emocinis ryšys su vaiku, S. K. gyvenamoji vieta nustatytina su motina R. K. jos gyvenamojoje vietoje.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str. 2 d.). LR CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiems tėvams yra vienodai svarbus. Be to vaikas turi turėti galimybę kreiptis bent į vieną iš tėvų bet kuriuo metu ir tuomet kai jam to labiausiai reikia. Todėl maksimali bendravimo tvarka turi būti lanksti vaiko interesų tenkinimo atžvilgiu.
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė supranta, jog dukra turi bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu. Posėdžio metu nurodė, kad norėtų, jog dukra su tėvu bendrautų vieną kartą per mėnesį, pirmąjį mėnesio savaitgalį. Su tokiu ieškovės pageidavimu nesutiko nei atsakovo atstovas, nei Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė, nes ir skyrium gyvenančio tėvo santykiai turi būti išlaikyti, ar kaip šiuo atveju, jie turi būti sukurti. Atsakovo atstovas prašė palikti tokią bendravimo tvarką, kokios prašyta ieškiniu. Ieškovė pageidauja, kad vaiko ir tėvo bendravimas vyktų vaiko gyvenamojoje vietoje. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė nurodė, kad bendravimas būtų veiksmingesnis, jei tėvas su vaiku bendrautų neutralioje aplinkoje. Teismo vertinimu, S. K. dar tik kūdikis, todėl prašymas nustatyti vaiko su tėvu bendravimą vaiko gyvenamojoje vietoje yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vaiko ir tėvo bendravimo tvarka nustatytina tokia: vaikas su tėvu bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį vaiko gyvenamojoje vietoje. Vaikui yra tik vienuolika mėnesių, todėl jis savo nuomonės išsakyti negali.
14. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Vaikų interesai yra pirmesni ir jie privalo gauti elementarų išlaikymą iš abiejų tėvų. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikius, teismas atsižvelgia į tai, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nes tėvų teikiamas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų pragyvenimo šaltinis.
15. Ieškovė nurodė, kad jos pragyvenimo šaltinis - išmoka vaikui, kuri yra 58,52 Eur. (b. l. 8). Šiuo metu ji nedirbanti, augina vaiką. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji gyvena socialiniame būste, vaiko išlaikyti jai niekas nepadeda. Atsakovas nedirbantis, tačiau registruotas darbo biržoje. Per 2018 metus jokių išmokų negavo (b. l. 38, 50, 52). Jis sudaręs santuoką (b. l. 50), bet nepateikiama duomenų, kad turėtų daugiau išlaikytinių. Ieškovė nurodė, kad nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas taip pat neturi nekilnojamojo turto (b. l. 38-40). Ieškovė Raseinių rajono savivaldybėje nuo 2018 m. vasario mėnesio įtraukta į apskaitą kaip asmuo neturinti gyvenamosios vietos, kartu gyvenantis nepilnametis vaikas S. K. (b. l. 6). Šiuo metu ieškovė gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). Ieškiniu ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui reikia per mėnesį 400 Eur: maistui, higienos prekėms, vaistams, rūbams. Iš atsakovo prašo 250 Eur. Atsakovas šią sumą prašo mažinti iki 150 Eur.
16. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovas, kaip vaiko tėvas, negali perkelti vaiko išlaikymo pareigos vien motinai, jis taip pat turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl individualių vaiko poreikių, atsižvelgus į ieškovės išsakytus argumentus, į tai, kad tiek atsakovas, tiek ieškovė nedirbantys, ieškovės pajamas sudaro išmoka vaikui 58,52 Eur, iš ko pragyvena atsakovas byloje nepateikiama, galimai pragyvena iš atsitiktinių darbų. Darytina išvada, kad priteistinas ieškovės prašomas 250 Eur išlaikymo dydis mažintinas. Vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais, išlaikymą tolygiai turi teikti tiek tėvas, tiek motina. Bylos duomenimis nėra aišku iš ko pati ieškovė išgalės teikti vaikui 250 Eur išlaikymą. Ieškovė augina vaiką, siekia suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas. Vaikas mažas ir ieškovė neturi galimybės ieškotis darbo ir gauti pajamų. Šiuo atveju atsakovas yra įpareigotas prisiimti pareigą teikti didesnės apimties išlaikymą savo dukrai, kad bent minimaliai patenkinti vaiko poreikius. Ieškovės prašomas 250,00 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra mažintinas iki 200,00 Eur. Iš atsakovo priteistina vaiko išlaikymui po 200,00 Eur kiekvieną mėnesį. Tai nėra didelė suma, atsakovas turi realią galimybę šią sumą mokėti.
17. Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data ar teismo sprendimu, nustatančiu tėvystę, priėmimo (įsiteisėjimo) data. Tėvai savo nepilnamečius vaikus privalo materialiai išlaikyti nuo vaiko gimimo dienos. CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
18. Ieškovė materialinio išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 18 d. Ieškovės prašoma priteisti įsiskolinimo suma 1750 Eur, skaičiuojant mėnesiui po 250,00 Eur. Iš atsakovo priteisus vaikui S. K. materialinį išlaikymą po 200,00 Eur, įsiskolinimas taip pat skaičiuojamas po 200,00 Eur. Įsiskolinimas yra susidaręs už 7 mėnesius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. lapkričio mėnesio (imtinai) po 200,00 Eur kas mėnesį, tai sudaro 1400,00 Eur.
19. Išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise tvarkyti ir valdyti pavestina vaiko motinai R. K. (CK 3.185 str.).
20. Tiek ieškovei, tiek atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Išlaidų pažymos po 182,00 eur (b. l. 9-10, 17-18, 42) Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 88 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra S. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o S. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinė dukra. Nepilnamečio vaiko S. K. vardą, pavardę ir kitus anketinius duomenis palikti nepakeistus.
Nustatyti S. K., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina R. K. jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti S. K. bendravimo tvarką su tėvu M. V. taip: M. V. gali bendrauti su savo dukra S. K. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį dukros gyvenamojoje vietoje, susitikimo su dukra laiką suderinus su vaiko motina R. K..
Priteisti iš M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą S. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) nuo (duomenys neskelbtini), iki jos pilnametystės, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
Šios sprendimo dalies vykdymas skubus.
Priteisti iš M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo S. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 18 d., iš viso 1400,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų 00 ct).
Teikiamą materialinį išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise pavesti tvarkyti ir valdyti ieškovei R. K..
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.