Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. K. skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžiu M. K. nuteistas už 15 pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (tarp jų ir pasikėsinimus), už 38 pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, už 23 pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 39 pagal BK 215 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas nusikalstamas veikas įvairios trukmės laisvės atėmimo bausmėmis.

1.1. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (tarp jų ir pasikėsinimai), subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams.

1.2. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 19 d. nuosprendžiu nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmetė, tačiau dėl pasikeitusio BK 190 straipsnio Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendį pakeitė, perkvalifikuojant 13 pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (tarp jų ir pasikėsinimai) kvalifikuotų nusikalstamų veikų į BK 182 straipsnio 3 dalį ir dėl jų baudžiamąją bylą nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

2. 2019 m. lapkričio 29 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose buvo gautas nuteistojo M. K. pareiškimas dėl jam paskirtos bausmės sumažinimo, nes BK 54 straipsnio 2 dalis buvo papildyta 8 punktu, o jis dauguma atveju žalos nepadarė visai arba jo padaryta žala buvo mažareikšmė.

3. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. nutartimi nuteistojo M. K. prašymas atmestas.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmestinas.

6. Skunde apygardos teismui nuteistasis M. K. tvirtina, kad BK 54 straipsnio 2 dalis papildyta 8 punktu, akivaizdžiai lengvina jo padėtį, kadangi jo nusikalstamais veiksmais padaryta minimali žala, o paskirta bausmė neproporcingai didelė, ir tai prieštarauja teisingumo bei protingumo principams. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad tai, jog nuo 2017 m. spalio 6 d. BK 54 straipsnio 2 dalis buvo papildyta 8 punktu (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija), numatančiu, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į nusikalstama veika padarytą žalą, savaime nereiškia, jog ši aplinkybė yra esminė parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį už padarytą nusikalstamą veiką. Akcentuotina, kad ir iki BK 54 straipsnio 2 dalies 8 punkto papildymo, skirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį, teismas privalėjo atsižvelgti ne tik į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bet ir įvertinti visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu (BK 61 straipsnio 3 dalis).

7. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas nuteistojo M. K. apeliacinį skundą, 2015 m. vasario 19 d. nuosprendžiu, be kita ko, įvertino ir tai, ar Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžiu nuteistajam M. K. teisingai paskirta bausmės rūšis bei nustatytas jos dydis.

8. Tai, jog Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 19 d. nuosprendžiu dėl pasikeitusio BK 190 straipsnio perkvalifikavo 13 pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (tarp jų ir pasikėsinimai) kvalifikuotų nusikalstamų veikų į BK 182 straipsnio 3 dalį ir dėl jų baudžiamąją bylą nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, parodo, jog buvo atsižvelgta ir į nusikalstamomis veikomis padarytų žalų dydžius. Kartu Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 19 d. nuosprendyje konstatavo, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžiu skiriant bausmę M. K., buvo įvertintos visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės bei nurodė, kad nuteistasis M. K. per itin trumpą laikotarpį padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės ir savanaudiškos, jis nusikalto būdamas teistas, atlikdamas bausmę laisvės atėmimo namuose, o tai rodo ne tik jo polinkį nusikalsti, bet ir tai, kad jam ankstesniu nuosprendžiu paskirta pati griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas – nebuvo pakankama, kad pakeistų jo elgesį ir jis daugiau nebenusikalstų. M. K. savo kaltės nepripažino, viso proceso metu neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto bendrininkų grupe. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, jog apylinkės teismas nuteistajam M. K., kaip recidyvistui, teisėtai ir pagrįstai už atskiras nusikalstamas veikas skyrė pačias griežčiausias straipsnių sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą. Akcentuotina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 19 d. nuosprendžiu konstatavo, jog buvo nustatyta nuteistojo M. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau bausmių dydžiai už nusikaltimus, numatytus 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, buvo parinkti mažesni nei šių bausmių vidurkiai, numatyti straipsnių sankcijose bei padarė išvadą, kad dar labiau švelninti nuteistajam M. K. už nusikaltimus paskirtas bausmes nėra pagrindo.

9. Pažymėtina, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. vasario 19 d. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties argumentais, kad tiek apylinkės, tiek apeliacinės instancijos teismai, įvertino nuteistojo M. K. pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į M. K. įvykdytų nusikalstamų veikų padarymo būdą laiką, vietą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Esant jau įsiteisėjusiam nuosprendžiui, BK 54 straipsnio 2 dalį papildžius 8 punktu (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija, įsigaliojo nuo 2017 m. spalio 6 d.), nėra pagrindo peržiūrėti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžio ir spręsti klausimą dėl švelnesnės bausmės skyrimo. Tai, kad po minėto asmens nuteisimo buvo priimtas ir įsigaliojo BK 54 straipsnio 2 dalies 8 punktas, nepanaikina nuteistojo M. K. veikos nusikalstamumo, imperatyviai nešvelnina jam paskirtos bausmės ir nelengvina jo teisinės padėties.

10. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

nuteistojo M. K. skundą atmesti, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.