Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-06-15 · Civilinė byla Nr. 2A-773-460/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-15
Bylos Nr.
2A-773-460/2012
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00854-2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento
Atsakovas
J. M.

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-773-460/2012

Teisėja Lina Jociuvienė (Proceso Nr. 2-24-3-00854-2011-)
Procesinio sprendimo kategorija
(S) 44.1; 44.2.4.1;44.5.2.17; 121.21KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. birželio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui J. M. dėl žalos atlyginimo bei atsakovo (apelianto) J. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4 323,15 Lt turtinės žalos. Nurodė, jog atsakovas neturėdamas leidimo savavališkai iškirto sveikus žaliuojančius 69 medžius ir tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė miškui žalą už 4 323,15 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, motyvavo tuo, jog jam nuosavybės teise priklausančiame miške po 2005 metų potvynio buvo iškirsti nudžiūvę ir išversti 69 baltalksniai, todėl leidimas tokiam kirtimui nebuvo reikalingas.

Ieškovų atstovai teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais. Be to, pažymėjo, jog patikrinimo metu specialistai matavo tik nupjautų žalių medžių kelmus, kurių pjuvenos buvo šviesios spalvos, iš to padarė išvadą, jog medžiai nupjauti dviejų mėnesių laikotarpiu. Paaiškino, jog tuo metu su patikrinimo rezultatais sutiko ir atsakovas, jis pripažino kirtęs žalius medžius, dalyvavo matuojant nukirstų medžių kelmus.

Teismo posėdžio metu atsakovas J. M. laikėsi pozicijos, kad ieškinys būtų atmestas kaip nepagrįstas. Nurodė, jog kirtęs sausuolius ir menkaverčius medžius, todėl leidimas nebuvo reikalingas. Aplinkos apsaugos inspektoriams atliekant patikrinimą jis prisipažino kirtęs žalius medžius, nes jautėsi užkluptas netikėtai ir sutrikęs.

Liudytojas A. R. teigė, jog dirbdamas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros valstybiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi kasmet tikrina privačių savininkų sklypus. Tokio patikrinimo metu nustatė, jog atsakovo miške buvo iškirsti bei netoliese sukrauti žali medžiai. Pjuvenų ir kelmų šviesi spalva patvirtino faktą, jog žali medžiai iškirsti neseniai. Analogiškus paaiškinimus davė ir liudytoja D. V..

Liudytojas K. T. teismo posėdžio metu paaiškino, jog dalyvavo miško kirtime rudenį. Kirto baltalksnius, kurie buvo susikraipę, susikryžiavę, nuvirtę, kiek jų iškirto, nepamena.

Liudytojas E. V. paaiškino, jog miško nekirto, tačiau vyko miško valymas, tai buvo prieš penkerius metus, pavasarį. Nurodė, jog miške daug sausuolių, todėl juos ir kirto bei pjovė.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-12-07 sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovo J. M. 4 323,15 Lt žalos ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui; priteisė iš atsakovo J. M. 130 Lt žyminio mokesčio ir 19,73 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Nurodė, jog yra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę bei tenkinti ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-12-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad 2009-01-15 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyr. specialisto R. L. nutarimu Nr. 106 administracinio teisės pažeidimo byloje aiškiai parašyta: „byloje neturint pakankamai įrodymų, kada yra padarytas pažeidimas, t. y. nenustatyta pažeidimo padarymo data, administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 106 nutraukti“. Be to, teismas vertino tik ieškovo suinteresuoto juridinio asmens Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovų ir jų liudininkų parodymus, atmesdamas atsakovo J. M. liudininkų parodymus kaip kritikuotinus. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovų teiginiai apie medžių amžiaus nustatymą pagal kelmų ir pjuvenų spalvą yra išgalvoti ir klaidinantys teismą, nes tokios nustatymo metodikos nėra. Pažymėjo, kad pats 2002-04-12 nutarimas Nr. 521, kuriuo remiasi ieškovas, vadinasi „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padaryto žalos aplinkai atlyginimo tvarkos“, o ieškinys pateiktas dėl žalos atlyginimo miškui, kuris yra jo nuosavybė.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamentas prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-12-07 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog patikrinimo metu Departamento specialistai matavo tik nupjautų žalių medžių kelmus, kurių pjuvenos buvo šviesios spalvos, ir iš to padarė išvadas, jog medžiai nupjauti dviejų mėnesių laikotarpiu, be to su patikrinimo rezultatais apeliantas sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros aplinkos apsaugos inspektorius 2007-04-19 surašė privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktą Nr. 6, kuriame užfiksuota, jog rasta neteisėtų miško kirtimų – 22,17 kietmetriai, ir surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą (b. l. 59). 2007-04-19 sudarytas savavališkai iškirstų medžių kelmų matavimo aktas, kuriame nurodyta, jog iškirsta 69 baltalksniai, aktą pasirašė inspektoriai ir savininkas J. M. (b. l. 14). 2007-06-15 surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas, kuriame nurodyta, jog 2007-04-19 atlikus patikrinimą J. M. privačioje valdoje miškų būklę, nustatyta, jog savavališkai iškirsta 69 žali medžiai (b. l. 5–6). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra 2,86 ha miško, priklauso atsakovui J. M. (b. l. 7–10). J. M. pirminiame rašytiniame pasiaiškinime nurodė, jog kirto nusenusius ir išvirtusius baltalksnius, dėl to gailisi (b. l. 11). Apskaičiuota žala aplinkai yra 4 323,15 Lt (b. l. 15–16). Institucijos 2007-06-28 priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 106 AM 006479 Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007-09-03 nutarimu panaikino ir bylą nutraukė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-11-07 nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-09-03 nutarimą panaikino ir bylą grąžino tirti iš naujo įgaliotai institucijai (b. l. 17–30). Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūra 2009-01-15 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimų bylą Nr. 106; nutraukimo pagrindas – suėjus senaties terminui negalima taikyti administracinio poveikio priemonių (b. l. 32–33). 2007 m., 2009 m. paaiškinimuose J. M. nurodė, jog kirto nudžiūvusius medžius ir leidimas nebuvo reikalingas, bei nuostolių miškui nepadarė (b. l. 12–13). J. M. teismui pateikė fotonuotraukas, kuriose matyti, jog iškirstų medžių vietoje atsodinti jauni medžiai (b. l. 40).

Dėl papildomai pateiktų įrodymų

Apeliantas teismui 2012-01-04 pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo (b. l. 82). Be to, apeliantas teismui 2012-05-14 papildomai pateikė dokumentų paketą. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikia jokių motyvų, pagrindžiančių naujų įrodymų pateikimo būtinybę, byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti. Pažymėtina, kad pateiktą dokumentų paketą sudaro dokumentai be datos, dokumentai, kuriuos apeliantas galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, arba visiškai nauji įrodymai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nurodo, kad dalį dokumentų apeliantas turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, o dėl kitos dokumentų dalies –naujų įrodymų būtinybės juos priimti apeliantas nepateikė jokių motyvų, todėl teismui 2012-01-04 pateiktus dokumentus atsisakytina priimti ir jie grąžintini apeliantui (CPK 314 straipsnis).

Dėl žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos miško įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 670 patvirtintų Pagrindinių miško kirtimų taisyklių 1 priedą plynas pagrindinis kirtimas – tai pagrindinių miško kirtimų būdas, kai pagal kirtimų taisyklėmis nustatytus normatyvus suprojektuotame ir atribotame miško plote, ne mažesniame kaip 0,1 ha, iškertami visi medžiai, išskyrus biologinės įvairovės požiūriu paliekamus medžius, sėklinius medžius bei saugomą pomiškį, arba kai paliekamo po kirtimų medyno skalsumas tampa ne didesnis kaip 0,2. Kiti plyni kirtimai – tai kirtimai, kai iškertami visi medyną ar jo dalį sudarantys medžiai arba kai paliekamo po kirtimų medyno skalsumas tampa ne didesnis kaip 0,2 nepriklausomai nuo medyno amžiaus ne mažesniame kaip 0,1 ha plote.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D 1-204 patvirtintų Miško sanitarinės apsaugos taisyklių (nustatyto pažeidimo metu galiojusi redakcija) 4 dalyje yra nurodyta, kad atrankinis sanitarinis kirtimas – tai atskirų, stipriai pažeistų, džiūstančių medžių ir sausuolių arba tokių medžių grupių, užimančių mažesni nei 0,1 ha plotą, iškirtimas. Administracinėje byloje tyrimą atlikęs inspektorius nurodė, kad miško plote medžiai yra iškirsti plynai, tai reiškia, kad atliktas kirtimas yra ne rinktinis sanitarinis, o plynas, kai iškertami medžiai yra ne tik sausuoliai ar vėjavartos, bet ir sveiki augantys medžiai. Plyni kirtimai drastiškai pakeičia sąlygas ne tik kertamame, bet ir gretimuose medynuose, todėl tokiam kirtimui yra reikalingas leidimas, o jo neturint, medžiai iškertami neteisėtai. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkte (nustatyto pažeidimo metu galiojusi redakcija) nustatyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus tam tikras išimtis, tačiau plynas kirtimas į išimtį nepatenka.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-3 86 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) (iki 2007 m. kovo 30 d. galiojusioje redakcijoje) 7 punkte nustatyta, kad leidimai išduodami pateikus Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577, nustatytus biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentus, išskyrus atvejus, kai privačiuose miškuose neplynais kirtimais bus kertamos tik vėjalaužos, baltalksniai, drebulės, gluosniai ar blindės. Šiais atvejais leidimai išduodami ta pačią dieną, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą leidimui kirsti mišką gauti su nurodytu miško valdos adresu ir numatomų iškirsti vėjalaužų, baltalksnių, drebulių, gluosnių ar blindžių medžių skaičiumi bei apytikriu jų tūriu, t. y. net ir vėjalaužoms reikalingas leidimas norint kirsti juos plynai. Aprašo (aktuali redakcija) 28 punkte nustatyta, kad privačių miškų savininkai, apie ketinimus kirsti mišką informavę regionų aplinkos apsaugos departamentų rajonų (miestų) agentūras, kurių kontroliuojamose teritorijose yra jų numatyti kirsti miškai, be Leidimų gali vykdyti šiuos kirtimus: rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iškertamos tik vėjalaužos; baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III–IV miškų grupių miškuose nepriklausomai nuo medyno amžiaus; neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų amžiaus III-IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš visos savo miško valdos. Teismas konstatuoja, jog anksčiau minėti teisės aktai patvirtina, kad kirtimui, kurį atliko apeliantas, leidimas buvo privalomas.

Apeliantas nurodo, jog ieškinyje nenurodoma, kada jis tariamai vykdė neteisėtus veiksmus savo nuosavame miške, o remiasi panaikintos administracinės teisės bylos medžiaga; teismas neatsižvelgė į tai, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyr. specialisto R. L. 2009-01-15 nutarimu Nr. 106 administracinio teisės pažeidimo byloje aiškiai parašyta: „byloje neturint pakankamai įrodymų, kada yra padarytas pažeidimas, t. y. nenustatyta pažeidimo padarymo data, administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 106 nutraukti“; Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai suprasdami, kad jam inkriminuotas kaltinimas yra nepagrįstas jokiais juridiniais dokumentais bei nesant administracinio teisės pažeidimo, 2009-01-15 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Teismas šį apelianto argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad administracinė byla pradėta nustačius pažeidimo padarymą – medžių iškirtimą neturint leidimo. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 straipsnį gamtai padarytos žalos atlyginimas sprendžiamas ne administracinėje byloje dėl nuobaudos panaikinimo, bet civilinio proceso normų nustatyta tvarka. Administracinėje byloje, svarstant Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros 2007 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 106 paskirtos apeliantui 2 000 Lt nuobaudos pagrįstumą, pasisakyta dėl pažeidimo padarymo datos, šioje byloje buvo sprendžiamas paskirtos nuobaudos skyrimo teisėtumo klausimas ir išdėstyti argumentai dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų. Gamtai padarytos žalos atlyginimo klausimai sprendžiami ieškininės teisenos tvarka ir yra svarbu, ar žala įrodyta ar ne. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato terminus, per kiek laiko turėtų būti išnagrinėta byla, kada priimtas nutarimas ir kokiais atvejais byla yra nutraukiama. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2008-11-07 nutartimi panaikino Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros 2007 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 106 skirti apeliantui 2 000 Lt baudą ir vėliau Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūra teisės pažeidimo bylą nutraukė pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, o ne nesant pažeidimui, kaip teigia apeliantas (b. l. 32–33). Teismas mano, kad faktai, nustatyti Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-07 nutartimi, neturi prejudicinės reikšmės ir vertintini kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais civilinėje byloje esančiais įrodymais. Be to, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnyje yra nustatytos „Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės ir pareigos“. Teismas konstatuoja, kad nurodyti terminai dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo reiškia tik atitinkamų pareigūnų pareigą operatyviai imtis teisinių priemonių, kad žala būtų atlyginta. Tokio termino pažeidimas gali sukelti pasekmes pačiam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui dėl jo pareigų tinkamo atlikimo, tačiau negali būti pagrindas atmesti ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Apeliantas nurodo, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas vertino tik ieškovo – suinteresuoto juridinio asmens, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovų ir jų liudininkų parodymus, atmesdamas apelianto liudininkų parodymus kaip kritiškus. Teismas šį apelianto argumentą vertina kritiškai. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino visų byloje pateiktų įrodymų visumą. Teismas pažymi, jog minėti liudytojai bei pats apeliantas nurodo skirtingą medžių kirtimo datą. Teismas primena, jog civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008). Nagrinėjamu atveju pats apeliantas nurodo, jog 2005 m. lapkričio mėn. pradžioje jam nuosavybės teise priklausančiame miške iškirto nudžiūvusius ir išverstus 69 baltalksnius. E. V. nurodo, kad apeliantui miške talkino 2006 metų pavasarį, medieną gabeno į apelianto kiemą (b. l. 66); atkreiptinas dėmesys, jog K. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad miško kirtime dalyvavo 2007 metais, o metų laiko neprisiminė, manė, kad rudenį, be to, nurodė, kad medieną gabeno į apelianto kiemą (b. l. 66). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas pateikdamas apeliacinį skundą kartu pateikė kitų liudytojų paaiškinimus. Vadovaujantis CPK 192 straipsnio 8 dalimi, rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina. Nagrinėjamu atveju apelianto pateikti paaiškinimai notaro nepatvirtinti, neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų ir todėl negali būti vertinami. Teismas pabrėžia, kad iš apelianto ir liudytojų E. V., K. T. duomenų neabejotinai galima daryti išvadą, kad medienos kirtimo – miško tvarkymo – darbai vyko 2005–2007 metais, visa mediena buvo vežama į apelianto sodybą, minėti asmenys talkino apeliantui 2006 metų pavasarį ir 2007 metų rudenį. Taigi E. V., K. T. negalėjo matyti tos medienos, dėl kurios iškirtimo ieškovas prašo atlyginti žalą (CPK 185 straipsnis). Ypatingai pabrėžtina, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros aplinkos apsaugos inspektorius nustatė pažeidimą 2007-04-19 – antroje balandžio pusėje (o anksčiau minėti asmenys tuo metu nedirbo pas apeliantą), pažeidimo vieta – apeliantui nuosavybės teise priklausančiame miške (liudytojai minėjo, kad visą medieną apeliantas parvežė į savo sodybą). Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros aplinkos apsaugos inspektorius 2007-06-15 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 106 (b. l. 5), kuriame užfiksuota, jog savavališkai iškirsta daugiau kaip 22,17 kietmetrių žalių medžių: 69 baltalksniai (b. l. 5; pastraipa „pažeidimo esmė“). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas su administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 106 nurodytu tikrinimo rezultatu sutiko ir jį pasirašė (b. l. 6). Be to, apeliantas pasirašė, vadinasi, sutiko ir su nukirstų žalių medžių kelmų matavimo aktu (b. l. 14, 15). Aktualu pažymėti ir tai, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2007-06-28 nutarime taip pat yra nurodyta, jog buvo iškirsti žali medžiai – 69 baltalksniai (b. l. 17). Apibendrindamas tai, kas anksčiau pasakyta, teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas liudytojo K. T. ir liudytojo E. V. paaiškinimus pagrįstai vertino kritiškai. Ir priešingai, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento dokumentai laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

Apeliantas teigia, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo padarytą miškui žalos dydį; be to, miškas yra jo nuosavybė. Teismas ir šį apelianto argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarime Nr. 521 dėl „fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos“ 1 punkte nustatyta, jog fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto būklę; padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal šios tvarkos priede nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius. Taigi apeliantas neturėdamas jokio leidimo miško darbams savo neteisėtais veiksmais miške padarė žalą aplinkai ir visiškai įtakos neturi tai, kad žala padaryta jam priklausančiame miške, nes žala padaryta visai miško aplinkai. Be to, apeliantas nenurodo, kodėl konkrečiai nustatyta žala yra suskaičiuota neteisingai, kur padaryta klaida, visi šie apelianto pateikti teiginiai dėl žalos nustatymo yra abstraktūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Aktualu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir tiksliai išnagrinėjo bylą, analizavo ir vertino įrodymus, pagrįstai ir teisėtai nustatė civilinės atsakomybės sąlygas – apelianto, neturinčio tam skirto leidimo, neteisėtas medžių iškirtimas ir tuo padaryta 4 323,15 Lt žala (CK 6.246 –6.249 straipsniai).

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 325–333 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti apelianto J. M. Klaipėdos apygardos teismui 2012-05-14 pateiktus papildomus dokumentus.

Teisėja Aušra Maškevičienė