Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė, sekretoriaujant Dianai Suščenovienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl mirusiojo P. Ž. turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. Ž. ir K. Ž.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008 ir kt.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu. teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kai yra šios aplinkybės: (1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; (2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; (3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010 ir kt.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, bet visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Nors teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis), tačiau byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimas Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 5 punktas).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad P. Ž. ir G. Ž. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), susilaukė dviejų dukrų: J. Ž. ir K. Ž.. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad P. Ž. nuosavybės teise priklauso: (1) butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (2) sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (3) butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (4) 5 394,42 Lt piniginių lėšų, esančių Swedbank, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis P. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Iš testamentų registro išrašo matyti, kad P. Ž. testamento nesudarė, jos palikimas nepriimtas. Mirties liudijimas patvirtina, kad G. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Iš testamentų registro išrašo matyti, kad G. Ž. buvo sudarius testamentą, pagal kurį palikimą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – priėmė palikėjos dukra J. Ž., K. Ž. atsisakė nuo motinos G. Ž. palikimo.

Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau nurodytas turtas įgytas santuokoje, pripažintina, kad jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių – P. Ž. ir G. Ž. – nuosavybė, nes santuokoje įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepaisant to, kad viešame registre savininku nurodoma tik vienas iš jų (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio, 1-2 dalys), nes sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 ir kt.). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Bendraturčio dalies nustatymas reiškia ne tik jo idealiosios dalies nuosavybės teisėje, bet ir aiškiai apibrėžtos, ją atitinkančios realios dalies turte nustatymą, o tai reiškia būtinumą individualiai apibrėžti turto dalį, galinčią būti savarankišku civilinės apyvartos objektu. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ½ santuokoje įgyto turto (CK 3.38 straipsnio 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis, CPK 177-178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 ir 442–448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ½ santuokoje įgyto turto, t. y. ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ½ sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ½ buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ½ 5394,42 Lt piniginių lėšų, esančių Swedbank, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.