- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-17
- Bylos Nr.
- 2-685-797/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. S.
- Pareiškėjas
- Lietuvos
- Advokatai
- Irina Petkienė
dalyvaujant antstoliui Andriui Liaškovui, suinteresuoto asmens V. S. atstovei advokatei Irinai Petkienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos skundą antstoliui Andriui Liaškovui, suinteresuotam asmeniui V. S. dėl antstolio veiksmų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas į posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, prašymų negauta. Pareiškėjas pateikė skundus dėl antstolio Andriaus Liaškovo veiksmų, kuriais prašo panaikinti antstolio 2010-08-16 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, panaikinti antstolio 2010-08-16 raginimą įvykdyti sprendimą bei siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, nutraukti vykdomąją bylą bei įpareigoti antstolį grąžinti vykdomąjį raštą V. S., panaikinti antstolio 2010-09-06 patvarkymą dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. 0159/10/00388.
2010-11-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi civilinės bylos Nr. 2-7508-77/2010 ir Nr. 2-8070-797/2010 sujungtos į vieną, paliekant civilinės bylos Nr. 2-8070-797/2010.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunduose nurodo, kad 2010 m. rugpjūčio 20 d. buvo gautas antstolio Andriaus Liaškovo 2010 m. rugpjūčio 16 d. raginimas įvykdyti teismo sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0159/10/00388 ir siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas. Raginimas ir siūlymas buvo adresuotas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Pareiškėjas teigia, kad antstolio raginimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes teismo sprendimais priteistos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo tvarka yra numatyta specialiame teisės akte, todėl ji yra vykdytina ne pagal Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) normas ir vykdomoji byla nutrauktina. Be to pareiškėjas nurodo, jog antstolis neteisėtai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes CPK 590 str. nustatyta, kad jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo šio skolininko buveinės arba jo turto buvimo vietoje. Antstolis vykdymo veiksmus atlieka jo aptarnaujamoje teritorijoje. Kadangi antstolio Andriaus Liaškovo aptarnaujama teritorija sutampa su Šiaulių miesto, Šiaulių ir Radviliškio rajonų apylinkių teismų veiklos teritorija, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal savo buveinę (Gedimino pr. 11, Vilniuje) priklauso Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teritorijai, todėl antstolis nepagrįstai pradėjo vykdymo procesą kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje.
Nurodo, kad antstolis nepagrįstai raginimą įvykdyti sprendimą pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei, nes ji buvo tik atstovė teisme, o atstovai teisminiame procese atstovaujamojo vardu atlieka visus procesinius veiksmus, tačiau tai nesudaro pagrindo išieškojimą vykdymo procese nukreipti į atstovo turtą. Skolininkas šioje vykdomojoje byloje yra Lietuvos valstybė, tačiau antstolis netinkamai nustatė valdžios instituciją, kuri įgyvendintų valstybės pareigas išieškojimo procese bei pradėjo vykdymo procesą neišsiaiškinęs esminės aplinkybės – valstybės atstovo šiame procese, į kurio turimas lėšas būtų nukreiptas išieškojimas, todėl jo raginimas negali būti pripažįstamas teisėtu. Turėjo kreiptis dėl išaiškinimo.Taip pat pareiškėjas nurodo, jog skundžiamas raginimas neatitinka CPK 656 str. reikalavimų, kadangi jame netinkamai išaiškintos skolininko teisės vykdymo procese. CPK 663 straipsnis reglamentuoja išieškojimo iš fizinių asmenų tvarką, todėl jis negali būti taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuri nėra fizinis asmuo ir jokių pajamų negauna. Taip pat pareiškėjas nurodo, jog antstolio pateiktas siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas prieštarauja Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punktui, kuriame numatyta, kad siūlymas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas yra siunčiama skolininkui tik išieškojimuose iki 200 litų, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Antstolis nepagrindžia ir nepaaiškina patirtų vykdymo išlaidų paštui ir nuorašams pagrįstumo. Skundžiamame raginime yra nurodyta, kad išieškomi 97 528,52 Lt, tačiau išieškotina suma sudaro 82192,52 Lt. Antstolio 2010-09-06 patvarkymas neatitinka CPK 675 str. 2 d. reikalavimų, nes antstolis areštuoja skolininko turtą, surašydamas turto arešto aktą, o reikalavimai turto arešto aktui yra reglamentuoti CPK 678 str. Šiuo atveju antstolis surašė ne turto arešto aktą, bet patvarkymą, kuris prilyginamas turto arešto aktui, skundžiamą patvarkymą pateikdamas Vyriausybei pagal CPK 688 str., t.y., tarytum nukreipia išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias pas kitą asmenį. Skolininku šioje byloje turėtų būti Lietuvos valstybė, tačiau antstolis netinkamai nustatė valdžios instituciją, kuri įgyvendintų valstybės pareigas išieškojimo procese. Lietuvos Respublikos Vyriausybė neturi ir negali turėti jokių Lietuvos valstybei priklausančių piniginių lėšų, todėl negali įvykdyti antstolio reikalavimo areštuotas pinigines lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolis pradėjo ir tęsia vykdymo procesą, neišsiaiškinęs esminės aplinkybės - valstybės atstovo šiame procese, į kurio turimas lėšas būtų nukreiptas išieškojimas, todėl jo patvarkymas dėl lėšų arešto negali būti pripažįstamas teisėtu.
Antstolis Andrius Liaškovas prašo skundą atmesti, ir nurodė, kad skundžiamus veiksmus atliko vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2010-05-20 vykdomąjį raštą Nr. 2-689-232/08, kuriame skolininku įvardinta Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Skundžiami patvarkymai atitinka visus įstatymo reikalavimus. Vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, skolininkui neįvykdžius raginimo įvykdyti sprendimą, skolos išieškojimą nukreipė į skolininkui, t.y. Lietuvos valstybei priklausančias lėšas. Patvarkymas dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą išsiųstas skolininko atstovui - Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuris nurodytas vykdomajame rašte. Vyriausybė atstovauja valstybei tiek civilinėse bylose, tiek vykdomosiose, tiek kitose bylose. Įstatymas leidžia Vyriausybei nutarimu paskirti kitą instituciją, kuri atstovautų valstybei konkrečioje byloje ir gavusi antstolio patvarkymą dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, Vyriausybė galėjo įgalioti kitą instituciją atstovauti valstybei, bet to nepadarė. Antstolis nurodo, kad nenukreipė skolos išieškojimo į Ministro Pirmininko tarnybos ar kitos valstybinės institucijos turtą. Skolos išieškojimas vykdomas tik iš skolininko, t. y. Lietuvos valstybės, o procesiniai dokumentai, priimti vykdomojoje byloje išsiųsti skolininko atstovui Vyriausybei. Teigia, jog vykdomojoje byloje neturi jokių duomenų apie tai, jog teismo priteista skola yra pasikeitusi. Nepagrįstu laiko pareiškėjo motyvą, kad jis negalėjo priimti vykdyti vykdomojo rašto, nes teisėjams atlyginimai mokami pagal specialų teisės aktą, kadangi CPK 670 straipsnio 1 dalyje teigiama, jog išieškojimai iš visų rūšių juridinių asmenų ar kitų organizacijų, tarp jų ir užsienio subjektų, vykdomi pagal bendrąsias taisykles. Valstybė yra juridinis asmuo, specifinis teisinių santykių subjektas, nes savo teises ir pareigas įgyvendina per valstybės valdymo institucijas, išieškojimas iš jos turi būti vykdomas pagal bendrąsias taisykles, reglamentuotas Lietuvos Respublikos CPK normų. Nepagrįstu laiko ir pareiškėjo argumentą, kad pagal CPK 590 str. jis negalėjo priimti vykdyti dokumento, nes antstolis turi teisę pradėti vykdymą, kadangi toje teritorijoje yra skolininkui priklausančio turto ir teismui nereikia pateikti įrodymų, jog antstolio aptarnaujamojoje veiklos teritorijoje Lietuvos valstybė turi turto. Kiti patvarkymai taip pat priimti teisėtai ir pagrįstai.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens V. S. atstovė prašo skundą atmesti ir paaiškino, jog pozicija yra išdėstyta atsiliepime. Atsiliepime suinteresuotas asmuo prašo skundą atmesti, nes kodeksas yra aukštesnės galios teisės aktas nei specialusis teisės aktas - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimas, todėl vykdomasis raštas priiimtas vykdyti teisėtai ir nepažeidžiant CPK 590 straipsnio reikalavimų, nes valstybė turi turto visoje Lietuvos teritorijoje, todėl bet kuris antstolis, vykdantis veiklą Lietuvos Respublikoje, vykdydamas skolos išieškojimą iš Lietuvos valstybės, turi teisę vykdyti tokį vykdomąjį dokumentą. Be to, pagal Civilinio kodekso 6.273 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Įstatymų leidėjas neatriboja bylų procesine prasme, neišskiria atstovavimo teisminiuose procesuose bei išieškojimo procese. Antstolis Andrius Liaškovas skundžiamus veiksmus atliko vykdydamas Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą, kuriame skolininku yra įvardyta Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad antstolis pažeidė sprendimų vykdymo insrtukciją ir CPK normas, kadangi antstolis vykdymo procese vadovavosi Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punktu, naudojo tinkamas procesinių dokumentų formas, pasiųsto raginimo įvykdyti sprendimą forma nustatyta 1 priedu ir atitinka reikalavimus, pagrįstai priimtas siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, kuris buvo siunčiamas pagal CPK 611 bei 654 str. Vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, skolininkui neįvykdžius raginimo įvykdyti sprendimą skolos išieškojimą antstolis nukreipė į skolininkui, t.y. Lietuvos valstybei priklausančias lėšas, o ne pagal CPK 688 str. kaip nurodo pareiškėjas, tik patvarkymas dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą išsiųstas skolininko atstovui. Pareiškėjo argumentas, kad antstolis areštavo turto daugiau nei jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti nekeičia ginčo esmės, nes atliko veiksmus pagal vykdomojoje byloje turimus duomenis, t.y. antstoliui pateiktą teismo išduotą vykdomąjį raštą, kuriame yra nurodyta visa priteista ir išieškoma suma.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
2010-11-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi civilinės bylos Nr. 2-7508-77/2010 ir Nr. 2-8070-797/2010 sujungtos į vieną, paliekant civilinės bylos Nr. 2-8070-797/2010 (naujas Nr. 2-685-797/2011).
Iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad antstolio Andriaus Liaškovo 2010 m. rugpjūčio 16 d. buvo priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0159/10/00388 (b. l. 2), 2010 m. rugpjūčio 16 d. - raginimas įvykdyti sprendimą ir siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0159/10/00388 (b. l. 3-4), 2010 m. rugsėjo 6 d. - patvarkymas dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. 0159/10/00388 (b. l. 7).
Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, antstolis turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą.
Dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. Pareiškėjas prašo panaikinti antstolio 2010-08-16 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes neteisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, priimtas pažeidžiant CPK 590 str., kadangi turi būti pateikta pagal skolininko buveinės vietą arba jo turto buvimo vietą, o antstolio aptarnaujama teritorija neapima Vilniaus miesto, kur yra Vyriausybės buveinė, teritorijos, todėl antstolis nepagrįstai jį priėmė.
Vadovaudamasis suformuota teismų praktika, teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir vykdydamas CPK 594 straipsnio reikalavimus, privalo patikrinti antstolio surašytus vykdymo proceso dokumentus. Šiuo atveju matyti, kad 2010-08-16 antstolis surašė patvarkymą (vykd. bylos l. 2) priimti vykdyti vykdomąjį raštą pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl lėšų išieškojimo iš valstybės. Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Nustatęs kliūtis vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiais kriterijais vadovaujantis tikrinama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad antstolis privalo patikrinti, ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolio patvarkyme nurodyta, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį raštą, patikrino ir nustatė, kad akivaizdžių kliūčių vykdyti vykdomąjį dokumentą nėra. Vykdomasis raštas teismo išduotas 2010-05-20.
Vykdomojje byloje skolininkas yra specifinis teisinių santykių subjektas, t. y. valstybė, kuriai nuosavybės teise priklauso turtas visoje Lietuvos teritorijoje, įskaitant ir Šiaulių miestą. Todėl, antstolis, priimdamas vykdyti dokumentą, teisingai vadovavosi CPK 590 str. ir galėjo priimti jį vykdyti nes įstatyme numatyta alternatyva - arba skolininko buveinės vieta arba skolininko turto buvimo vieta, todėl 2010-08-16 antstolio patvarkymas teisėtas.
Dėl antstolio 2010-08-16 raginimo ir įpareigojimo įvykdyti sprendimą ir siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas Vyriausybei. Pareiškėjas nurodo, kad antstolis nepagrįstai vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti Vyriausybei, nes skolininku civilinėje byloje yra valstybė, o vykdymą pradėjo neišsiaiškinęs valstybės atstovo procese.
Iš byloje esančio vykdomojo rašto matyti, jog skolininku nurodyta Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Šį vykdomąjį dokumentą išdavė sprendimą priėmęs teismas, jis nurodė ir skolininką vykdomajame rašte. Valstybė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės institucijas (CK 2.36 str. 2 d.). Šiuo atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atstovu yra nurodyta LR Vyriausybė, o gavusi antstolio raginimą įvykdyti sprendimą, Vyriausybė nepateikė antstoliui informacijos apie tai, kad paskirta kita institucija, todėl su vykdymu susijusius dokumentus antstolis pagrįstai siuntė vykdomajame rašte nurodytai institucijai.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad antstolis pažeidė Sprendimo vykdymo instrukcijos 5 p., nes siuntė raginimą susimokėti vykdymo šlaidas, ko neturėjo daryti bei netinkamai skolininkui išaiškino teises ir pareigas, nurodydamas CPK 663 str. 1 d., kuris nustato tvarką, kai išieškojimas daromas iš fizinių asmenų.
Teismas sutinka su pareiškėjo nurodytu argumentu, kad CPK 663 str. 1 d. numato išieškojimo iš fizinių asmenų tvarką ir antstolis neturėjo šia teisės norma vadovautis patvarkyme, tačiau nesutinka su pareiškėjo motyvu, kad vadovaudamasis šia teisės norma, antsolis pažeidė CPK 565 str. reikalavimus ir netinkamai išaiškino teises ir pareigas, nes iš raginimo (v. b. l. 3) matyti, jog antstolis, vadovaudamasis CPK 565 str. nurodė skolininko teises ir pareigas, numatytas CPK 643 ir 644 str. Teismo nuomone, CPK 663 str. nurodymas raginime nesudaro pagrindo nuspręsti dėl antstolio veiksmų neteisėtumo, juolab, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 p. numatyta, kad vykdydamas sprendimus antstolis privalo naudoti procesinių dokumentų formas pagal ministro patvirtintus priedus.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 p. numato, kad jeigu raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, antstolis išieškojimuose iki 200 litų siunčia siūlymą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas, todėl, pareiškėjo teigimu, antstolis pažeidė minėtą punktą taip pat nepagrindė ir nepaaiškino siūlyme nurodytų vykdymo išlaidų. Tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad skolininkui buvo siunčiamas raginimas ir jis buvo siųstas, kaip numato CPK 655 str., todėl buvo siųstas ir siūlymas susimokėti vykdymo išlaias. Nesumokėjus vykdymo išlaidų, jų priteisimo klausimą sprendžia teismas, atsižvelgdamas į faktines ir pagrįstas išlaidas. Vykdomojoje byloje yra pagrindžiantys vykdymo išlaidas dokumentai, atitinkantys sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytus įkainius, su kuriais pareiškėjas galėjo susipažinti, nes jam buvo išaiškintos teisės ir pareigos, kuriomis jis gali pasinaudoti, todėl pareiškėjo nurodyti motyvai laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjas nurodo, kad išieškoma suma yra ne 97528,52 Lt, o turi būti mažesnė, kadangi 16 336 Lt suinteresuotam asmeniui V. S. buvo sumokėti. Pareiškėjas pateikė Šiaulių apygardos administracinio teismo pirmininko įsakymą, priimtą 2009-11-30 Nr. 8-128 (jo kopiją), kuriame įsakyta išmokėti teisėjui V. S. 16336 Lt darbo užmokesčio dalį pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus, atsižvelgiant į teismui skirtų lėšų sumą. Apie darbo užmokesčio sumokėjimą duomenų nepateikta, tik pateiktas įsakymas. Tačiau teismas šioje byloje sprendžia antstolio veiksmų teisėtumo klausimą ir iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad antstoliui nepateikti įrodymai, jog išieškotina suma yra sumažėjusi, tokia informacija nėra pateikta ir teismui. Pareiga pateikti duomenis apie tai, jeigu dalis darbo užmokesčio sumokėta, kyla suinteresuotam asmeniui V. S. ir skolininkui. Anstoliui nedisponuojant informacija vykdomojoje byloje apie tai, kad dalis skolos yra sumokėta, o vykdomajam rašte nurodant, kad išieškoma skola yra 97 528,52 Lt, antstolio veiksmai laikytini teisėtais ir pagrįstais (CPK 178 str.).
Dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir vykdomojo rašto grąžinimo. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimais priteistos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo tvarka yra numatyta specialiame teisės akte, todėl ji yra vykdytina ne pagal Civilinio proceso kodekso normas, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė 2009 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame detaliai reglamentuota visa priteistos nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo procedūra, kurią vykdo atitinkamos institucijos, todėl antstolis pagal šį nutarimą negali vykdyti pateikto vykdomojo dokumento ir vykdomoji byla turi būti nutraukta.
CPK 18 str. numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o pagal CPK 588 str. teismo sprendimai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus kai nurodyta vykdyti skubiai. 2009-05-11 Lietuvos apeliacinis teismo sprendimu sprendimo vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams. Suėjus šiam terminui, suinteresuotas asmuo V. S. pateikė antstoliui vykdyti teismo išduotą vykdomąjį raštą, kadangi baigėsi sprendimo vykdymo atidėjimo terminas.
Vykdomojoje byloje yra pateiktas pareiškėjo prašymas Vilniaus apygardos teismui dėl teismo sprendimo vykdymo pakartotinio atidėjimo, kuris 2011-01-24 nutartimi sprendimo vykdymą atidėjo iki 2012-01-24. Pareiškėjo kreipimasis į teismą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tik įrodo, kad šiuo konkrečiu atveju turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, o ne taikomas LR Vyriausybės nutarimas „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“, nes priešingu atveju nereiktų teisme spręsti sprendimo vykdymo atidėjimo klausimo, nes Vyriausybės nutarime yra nustatyta mokėjimo tvarka (CPK 1 str. 2 d., 18, 588 str.).
CPK 629 str. nurodo vykdomosios bylos nutraukimo pagrindus. Teismas nenustatė, kad vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti, o kitų pagrindų, išvardintų minėtame straipsnyje nėra, todėl byla negali būti nutraukiama. Be to, ją nutraukus, vykdomoji byla negali būti pradėta iš naujo, o tokiais veiksmais būtų pažeisti išieškotojo ineteresai. Pareiškėjas prašo teismo nutraukti vykdomają bylą, tačiau vykdomąją bylą nutraukia tik antstolis, išskyrus kai sudaroma taikos sutartis ir tik CPK 629 str. numatytais atvejais (CPK 630 str. 1 d.).
Dėl 2010-09-06 antstolio patvarkymo panaikinimo. Pareiškėjas nurodo, kad patvarkymas neatitinka CPK 675 str. 2 d. reikalavimo, nes areštuojant turtą, turi būti surašytas turto arešto aktas ir negali būti areštuota daugiau turto, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Iš vykdomosios bylos matyti, kad 2010-09-06 antstolis priėmė patvarkymą areštuoti Lietuvos valstybei priklausančias pinigines lėšas 104 179,63 Lt sumai, pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkymas išsiųstas skolininko Lietuvos valstybės atstovui Vyriausybei (v. b. l. 7). Atstovui buvo išaiškinta, jog turi pareigą pateikti informaciją apie turimą skolininko turtą, lėšas kredito įstaigose (patvarkymai 2010-08-16). CPK 613 str. numato, kad antstolis vykdymo procese priima motyvuotus patvarkymus. Lietuvos Respublikos CPK 689 str. nustato, jog patvarkymas dėl piniginių lėšų arešto prilyginamas turto arešto aktui. Nagrinėjamu atveju antstolio taikomas areštas piniginėms lėšoms, todėl ieškovo argumentai dėl antstolio veiksmų neatitikimo 675 str. bei 678 str. nuostatoms, laikytini nepagrįstais, nes tai yra piniginės lėšos, o ne kitas turtas, kuris gali būti areštuojamas pagal CPK 675, 678 str.
Skundžiamame antstolio patvarkyme nevienareikšmiškai nurodyta, jog areštuojamos Lietuvos valstybei priklausančios piniginės lėšos. Pažymėtina ir tai, jog antstolis atliko įstatymų jam nustatytas funkcijas ir priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010-05-20 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-689-232/08, kuriame skolininku įvardinta Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Nagrinėjamu atveju piniginių lėšų areštas buvo nukreiptas ne į skolininko atstovą, o tiesiai į skolininką, atstovui siunčiama tik visa informacija, nes byloje nepateikta duomenų, jog atstovas būtų pasikeitęs, todėl pareiškėjas nepagrįstai nurdo, kad antstolis pritaikė CPK 688 str. ir išieškojimą nukreipė į skolininko pinigų sumas, priklausančias skolininkui iš kitų asmenų.
Dėl piniginių lėšų arešto masto teismas jau yra pasisakęs, kad vykdomojoje byloje nei išieškotojas nei skolininkas nepateikė įrodymų, jog išieškotina suma yra mažesnė, todėl neturint duomenų apie tai, antstolis pagrįstai nurodė sumą, kuri yra pateikta vykdomoje byloje.
Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, į byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog antstolio Andriaus Liaškovo 2010 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0159/10/00388, 2010 m. rugpjūčio 16 d. raginimas įvykdyti sprendimą ir siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0159/10/00388, 2010 m. rugsėjo 6 d. patvarkymas dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. 0159/10/00388, yra teisėti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 178, 185 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 510-513 str., teismas
nutarė:
Skundą atmesti.
Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.