- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-30
- Bylos Nr.
- ATP-725-594/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03146-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. Č. (toliau – S. Č.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties, kuria S. Č. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo buvo atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Č. Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2013 m. spalio 12 d., apie 23.00 val., ties Raudondvario pl. 157, Kaune, vairuodamas automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, į vietovės reljefą, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą ir gatvės stulpą. Eismo įvykio metu buvo apgadinti automobilis, kelio ženklas ir gatvės stulpas. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, vairuotojas apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Vėliau į eismo įvykio vietą grįžo kartu su sutuoktine R. Č., kuri prisipažino sukėlusi šį eismo įvykį, jos vardu buvo surašytas protokolas bei 2013 m. spalio 30 d. priimtas nutarimas, kuriuo ji buvo pripažinta kalta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Tokiais savo veiksmais S. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 9, 133, 231, 234 punktų reikalavimus.Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu S. Č. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisės pažeidimą buvo paskirta 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų (43,44 eurų) bauda, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą – 3200 (trijų tūkstančių dviejų šimtų) litų (926,78 eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, S. Č. paskirtos administracinės nuobaudos buvo subendrintos, paskiriant jam galutinę – 3200 (trijų tūkstančių dviejų šimtų) litų (926,78 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.2016 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas S. Č. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo, kuris 2016 m. birželio 30 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo atmestas. Skundu apygardos teismui S. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sutrumpinti jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Šalies argumentai
4.1. Apelianto teigimu, ATPK 329 straipsnio nuostatos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į paskirtą nuobaudą bei elgesį jam paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones terminą būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Nors pirmosios instancijos teismas, atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą didelį dėmesį skyrė jo padaryto teisės pažeidimo analizei, konstatuodamas, kad analizuojamu atveju S. Č. buvo nubaustas už itin šiurkštaus administracinio teisės pažeidimo padarymą, tačiau, apelianto įsitikinimu, ATPK nenumato kriterijų, pagal kuriuos teisės pažeidimai skirstomi pagal sunkumo (šiurkštumo) laipsnį, todėl šis apylinkės teismo kriterijus nėra visiškai teisingas.
4.2. Skundu pabrėžiama, kad S. Č. yra valstybės tarnautojas, savo darbovietėje charakterizuojamas itin teigiamai, jis sumokėjo jam paskirtą piniginę baudą, o nuo specialiosios teisės atėmimo jau praėjo kiek daugiau nei 20 mėnesių.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į S. Č. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepimas
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo, kadangi išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nėra nustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
S. Č. skundas netenkinamas.ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Tačiau, sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 straipsnyje įtvirtintos sąlygos netaikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti į buvusius teisės pažeidėjo baustumus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
7.1. Šių duomenų kontekste svarbu paminėti ir tai, kad galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis ATPK 329 straipsnio nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga, todėl vien tai, kad teismas atsisakė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, net ir teisės pažeidėjui atitinkant ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, nelaikytina pagrindu pripažinti tokį teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamos apylinkės teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju visiškai pagrįstai sprendė, jog S. Č. atitinka visus formaliuosius ATPK 329 straipsnio reikalavimus – nuo nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, per šį laikotarpį naujų teisės pažeidimų S. Č. nepadarė. Tačiau minėta, jog, sprendžiant klausimą dėl komentuojamo straipsnio taikymo galimybės, būtina įvertinti ir tai, ar apelianto atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai. Ir nors skundu apygardos teismui S. Č. nurodo, kad administracinės nuobaudos tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti, tačiau sutikti su tokiu apelianto argumentu ir jo pagrindu naikinti teisėtą bei pagrįstą Kauno apylinkės teismo nutartį, aukštesniojo teismo įsitikinimu, teisinio pagrindo vis tik nėra.Sutinkamai su ATPK 20 straipsniu, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.Kaip matyti iš analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, S. Č. Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu teisė vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams atimta už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisyklėse nustatytą tvarką. Tokiais savo veiksmais S. Č. neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo paties bei kitų asmenų sveikatai – jis ne tik nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė transporto priemonės, bet ir apgadino kelio ženklą bei gatvės stulpą, po ko, iš eismo įvykio vietos, palikdamas savo transporto priemonę, pasišalino, todėl šio administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei nekvestionuotinas. Tuo tarpu įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą administracinę nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje.
10.1. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į S. Č. elgesį po padaryto teisės pažeidimo. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, jis, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, grįžo į ją su savo sutuoktine, kurios vardu ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už sukeltą eismo įvykį. Ir tik vėliau, paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, kurių duomenimis, pažeidimą padarė ne S. Č. sutuoktinė, bet jis pats, administracinio teisės pažeidimo byla buvo atnaujinta, ko rezultate S. Č. buvo pripažintas kaltu dėl įvykdytų pažeidimų, už ką jam buvo paskirta atitinkamo dydžio administracinė nuobauda – piniginė bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Tokie S. Č. veiksmai, neabejotinai neigiamai charakterizuoja asmenį, atskleidžia ypatingą jo ciniškumą ir rodo, jog jis jam gresiančios administracinės atsakomybės bandė išvengti visais įmanomais būdais ir tik išnaudojęs visas galimybes (išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka), savo kaltę dėl padaryto pripažino ir sumokėjo jam paskirtą piniginę baudą. Tokie teisės pažeidėjo veiksmai, aukštesniojo teismo įsitikinimu, rodo ne nuoširdų jo gailestį dėl padaryto, bet siekį, nepavykus išvengti administracinės atsakomybės, sušvelninti savo teisinę padėtį. Nors šios aplinkybės, kaip teisingai savo skundu pažymi apeliantas ir negali būti pagrindu jo atžvilgiu netaikyti ATPK 329 straipsnio nuostatų, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia S. Č. asmenybę, negali būti sumenkinamos.
Tokiu būdu, vien tai, kad S. Č. yra (ar buvo) valstybės tarnautojas, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, sumokėjo jam paskirtą piniginę baudą, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą aukščiau aptartų duomenų visumoje, esminės reikšmės neturi. Juo labiau įvertinus ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ar teisės pažeidėjo teisinės padėties švelninimą ATPK 329 straipsnio nuostatų pagrindu. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Būtent ta aplinkybė, kad S. Č. darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis, todėl taikyti ATPK 329 straipsnį ir jo pagrindo švelninti S. Č. teisinę padėtį šiuo aspektu, teisinio pagrindo nėra. Konstatuojant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, siejami su darbu ar finansiniais sunkumais, nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes darydamas pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Laikytina, kad pažeidėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.
11.1. Iš esmės analogiška išvada darytina įvertinus ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus, jog jam paskirtą piniginę baudą jis jau yra sumokėjęs. Ši aplinkybė, įvertinus ATPK 329 straipsnio lingvistinį ir sisteminį aiškinimą, esminės reikšmės S. Č. paskirtos teisės vairuoti transporto priemones sutrumpinimui analizuojamu atveju neturi. Ji tik parodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vykdo jam nustatytus teismo įpareigojimus ir elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas už teisės pažeidimo padarymą kaltu pripažintas asmuo, nubaustas pinigine bauda.
Tokiu būdu iš esmės pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, priešingai nei teigiama S. Č. skunde, byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis byloje nėra. Naujų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, ko rezultate spręstina, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi teismas nubaustojo atžvilgiu ATPK 329 straipsnio nuostatų netaikė pagrįstai, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹² straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir S. Č. skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.