Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-59-72-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-28
Bylos Nr.
1A-59-72-2011
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-01019-2009-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius (pran.)
Nuteistasis
V. M.
Nukentėjusysis
V. R., D. R.
Advokatai
Vytautas Bučius
Teisėja Audra Krikščiūnienė Baudž. byla Nr.1A-59-72/2011
Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01019-2009-6 Procesinio sprendimo kategorija
(S)2.4.6.PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUBaudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-592011 m. sausio 28 d. Procesinio sprendimo kategorijaPanevėžys1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, nuteistajam V. M., gynėjui advokatui Vytautui Bučiui, nukentėjusiųjų atstovui Rolandui Jakoniui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 6 d. ir nuteistas penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo bei kardomosios priemonės – suėmimo laikas nuo 2009-09-24 iki 2009-10-02. Vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d. ir BK 68 str. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas V. M. naudotis specialia teise – atimta teisė vairuoti transporto priemonę trejiems metams. Nukentėjusiųjų V. R. ir D. R. civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo – 202 500 Lt sumai bei 255 000 Lt sumai palikti nenagrinėti, pripažįstant nukentėjusiesiems teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteista už tai, kad jis, 2009 m. rugsėjo 24 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. kelio (duomenys neskelbtini) 4 kilometre, būdamas neblaivus, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodytus reikalavimus, vairuodamas jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 132, 136.1 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), atsižvelgdamas į greitį, privalėdamas laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma (KET 132 p.), viršijo leistiną 90 km/h greitį 20 km/h ( 136.1), nepasirinko saugaus atstumo bei atsitrenkė į toje pačioje eismo juostoje važiavusį ir besiruošusį sukti į kairėje kelio pusėje esantį kiemą automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą K. R., dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų K. R. ir automobilio „Opel Astra“ keleivė S. H. R. žuvo, o kartu važiavusiai E. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo iš dalies pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio mėn. 03 d. nuosprendį ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino dalį žalos, nepripažinti atsakomybę sunkinančios aplinkybės tai, kad žuvo du žmonės, o vienam nesunkiai sutrikdyta sveikata ir jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas. Nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisme kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir tai teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau mano, jog teismas nepagrįstai jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe nepripažino to, kad jis atlygino dalį padarytos žalos. Teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jo materialinė padėtis nėra gera, nors ir turi verslą, pajamos yra minimalios, yra išsituokęs ir vienas išlaiko nepilnametę dukrą. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusieji teismo posėdžio metu prašė šioje byloje ieškinius palikti nenagrinėtus. Nurodo, kad pagal išgales nukentėjusiesiems sumokėjo dalį lėšų, dalimis mokės ir ateityje, tačiau neturėdamas greitų ir didelių pajamų negali atlyginti, kaip teismas nurodo, žymiai didesnių žalos atlyginimo sumų. Mano, kad teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe tai, kad dėl jo neatsargių veiksmų žuvo daugiau kaip vienas žmogus, nes BK 281 str. 6 d. tai numatyta kaip nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis. Todėl prašo minėtos aplinkybės nepripažinti jo atsakomybę sunkinančia. Nurodo, kad teismui pripažinus jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino nukentėjusiesiems ir draudimui didelę dalį žalos bei nepripažinus jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad dėl jo neatsargių veiksmų žuvo du žmonės ir vienam nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata bei atsižvelgiant į tai, kad vienas augina ir išlaiko nepilnametę dukrą, atsiranda pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas.

Prokuroras ir nukentėjusiųjų atstovas teismo posėdyje prašo nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis bei pastarojo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Byloje neginčytinai įrodyta, kad nuteistasis V. M., vairuodamas transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo du žmonės, o vienam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 6 d. numatytą nusikalstamą veiką, už kurią sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.

Neneigdamas savo kaltės apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. nesutinka su teismo sprendimu nepripažinti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos ir prašo šią aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad jame išdėstyti išsamūs motyvai, pagrindžiantys teismo išvadą dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų netaikymo, su jais visiškai sutinka ir teisėjų kolegija.

Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltininkui pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas šiuo atveju reikalauja atlyginti ar pašalinti visą nusikaltimu padarytą žalą. Kita vertus, BK 59 straipsnio 2 dalis nedraudžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Tuomet atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, kuris sudaro pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytosios žalos dalį yra nuoširdžios ir pan. (kasacinės nutartys 2K-420/2007, 2K-77/2009). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, kad nuteistojo, kuris yra verslininkas ir turi savo įmonę, visiems nukentėjusiesiems sumokėta 10 000 Lt suma, atsižvelgiant ir, į civilinio atsakovo UAB „BTA draudimas“ V. R., D. R. ir Ž. J. išmokėtas sumas, nėra pakankamai didelė, palyginus su nukentėjusiųjų A. R. ir D. R. byloje esančiais pareikštais civiliniais ieškiniais atitinkamai 202 500 Lt ir 255 000 Lt sumoms. Nors skundžiamu nuosprendžiu ir nebuvo išspręstas civilinių ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas (civiliniai ieškiniai perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka), tačiau nuteistojo V. M. paminėto dydžio žalos atlyginimas, įskaitant ir nuteistojo apeliacinės instancijos teisme duotais parodymais dėl papildomai nukentėjusiesiems pervestų po 2000 Lt, nesudaro pakankamo pagrindo tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo. Taigi pripažinti V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis atlygino dalį žalos, nėra pagrindo, nes tokia dalis šiuo atveju nevertintina kaip pakankamai didelė.

Nuteistasis, apeliaciniu skundu nesutikdamas ir su atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos LR BK 60 str. 1 d. 11 p. pripažinimu, prašo nepripažinti dviejų žmonių žūties ir vieno sužalojimo jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje šiuo klausimu išdėstyti išsamūs motyvai, pagrindžiantys teismo išvadą dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 11punkto nuostatų taikymo.

BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad jei dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių, teismas tai pripažįsta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Sunkių padarinių sukėlimas teismo pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jeigu sunkūs padariniai nėra inkriminuoto nusikalstamos veikos sudėties požymis. Tai seka iš BK 60 straipsnio 2 dalies, kur nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis.

BK 281 straipsnio 6 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą vairuojant kelių transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu dėl to įvykio eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. BK 281 straipsnio 6 dalis kaip nusikaltimą kvalifikuojantį požymį įvardija vieno žmogaus žūtį. Be abejo, ir kelių žmonių žūtis atitiks BK 281 straipsnio 6 dalies kvalifikuojantį požymį ir veika bus kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 6 dalį kaip pavienis nusikaltimas.

BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama kai dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių. Žmogaus žūtis yra sunkus padarinys. Kartu žmogaus žūtis yra BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytas nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis - veikos padarinys, todėl vieno žmogaus žūtis negali būti papildomai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tačiau dviejų ar daugiau žmonių žūtis nors ir nekeičia padarytos veikos kvalifikacijos, tačiau išryškina padarytos veikos padarinius, didina veikos pavojingumą ir atsižvelgiant į padarinių kilimo priežastis, veikos pobūdį teismo gali būti pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe (kasacinė nutartis 2K-188/2009). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors ir buvo padaryta neatsargi nusikalstama veika, tačiau ji pasireiškė šiurkščiu KET pažeidimu vairuojant apsvaigus nuo alkoholio ir sukėlė itin sunkius padarinius – žuvo du žmonės, o mažametei E. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistajam inkriminuoto baudžiamojo įstatymo formuluotę ir padaryto nusikaltimo padarinius, laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jo veika sukėlė sunkius padarinius.

Pirmosios instancijos teismas, įvertino ir atsižvelgė į visas apelianto skunde minimas aplinkybes, reikšmingas bausmės dydžiui, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino nukentėjusiesiems dalį žalos, yra išsituokęs ir vienas išlaiko nepilnametę dukrą I., gim. (duomenys neskelbtini), todėl atsižvelgti į tai dar kartą nėra pagrindo. Nors nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šį nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisykles: automobilį vairavo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (2009-09-24, 19.29 val. asmens blaivumo testu nustatytas 3,0 promilių girtumas, iš specialisto išvados matyti, kad 2009-09-24, 20.40 val. V. M. kraujyje rasta 1,92 promilės etilo alkoholio), nepasirinko saugaus vairavimo greičio (viršijo leistiną 90 km/h greitį 20 km/h greičiu), kad galėtų suvaldyti vairuojamą automobilį, tokiais savo veiksmais sukėlė eismo įvykį su itin sunkiais, negrįžtamais padariniais – dėl patirtų sužalojimų mirė du žmonės (tos pačios šeimos nariai - vyras ir žmona), mažametei nukentėjusiajai buvo nesunkiai surikdyta sveikata. Taigi nuteistojo veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė ir į kitas bausmės dydžiui reikšmingas aplinkybes, t. y., kad žuvus K. R. ir S. H. R., be tėvų priežiūros liko neįgalus jų pilnametis sūnus G. R., kuriam nuo 2005 m. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, kad V. M. teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra individualios įmonės savininkas, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Teismas taip pat atsižvelgė ir į paties nuteistojo sveikatos būklę - serga 1 tipo cukriniu diabetu, vartoja vaistus nuo epilepsijos. Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skiriant bausmes už kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksplotavimo taisyklių pažeidimus, negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl šio nusikaltimo prarastos vertybės, todėl kilusių labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinama asmenybė. LR BK 61 str. įpareigoja teismus skiriant bausmes įvertinti byloje numatytų kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių bei kitų LR BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių reikšmę, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį ir atsižvelgiant į tai motyvuotai parinkti skiriamos bausmės rūšį bei dydį, skaičiuojant jį nuo sankcijos vidurkio. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, kolegija laiko, kad skundžiamu nuosprendžiu V. M. paskirta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė už BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežta, net ir atsižvelgus į tai, kad jis vienas išlaiko nepilnametę dukrą ((duomenys neskelbtini) jai sukaks aštuoniolika) ir pats serga 1 tipo cukriniu diabetu, vartoja vaistus nuo epilepsijos, nes šios aplinkybės apeliantui buvo žinomos ir anksčiau, tačiau jis būdamas neblaivus vairavo automobilį, be to, važiavo viršydamas greitį ir padarė eismo įvykį su itin sunkiomis, negrįžtamomis pasekmėmis, kas rodo, kad apeliantas nebuvo rūpestingas, apdairus ir atidus.

Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

BK 75 str. nustato dvi būtinas sąlygas, kurioms esant, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Pirmoji iš šių sąlygų yra ta, kad asmuo yra nuteisiamas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip 3 metams arba ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Antroji sąlyga numato, kad teismas turi nuspręsti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir susiklosčiusią teismų praktiką teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi nuodugniai išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Vertindamas padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į teigiamas ir neigiamas kaltininko asmenybės savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikaltimo padarymo priežastis, kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo, pavyzdžiui, ar jis kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą, t. y. sprendžia, kaip realus paskirtos bausmės vykdymas (atlikimas) paveiktų teigiamus socialinius kaltininko ryšius, asmenybę ir t. t. Pabrėžtina ir tai, kad kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Todėl teismas, net ir nustatęs visas formaliai būtinas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, gali, tačiau neprivalo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam.

Nuteistasis V. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams, todėl jo padaryto nusikaltimo kaltės forma ir bausmės trukmė atitinka pirmąją iš įstatyme numatytų sąlygų jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Spręsdama, ar yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kolegija atsižvelgia į nuteistojo padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kurį lemia kilę padariniai, kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksplotavimo taisyklių pažeidimo pobūdį, kaltininko asmenybę, apsvaigimo laipsnį. Vertindama padaryto BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistasis šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles: jis vairavo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus važiavimo greičio (važiavo 110 km /h greičiu, 20 km/h viršydamas leistiną kelio ruože greitį), saugaus atstumo ir nesuvaldė vairuojamo automobilio atsitrenkdamas į toje pačioje eismo juostoje važiavusį ir besiruošusį sukti į kairę automobilį, dėl ko mirtinai sužalojo du žmones, o dar vienam, t.y. mažametei E. R. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokia nuteistojo padaryta nusikalstama veika, sukeltos pasekmės laikytinos žymiai pavojingesnėmis, nei kad tokios pat pasekmės būtų sukeltos tokiais pat blaivaus asmens veiksmais. Vertindamas nuteistojo V. M. asmenybę, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia tiek į nuteistojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek į jo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jos. Nors nuteistasis ir pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino nedidelę dalį nusikaltimu padarytos žalos, yra dirbantis, anksčiau neteistas ir neturi administracinių nuobaudų, tačiau atsižvelgiant į jo apsvaigimo laipsnį bei tai, kad jis važiavo ne vienas, o su keleiviu, V. M. elgesys vertintinas kaip labai rizikingas. Pats nuteistasis V. M. prisipažino alkoholį vartojęs prieš eismo įvykį ir tai iš esmės patvirtina nustatyta alkoholio konsentracija nuteistojo kraujyje, kuri žymiai viršija BK 281 str. 8 d. numatytą normą (0,40 promilės ir daugiau), nuo kurios vairuotojas laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio. V. M. buvo gerai žinoma, jog dėl alkoholio vartojimo neišvengiamai dėmesys ir orientacija susilpnėja, o eismo įvykio tikimybė, padidėja. Pats nuteistasis V. M., duodamas paaiškinimus teisme, patvirtino, kad dėl girtumo neįvertino situacijos ir nesuvaldė automobilio. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas susijęs su itin didele rizika, tad jį vairuojantis asmuo turi ne tik būti labai atidus, bet ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Transporto priemonės vairavimas būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsakingumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Kita vertus, pabrėžtina ir tai, kad teismų praktikoje tokie atvejai, kai asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis šiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad bausmės vykdymo atidėjimas apeliantui esamomis aplinkybėmis netaikytinas, nes mano, kad jis neatitiktų teisingumo siekio ir nepadėtų pasiekti kitų bausmės tikslų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tenkinti V. M. prašymą ir jam taikyti BK 75 str. nuostatas, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutar ė:

Nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Tomas Zdanavičius Vytautas NorkūnasTeisėjai Nijolė SušinskienėRičardas Gilys