Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamieji D. R. ir R. I. 2019 m. rugpjūčio 10 d. apie 11.40 val. (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrai, atvirai, prieš savininko valią, D. R. panaudojus fizinę jėgą, t. y. stumiant duris ir tokiu būdu jas pravėrus, pro pravertas duris įsibrovė į G. S. gyvenamąjį namą ir tokiu būdu pažeidė asmens būsto neliečiamumą.

Be to, kaltinamieji R. I. ir D. R. 2019 m. rugpjūčio 10 d. apie 11.40 val. (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrai, tyčia smurtavo prieš G. S., o būtent D. R. namo, esančio (duomenys neskelbtini), viduje sudavė nukentėjusiajam G. S. ranka ne mažiau kaip du smūgius į nugaros sritį virš juosmens, po to D. R., išbėgęs iš namo ir pasivijęs G. S., šalia kelio, esančio (duomenys neskelbtini), koja sudavė vieną smūgį jam į kairę blauzdą, dėl ko G. S. dešiniu šonu krito ant žemės, vėliau G. S. bėgant toliau, jį pasivijęs D. R. koja smūgiavo jam į abi kojas, dėl ko G. S. nukrito ant žvyrkelio ir jam gulinčiam D. R. sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į juosmens sritį, tuo metu pribėgęs R. I. tyčia sudavė koja nukentėjusiajam vieną smūgį į kairę blauzdą ir ne mažiau du kartus smūgiavo rankoje turėta šlepete į juosmens sritį, tokiais bendrais veiksmais kaltinamieji nukentėjusiajam G. S. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje bei odos nubrozdinimų kairėje blauzdoje.

Kaltinamasis R. I. kaltę pripažino iš dalies. Duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis G. S. yra jo kaimynas, gyvena kitoje kelio pusėje, jų tarpusavio santykiai konfliktiniai dėl asmeninių nesutarimų, nes G. S. neatsiskaitė su juo už atliktus remonto darbus, be to, kaltinamajam buvo iškelta baudžiamoji byla už tai, kad jis sudavė G. S. žmonai. 2019 m. rugpjūčio 10 d. apie 11–12 val. kaltinamasis su žentu D. R. grįžo namo, abu buvo išgėrę. Kaimynas G. S. buvo savo sodybos kieme, pavadino juos „pijokais“ ir pradėjo filmuoti savo mobiliuoju telefonu. Kaltinamasis dėl to supyko, pradėjo bartis, pasuko link G. S. aiškintis santykių. G. S. ir anksčiau ne kartą jį provokavo, filmuodamas telefonu, toks nukentėjusiojo elgesys kaltinamąjį labai erzino, todėl ir tą kartą jis, eidamas link G. S. sodybos, pradėjo plūsti G. S., pakėlęs nuo žemės kelis akmenis, metė juos per tvorą į G. S. kiemą, taip norėjo pagąsdinti nukentėjusįjį. G. S. įspėjo, kad kvies policiją, draudė eiti į jo sodybos teritoriją, bet kaltinamasis to nepaisė, o kartu su juo ėjo ir žentas D. R.. Nukentėjusysis G. S. įėjo į savo namą ir užsirakino, bet pro terasos duris stebėjo kaltinamuosius ir toliau filmavo. R. I. buvo užlipęs ant nukentėjusiojo namo terasos, tačiau kiek pastovėjęs ir pasibaręs jis pasitraukė į šalį, tuo tarpu jo žentas D. R. nuėjo prie terasos durų, nes sakė nori pasikalbėti su G. S.. Kaltinamasis tiksliai nematė, kaip D. R. pateko G. S. namo vidun, jis tik matė D. R. pastumiant terasos duris ir žengiant į vidų. Žentui įėjus į namą, kaltinamasis irgi grįžo prie terasos durų ir įėjo vidun, tuo momentu pamatė, kad G. S. atsirakino kitas duris ir išbėgo pro jas į lauką, o žentas D. R. jį nusivijo. Kaltinamasis irgi nubėgo žvyrkeliu paskui juos. Kaltinamasis buvo apsiavęs įsispiriamais batais kroksais. Bėgdamas jis nusiavė vieną batą ir metė į G. S.. Šis atsisukęs filmavo telefonu, paskui pakėlė kaltinamojo batą ir metė atgal, tuo momentu G. S. suklupo. G. S. buvo suklupęs tik vieną kartą. Kaltinamasis pribėgo prie jo ir kroksu sudavė kelis kartus G. S. į sėdmenis. G. S. rėkė, kad jam skauda. Tuo tarpu žentas D. R. stovėjo šone ir nieko nedarė, nukentėjusiojo nemušė, o kai šis paprašė jam padėti, ištiesė ranką ir padėjo G. S. atsikelti nuo žemės. Po to jie visi trys grįžo keliu link namų, kaltinamasis pasuko į savo sodybą, o D. R. dar palydėjo G. S. iki jo namo. Apie tai, kur ir kada dingo G. S. mobilaus ryšio telefonas, kaltinamasis nieko nežino, jis to telefono neėmė, nematė, kad žentas būtų paėmęs. Kaltinamasis matė, kad pas G. S. buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai, šie buvo atėję ir pas kaltinamąjį, klausinėjo dėl G. S. telefono. Kaltinamasis sutiko su ligonių kasos civiliniu ieškiniu, o nukentėjusiojo G. S. civilinio ieškinio nepripažino, nes jis nukentėjusiojo nesužalojo.

Kaltinamasis D. R. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad kaltinamasis R. I. yra jo uošvis, o nukentėjusysis G. S. – uošvio kaimynas, todėl pažinojo jį, iki įvykio tarpusavio santykiai buvo normalūs, nekonfliktiški. 2019 m. rugpjūčio 10 d. kaltinamasis su R. I. grįžo iš (duomenys neskelbtini) išgėrę. Nukentėjusysis G. S. juos pavadino „pijokais“, pradėjo filmuoti mobiliuoju telefonu, kas papiktino R. I., šis pradėjo keikti G. S., ėjo pas jį aiškintis santykių, nekreipė dėmesio į D. R. raginimus nurimti, eiti namo, nesivelti į ginčą. R. I. šūkaudamas nuėjo iki G. S. namo, kaltinamasis sekė jam iš paskos. Nukentėjusysis G. S. užsirakino namo viduje. Po to R. I. pasitraukė į šalį, o kaltinamasis D. R. norėjo gražiuoju pasikalbėti su G. S. dėl nuolatinių konfliktų su jo uošviu, todėl paprašė įleisti jį vidun. Jis neturėjo jokių piktų kėslų, neketino smurtauti prieš nukentėjusįjį. G. S. pravėrė terasos duris. Kaltinamasis tai suprato kaip leidimą įeiti į namą, todėl ranka pastūmė duris, kad galėtų pro jas įeiti. Tačiau kaltinamajam įėjus, prie terasos pasirodė R. I., kuris žengė link pravertų terasos durų. Tai pamatęs, G. S. išsigando ir išbėgo iš namo. Kaltinamasis D. R. bėgo iš paskos ir matė, kaip G. S. pargriuvo ant žvyrkelio, bet tuoj atsikėlė ir bėgo toliau. R. I. metė į nukentėjusįjį savo batą (kroksą), o kai G. S. bėgdamas dar kartą griuvo, tiksliau suklupo, prie jo pribėgęs R. I. du kartus sudavė jam su kroksu. Kaltinamasis D. R. nukentėjusiojo nespardė ir jo nepargriovė, priešingai, jis norėjo išskirti konfliktuojančius ir kai R. I. batu du kartus trenkė nukentėjusiajam, kaltinamasis D. R. atitraukė R. I. nuo nukentėjusiojo, padėjo jam atsistoti. Po to jie trise parėjo keliu į savo namus. Kaltinamasis D. R. palydėjo uošvį iki pat namo, o tada jis vienas grįžo pas nukentėjusįjį, nuėjo iki jo garažo, nors kokiu tikslu ten nuėjo jis pats nežino. Prie garažo sutiko nukentėjusiojo pažįstamą V. S., šis jam kažką sakė rusų kalba, bet kaltinamasis nesuprato. Kaltinamasis neėmė nukentėjusiojo telefono, kur tas telefonas dingo jis nežino. Kai nukentėjusysis bėgo žvyrkeliu, jis dar filmavo iš paskos bėgančius kaltinamuosius, ir kai G. S. griuvo ant kelio pirmą kartą, tai telefoną dar turėjo, o po to kaltinamasis telefono jau nematė. G. S. iškviesti policijos pareigūnai klausinėjo pas kaltinamuosius kur telefonas, bet tiek D. R., tiek ir R. I. aiškino, kad jie telefono neėmė. Kitą dieną pas D. R. atėjęs pažįstamas A. K. pasakojo, kad matė ant žemės numestą svetimą telefoną. Kaltinamasis jam patarė neimti to telefono, nes dabar visi telefonai yra sekami. Kaltinamasis D. R. nesutinka su byloje pareikštais civiliniais ieškiniais, nes jis prieš nukentėjusįjį G. S. nesmurtavo ir jo nesužalojo.

Nukentėjusysis G. S., apklaustas teisme, parodė, kad kaltinamasis R. I. yra jo kaimynas, gyvena kitoje kelio pusėje. Su juo santykių nepalaiko, nes R. I., kai tik būna neblaivus, keikia nukentėjusįjį, grasina susidoroti su juo, anksčiau buvo sumušęs nukentėjusiojo sutuoktinę. Kaltinamasis D. R. yra R. I. žentas, jis dažnai būdavo pas uošvius, bet su juo nukentėjusysis nebendravo ir nekonfliktavo. 2019 m. rugpjūčio 10 d. apie 11.40 val. nukentėjusysis, būdamas kieme, pamatė keliu einančius R. I. ir D. R., jie abu buvo neblaivūs, rėkavo. Nukentėjusysis įtarė, kad R. I. gali vėl sukelti konfliktą, todėl šiam pasukus link nukentėjusiojo namo, pradėjo jį filmuoti savo mobiliuoju telefonu. Artėdamas R. I. garsiai šaukė, grasino užmušti, pakėlė nuo žemės akmenį ir metė į G. S. pusę, akmuo atsitrenkė į namą. D. R. tuo metu nieko nedarė, bet buvo šalia R. I., o šis metė dar vieną akmenį į G. S., akmuo atsitrenkė į namo terasos sieną. R. I. įėjo pro neuždarytus vartus į nukentėjusiojo kiemą, paskui jį ėjo ir D. R.. Tai pamatęs, nukentėjusysis pro terasos duris įėjo į savo namą ir iš vidaus užsidarė. R. I. toliau rėkė, kad užmuš G. S., nereagavo į nukentėjusiojo reikalavimus pasitraukti iš jo kiemo, antraip bus iškviesta policija. Paskui R. I. kiek aprimo, nulipo nuo terasos ir su D. R. nuėjo už namo kampo. Dar po kiek laiko nukentėjusysis pamatė, kad D. R. grįžo prie terasos durų ir paprašė jas atidaryti, sakė norintis pakalbėti su G. S.. Kai nukentėjusysis pravėrė duris, kad galėtų girdėti D. R., šis įkišo koją į tarpą tarp durų ir, ranka pastūmęs duris, taip jėga nustumdamas G. S. nuo durų, įėjo į vidų. Nukentėjusysis išsigando, bandė išbėgti iš namo pro kitas duris, tuo tarpu D. R., bėgdamas iš paskos, sudavė jam 3–4 smūgius į nugarą. Nukentėjusysis girdėjo už nugaros ir kaltinamojo R. I. šūkalojimą, iš to suprato, kad ir R. I. pro terasos duris įsibrovė į namą. Nukentėjusiajam pavyko atsirakinti duris į lauką ir jis pasileido bėgti nuo kaltinamųjų, bėgo keliu link kito savo kaimyno prašyti pagalbos. D. R. jį pavijo ir spyrė jam per kojas, nuo ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. Tada D. R. bandė jam suduoti, bet nukentėjusysis pakilo ir vėl bėgo į miestelio pusę pas kaimyną. D. R. jį vijosi ir dar kartą pargriovė, spirdamas per kojas, nukentėjusysis nugriuvo ant nugaros. Tada D. R. ištraukė jam iš rankos mobilųjį telefoną ir kojomis sudavė smūgius 3–4 kartus. Tuo momentu pribėgo R. I. ir taip pat spyrė kelis kartus, pataikė į kairį šoną virš juosmens. D. R. tuo pat metu irgi sudavė dar kelis smūgius, o po to pasakė „gerai, jau užtenka jam“, ir tuo konfliktas baigėsi. Nukentėjusysis grįžo namo. Netrukus pas jį atėjo D. R. ir pasakė, kad grąžins telefoną, jeigu G. S. nerašys pareiškimo policijai. Nukentėjusysis su juo kalbėjo per uždarytas duris ir pasakė, kad jis jau paskambino į policiją. Tuo metu pas nukentėjusįjį atvažiavo jo pažįstamas V. S.. Kieme buvęs D. R. su juo kažką kalbėjosi. Po to atvažiavo policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba. Pareigūnams nukentėjusysis papasakojo viską, kas atsitiko. Pasakė, kad D. R. paėmė jo telefoną, prašė pareigūnų jį surasti, bet pareigūnai vėliau jam paaiškino, kad telefono nerado, kad D. R. gynėsi, jog telefono neėmė. Greitoji pagalba nuvežė nukentėjusįjį į ligoninę, ten jis buvo apklaustas policijos pareigūnų. Dėl patirto fizinio smurto nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata, dėl to jis buvo laikinai nedarbingas, jautė skausmus, jam skaudėjo šonus, kojas, jis sunkiai vaikščiojo, šlubavo. Turėjo daug nepatogumų. Jis yra įmonės direktorius, iš anksčiau buvo suplanuota jo komandiruotė į Baltarusiją susitikti su verslo partneriais iš Danijos, dėl numatytos komandiruotės jis turėjo nutraukti nedarbingumą. Telefonas jam buvo grąžintas po įvykio, rado jį ant savo namo laiptų, bet sugadintą, jo ekranas buvo sudužęs. Kreipėsi dėl telefono remonto ir gavo pažymą, kad tai kainuotų 266,50 Eur, už įrenginio patikrą jis sumokėjo 9,90 Eur (1 t., b. l. 20, 21). Nukentėjusysis palaikė byloje pareikštą civilinį ieškinį ir prašė priteisti turtinę žalą 276,40 Eur iš D. R. už sugadinto telefono remontą ir neturtinę žalą po 1 000 Eur iš kiekvieno kaltinamojo.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis G. S. pasakojo iš esmės tas pačias aplinkybes, t. y. kad 2019 m. rugpjūčio 10 d. būdamas lauke jis išgirdo, kaip kaimynystėje gyvenantis R. I. keikė jį necenzūriniais žodžiais, tada G. S. pradėjo filmuoti telefonu, fiksavo, kaip R. I. artinosi prie jo namo, o kaimyno žentas D. R. bandė jį raminti; paskui R. I. pradėjo svaidyti akmenis į G. S., nereagavo į G. S. įspėjimus pasišalinti, eiti namo, nes jis iškvies policiją. Kai R. I. pasitraukė nuo namo terasos, G. S. manė, kad ramiai pasikalbės su D. R., todėl šiek tiek pravėrė namo duris, bet tada D. R. užkišo koją, nustūmė G. S. nuo durų ir įsiveržė į vidų. Namo viduje D. R. jį užpuolė, sudavė 2–3 smūgius jam į nugarą. G. S. išbėgo per kitas namo duris, o D. R. bėgo iš paskos ir pasivijęs sudavė smūgį G. S. per kojas, nuo ko jis parkrito ant žolės. Po to atsikėlė ir vėl bėgo, bet D. R. jį pasivijo ir antrą kartą pargriovė, spirdamas jam per kojas, nuo ko G. S. nukrito prie kelio, jam gulinčiam D. R. sudavė dar kelis smūgius per kojas ir šoną. Tuo metu pribėgęs R. I. irgi sudavė ne mažiau kaip tris smūgius. R. I. smūgiai buvo suduoti per kojas ir į šonus, jie buvo skausmingi. Galėjo būti, kad R. I. smūgiavo ir guminiu batu. Konflikto metu D. R. atėmė iš G. S. jo telefoną, ištraukdamas jam iš rankų. Po konflikto D. R. buvo atėjęs pas G. S. į namus ir pasakė, kad jei jis nerašys pareiškimo, tai atiduos jam telefoną. Tuo metu G. S. draugas skambino į jo telefoną ir G. S. girdėjo, kaip telefonas suskambo pas D. R. kišenėje. Po įvykio nukentėjusiajam skaudėjo juosmenį ir kojas (2 tomas, b. l. 159–162).

Liudytoja I. S. parodė, kad nukentėjusysis G. S. yra jos sutuoktinis, o kaltinamieji yra jų kaimynai. Įvykio dieną ji buvo darbe, todėl konflikto nematė, apie tai žino iš sutuoktinio pasakojimo, kad jam būnant kieme, keliu ėję kaltinamieji pradėjo vyrą užgaulioti, o paskui pasuko link jo, tada vyras pradėjo telefonu viską filmuoti, R. I. ėmė mėtyti akmenis į vyrą, šis įėjo į namą, bet kaltinamieji atėjo iki namo nuo terasos pusės ir D. R. pirmas įėjo į namą, nors G. S. ir laikė rankomis duris, o paskui D. R. įėjo ir R. I., namuose įvyko grumtynės, G. S. kelis kartus sudavė, jis išbėgo į lauką pro kitas duris, bėgo link kelio, abu kaltinamieji jį vijosi, D. R. spyrė vyrui į kojas, dėl ko vyras nugriuvo ant žemės. Tada kaltinamieji puolė jį mušti. Vyras užsidengė nuo jų suduodamų smūgių veidą, galvą. Ištrūkęs vyras bėgo link kaimynų prašyti pagalbos. D. R. vėl sudavė smūgį vyrui į kojas ir kai vyras nukrito ant žemės, sudavė jam smūgius. Kai I. S. grįžo iš darbo į namus, ji suprato, kad namuose kažkas įvyko, nes vyro namie nebuvo, jo telefonas buvo išjungtas, namas buvo paliktas neužrakintas, ant grindų matėsi kelių asmenų avalynės pėdsakai, daiktai buvo išmėtyti, durų kilimėliai išstumdyti. Vakare jai paskambino G. S. ir pasakė, kad jis ligoninėje, nes sumuštas, papasakojo apie konfliktą su kaltinamaisiais. Kai vyras grįžo namo, ji matė jo nugaroje ir ant kairės kojos nubrozdinimus, mėlynes. Vyras skundėsi, kad jam skauda kojas, nugarą, skausmus jautė apie dvi savaites, dėl to vartojo vaistus. Vyras sakė, kad grumtynių metu D. R. išplėšė jam iš rankos telefoną, nes jis filmavo, ir pasiėmė telefoną, o po grumtynių atėjo ir pasakė, kad atiduos jam telefoną, jei vyras nerašys pareiškimo. Telefoną vyras atgavo kitą dieną, kai parašė D. R. žmonai ir paprašė grąžinti telefoną. Po to rado telefoną, kažkieno padėtą ant laiptų, bet jo ekranas buvo sudaužytas.

Liudytojas J. G., dirbantis (duomenys neskelbtini), apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną patruliavo ir pagal policijoje gautą pranešimą apie sužalojimą nuvyko į (duomenys neskelbtini), pranešėją G. S. rado namuose, jis paaiškino, kad du asmenys – kaimynai, gyvenantys kitoje kelio pusėje, savavališkai įėjo į jo namą ir įvyko grumtynės, jam buvo suduoti smūgiai, jis nuo tų asmenų bėgo, bėgdamas pametė telefoną, kaimynai jį vijosi ir sudavė jam smūgius. Ant G. S. išoriškai sužalojimų nesimatė, tačiau žmogus buvo susijaudinęs, skundėsi, kad dėl sumušimo jaučia skausmą šonkaulių, krūtinės ląstos srityje. Atvyko greitoji med. pagalba ir pranešėją išvežė į ligoninę. Tada pareigūnai nuvyko pas įtariamuosius į namus, juos apklausė, patikrino jų blaivumą. Jie teigė, kad G. S. telefono nepaėmė. Taip pat nurodė, kad konfliktas įvyko dėl nesumokėto užmokesčio už jų padarytus darbus pranešėjui.

Liudytojas G. J., dirbantis (duomenys neskelbtini), apklaustas teisme parodė, kad vyko į įvykio vietą pagal pranešimą dėl sumušimo. Iš pradžių nerado įvykio vietos, bet paskui sutiktas rusakalbis asmuo nurodė namą, kur įvyko konfliktas. Ten pareigūnai rado nukentėjusį vyrą, kuris nurodė, kad jį sumušė du asmenys, parodė, kur tie asmenys gyvena. Sakė, kad jie įsiveržė į jo namą, jis nuo jų bėgo, jie vijosi, o jam pargriuvus ant žemės tie du asmenys jį mušė. Nukentėjusysis buvo labai išsigandęs, jo drabužiai purvini, jis jaudinosi, sunkiai laikėsi ant kojų, skundėsi, kad jam skauda šonus ir pilvą. Dar nurodė, kad jis įtariamuosius filmavo telefonu, o po to tie įtariamieji telefoną iš jo paėmė ir negrąžino. Atvyko greitoji medicinos pagalba ir išvežė nukentėjusįjį į ligoninę. G. J. su kolega nuėjo pas asmenis, kuriuos nurodė nukentėjusysis kaip prieš jį smurtavusius, ir juos apklausė, patikrino jų blaivumą. Įtariamieji sakė, kad nukentėjusysis su jais neatsiskaitė už jų atliktus darbus. Jie aiškino, kad su nukentėjusiuoju norėjo tik pasikalbėti apie skolą, bet jo nemušė ir telefono neėmė.

Liudytoja R. I., apklausta teisme, parodė, kad kaltinamasis R. I. yra jos sutuoktinis, o D. R. – žentas. Nukentėjusysis G. S. gyvena kaimynystėje, su juo nepalaiko jokių santykių, nes jos nuomone jis yra konfliktiškas žmogus, be to, 2018 m. jis neatsiskaitė su R. I. už atliktus vidaus remonto darbus, nuo tada jie visiškai nebendrauja. Apie konfliktą, įvykusį 2019 m. rugpjūčio 10 d., jai žinoma tik iš dukrų pasakojimų, ji pati konflikto nematė, nes tą dieną nuo ryto buvo darbe. Jai paskambino duktė G. ir pasakė, kad tėvas, t. y. R. I., su D. R. ėjo namo, o G. S. pradėjo šūkaloti, bet duktė neminėjo, kad jie būtų tarpusavyje susimušę. Vakare apie 19 val. R. I. grįžo namo ir pro virtuvės langą matė, kaip G. S. parvažiavo į namus automobiliu, kurį pats vairavo. Pas jį kieme prie vartų buvo darbininkas. Kitą dieną R. I. vėl paskambino duktė G. ir pasakė, kad G. S. parašė žinutę dėl kažkokio telefono, tačiau ji apie telefoną nieko nežino. Dukra pasakojo, kad G. S. išbėgus iš namo, D. R. nuėjo jam iš paskos, o R. I. ėjo paskui juos abu. Dukra nurodė mačiusi, kad G. S. pargriuvo ant žemės.

Teisme apklausta nepilnametė liudytoja G. I. patvirtino, kad įvykio dieną jos tėvas R. I. ir D. R. ginčijosi su kaimynu G. S.. Dar po kurio laiko ji pro langą pamatė keliu bėgantį G. S., paskui jis nugriuvo ant žemės. Kodėl jis pargriuvo, liudytoja nesuprato. Taip pat ji matė, kaip R. I. metė savo batą (kroksą) į G. S., o šis metė tą batą atgal, po ko R. I. tuo batu sudavė G. S. per sėdmenis du kartus. Šalia G. S. tuo metu buvo ir D. R., paskui pastarasis parvedė namo R. I. ir G. S..

Liudytoja G. R., apklausta teisme, parodė, kad įvykio dieną ji buvo tėvo R. I. namuose ir pro langą matė, kaip kitoje kelio pusėje gyvenantis nukentėjusysis G. S. stovėjo prie savo sodybos vartų ir kažką sakė pro šalį einantiems kaltinamiesiems, kurie buvo išgėrę, ir dar filmavo juos mobiliuoju telefonu. Taip pat ji matė, kaip R. I. ėjo prie G. S. vartų ir laikė rankoje akmenį, po to metė tą akmenį į tvenkinio pusę, bet ne į G. S.. Dar po kiek laiko G. R. pamatė savo sutuoktinį D. R. prie G. S. namo, sutuoktinis užlipo terasos laiptais. Kokiu būdu jis pateko namo vidun liudytoja nematė, tik netrukus pastebėjo iš namo pro kitas duris išbėgantį G. S., paskui kurį bėgo D. R., o jiems iš paskos bėgo R. I.. G. S. bėgo žvyrkeliu link (duomenys neskelbtini) miestelio pusės. Bėgdamas jis du kartus nugriuvo, jis griuvo pats, be kaltinamųjų poveikio, nes pastarieji buvo nuo jo atsilikę per kelis metrus. G. S. pargriuvus pirmą kartą, R. I. metė į jį savo batą, tada G. S. tą batą pakėlė ir metė atgal į R. I. pusę. Kai jis nugriuvo ant kelio antrą kartą, tai krito kniupsčias, tada prie jo pribėgęs R. I. sudavė batu du kartus jam per sėdmenis. D. R. nukentėjusiojo nemušė, jis atitraukė R. I. nuo nukentėjusiojo ir dar davė ranką nukentėjusiajam, taip padėdamas jam atsistoti. Po to kaltinamieji ir nukentėjusysis grįžo keliu link savo namų. Grįžus kaltinamiesiems, G. R. išėjo su vaikais į lauką ir ji nebendravo su atvykusiais policijos pareigūnais, taip pat negirdėjo, ką jiems sakė kaltinamieji. Apie dingusį G. S. mobilųjį telefoną ji sužinojo sekančią dieną, kai G. S. parašė jai žinutę, kad konflikto metu D. R. atėmė jo telefoną, todėl prašė jį grąžinti. Tada ji susisiekė su vyru, paklausė apie dingusį telefoną. Vyras atsakė, kad telefono neturi ir nieko nežino, bet paminėjo, kad pažįstamas A. K. matė kažkokį telefoną, numestą pievoje, todėl žadėjo paprašyti A. K., kad tą telefoną nuneštų G. S.. Liudytojai žinoma, kad A. K. padėjo telefoną ant laiptų prie G. S. namo.

Teisme apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad po įvykio ėjo pas D. R. ir pakeliui rado ant žemės mobilųjį telefoną, apie tai papasakojo D. R.. Šis liepė jam nejudinti to telefono, bet kitą dieną paprašė parodyti vietą, kur jis matė telefoną. Jie abu nuėjo ieškoti telefono ir jį rado, tada A. K. nunešė telefoną nukentėjusiajam G. S., tiksliau padėjo telefoną ant jo namo laiptų. Liudytojo teigimu telefonas buvo veikiantis, nesudaužytas.

Liudytoja I. L., apklausta teisme, parodė, kad dirbdama (duomenys neskelbtini), ji buvo nuvykusi pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini), nes vyras prašė medikų pagalbos, kadangi buvo sumuštas kaimyno. Nukentėjęs vyriškis buvo susijaudinęs, nurodė skausmus nugaros, krūtinės ląstos ir pilvo srityje. Liudytoja apžiūrėjo vyriškį, bet akivaizdžių sužalojimo žymių nematė. Kadangi jis atžymėjo skausmą, buvo galima įtarti vidinius sužalojimus, pvz. vidinį kraujavimą, todėl priėmė sprendimą vežti nukentėjusįjį į ligoninės priėmimo skyrių nuodugnesniam ištyrimui. Liudytoja pažymėjo, kad būna atvejų, kai po sumušimo hematomų iš karto nesimato, jos atsiranda vėliau, paros bėgyje, arba gali ir apskritai jų nesimatyti, jei nėra stipraus kraujo išsiliejimo į poodinį sluoksnį.

Liudytojas A. K., apklaustas teisme, parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad jis su felčere I. L. buvo nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini), nes gavo iškvietimą, kad sumuštas žmogus. Kai nuvyko į vietą, ten jau buvo ir policijos pareigūnai. Nukentėjęs vyras sėdėjo prie nuosavo namo ir dejavo, skundėsi nugaros, šonų skausmais, matėsi, kad jam buvo sunku atsistoti. Tas vyras nurodė, kad jį sumušė kaimynai. Felčerė priėmė sprendimą vežti nukentėjusįjį į ligoninę, į priėmimo skyrių, nes reikėjo patikrinti, ar nėra lūžių. Nuvežė nukentėjusįjį į priėmimo skyrių ir ten paliko, jį lydėjo rusakalbis nukentėjusiojo draugas.

Teisme apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad nukentėjusysis G. S. yra jo draugas. Įvykio dieną, iki pietų, jis atvažiavo pas G. S., nes jie buvo susitarę susitikti dėl vartų remonto. Prie namo G. S. jo nepasitiko. Tada nuvažiavo iki garažo ir nuėjo ieškoti G. S.. Pamatė iš garažo išeinantį nepažįstamą jauną vyriškį, kurį liudytojas teisme atpažino kaip kaltinamąjį D. R.. Buvo matyti, kad šis neblaivus. Jo paklausė, kur G. S.. Tuomet D. R. ėmė kažką aiškinti ir rodyti, jis kalbėjo lietuviškai, todėl liudytojas, kuris yra rusakalbis, nesuprato ką šis sakė. V. S. išsiėmė savo telefoną ir, surinkęs G. S. numerį, paskambino. Suskambo telefonas D. R. kišenėje. D. R. išsiėmė skambantį telefoną ir vėl kažką pasakė, bet liudytojas nesuprato, nutarė eiti ieškoti G. S.. Eidamas prie gyvenamojo namo, pamatė pro langą G. S., šis įsileido jį vidun. Buvo matyti, kad G. S. kažkas atsitikę, nes jis buvo išsigandęs, sakė, kad jam bloga, kad negali net kalbėti, minėjo, kad jį sumušė kaimynas. Sakydamas, kad buvo sumuštas, nukentėjusysis parodė ranka į D. R., kuris tuo metu stovėjo lauke prie namo ir šūkalojo. G. S. sakė neturi telefono ir negali pasikviesti GMP, todėl liudytojas davė jam savo telefoną ir G. S. paskambino ir išsikvietė pagalbą. Atvykę medikai apžiūrėjo nukentėjusįjį ir nuvežė į ligoninę, o liudytojas važiavo iš paskos ir ilgai laukė, kol G. S. buvo išleistas namo.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 10 d. Alytaus apskrities VPK vyriausiasis patrulis J. G. priėmė G. S. pareiškimą dėl to, kad 2019 m. rugpjūčio 10 d. apie 11.40 val., jam būnant savo namuose (duomenys neskelbtini), kaimynas R. I. su žentu D. atėjo į jo privačią teritoriją, abu buvo neblaivūs, agresyvūs, pro galinį įėjimą jie pateko į G. S. namą, nors G. S. tam ir prieštaravo, R. I. grasino jį užmušti, D. virtuvėje pradėjo jį mušti, sudavė apie tris smūgius rankomis į abu šonus, tada G. S. pro pagrindinio įėjimo duris išbėgo iš namo, kieme pargriuvo, R. I. ir jo žentas D. mušė jį gulintį, t. y. sudavė smūgius rankomis ir kojomis į abu šonus, po ko jis jautė didelį skausmą šonkaulių srityje, jam buvo sunku kvėpuoti. Priėmus nukentėjusiojo pareiškimą, apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, t. y. apžiūrėtas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad į namą galima patekti pro terasos duris (durys – stiklo paketas), kurios atsidaro į namo vidų, pro jas įėjus patenkama į virtuvę, iš jos yra koridorius link pagrindinio įėjimo durų; apžiūros metu laužimo/įsibrovimo žymių name nerasta; namas aptvertas metaline tvora, metaliniai vartai rasti atidaryti (1 tomas, b. l. 2–13).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir nuotraukomis užfiksuota, kad nukentėjusysis G. S. įvykio vietoje detalizavo savo parodymus ir parodė gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), bei vietą prie namo, kurioje būdamas jis pamatė ir išgirdo necenzūriniais žodžiais šaukiančius kaimynus R. I. ir D. R. (foto Nr. 2), po to parodė kuria kryptimi jie abu ėjo, artėdami prie G. S. namo (foto Nr. 3), po to G. S. nurodė, kad pastebėjęs ateinančius kaimynus, jis pradėjo trauktis ir eiti link savo namų terasos (foto Nr. 4), tuo tarpu R. I. ir D. R. iš pradžių liko už tvoros ir ėjo patvoriu (foto Nr. 5), G. S. parodė vietą, kurioje R. I. nuo žvyrkelio pradėjo rinkti akmenis (foto Nr. 6) ir parodė kuria kryptimi jis tuos akmenis numetė (foto Nr. 7), taip pat parodė vietą, kurioje jis stovėjo, kai R. I. metė į jo pusę akmenis (foto Nr. 8); po to G. S. parodė, kad artinantis R. I. ir D. R., jis pasuko link savo namo terasos (foto Nr. 9, 10), G. S. parodė terasos stiklines duris, pro kurias jis įėjo į savo namą (foto Nr. 11) bei parodė vietą, kurioje tuo metu stovėjo R. I. ir D. R. (foto Nr. 12, 13); po to G. S. parodė kurioje vietoje jis stovėjo namo viduje ir vietą prie terasos durų, kur tuo metu stovėjo R. I., taip pat G. S. paaiškino, kad tuo metu jis buvo užsidaręs iš vidaus terasos duris (foto Nr. 14, 15); po to G. S. paaiškino, kad R. I. atsitraukė nuo terasos durų ir paėjo į šalį (foto Nr. 16), tada prie terasos durų priėjo D. R. (foto Nr. 17); po to G. S. parodė, kad būdamas namo viduje, jis šiek tiek pravėrė terasos duris, sutikdamas pasikalbėti su D. R. (foto Nr. 18), bet jam pravėrus duris D. R. pradėjo jas stumti ir G. S., stovėdamas ant slidžių plytelių, prarado pusiausvyrą (foto Nr. 19); po to G. S. parodė kryptį, kuria jis bėgo link kitų namo durų (foto Nr. 20), parodė duris, kurias jam bandant atrakinti, pribėgo D. R. ir sudavė jam du– tris smūgius į juosmenį (foto Nr. 21), taip pat G. S. parodė vietą virtuvėje, kurioje tuo metu buvo R. I. (foto Nr. 22); po to G. S. paaiškino, kad atrakinęs kitas namo duris, jis pro jas išbėgo, o jam iš paskos pro tas pačias duris išbėgo ir D. R. (foto Nr. 23, Nr. 24); po to G. S. parodė kryptį link miestelio pusės, į kur jis bėgo pagalbos (foto Nr. 25), paaiškindamas, kad išbėgęs į kelią Lankų gatvėje, jis bėgo jo namams priešinga kelio puse (foto Nr. 26) ir parodė vietą, kurioje jis išbėgo į pievą R. I. namų pusėje ir ten D. R. pasivijęs sudavė jam vieną smūgį per dešinės kojos apatinę blauzdos dalį (foto Nr. 27), po to G. S. paaiškino, kad atsikėlė ir bėgo toliau (foto Nr. 28), jis parodė vietą už malkinės, tik kitoje kelio pusėje, kurioje jis parkrito ant žvyrkelio po D. R. jam suduoto smūgio į abi kojas (foto Nr. 29), G. S. parodė vietą kelkraštyje, kurioje jis gulėjo, kai pribėgę D. R. ir R. I. sudavė jam smūgius (foto Nr. 30), taip pat paaiškino, kad jam gulint ant žemės, smūgius iš kairės jam sudavė D. R. (foto Nr. 31) ir R. I., kuris tuo metu buvo G. S. dešinėje pusėje (foto Nr. 32); po to G. S. paaiškino, kad minėtiems asmenims nustojus smurtauti, jis atsikėlė ir lėtai nuėjo link savo namų (foto Nr. 33). Taip pat G. S. parodė vietą ant namo laiptų, kur sekančią dieną jis rado savo telefoną (foto Nr. 34) (1 tomas, b. l. 22–35).

Policijos registruojamų įvykių registro išrašas patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 10 d. 11.51 val. Bendrosios pagalbos centras gavo G. S. telefoninį pranešimą, kad ką tik kieme jį sumušė kaimynas R. I.; ši informacija perduota Alytaus apskrities VPK, pranešimo pagrindu išsiųstos policijos pajėgos (1 tomas, b. l. 41–44).

Alytaus apskrities VPK patrulio G. J. 2019 m. rugpjūčio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 10 d. 12.30 val. G. S. alkotesteriu nustatytas 0,00 promilių girtumas, D. R. 13.00 val. nustatytas 2,59 promilių girtumas, R. I. 13.01 val. nustatytas 2,26 promilių girtumas (1 tomas, b. l. 46).

Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto V. B. 2019 m. rugpjūčio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 11 d. 07.30 val. Alytaus apskrities VPK užregistruotas telefoninis pranešimas iš VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus, kad 2019 m. rugpjūčio 10 d. 13.15 val. į ligoninės priėmimo skyrių Alytaus rajono GMP stoties darbuotojai pristatė G. S., kurį 2019 m. rugpjūčio 10 d. namuose sumušė kaimynas. Nustatyta diagnozė: stuburo apatinės dalies ir dubens sumušimas; nukentėjusysis iš ligoninės priėmimo skyriaus išleistas (1 tomas, b. l. 45).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 730/2019 (06) nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. atliktos G. S. apžiūros metu nustatyta, kad jam padaryta kraujosruva odoje ir poodyje bei odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje. Sužalojimas padarytas veikiant kietu buku žalojančiu daiktu, smogiant juo arba atsitrenkiant į jį. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, jis kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. G. S. kliniškai nustatytas pilvo ir juosmens srities sumušimas, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminio poveikio žymės neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, klinikinė diagnozė „pilvo ir juosmens sumušimas“ neimama domėn formuluojant teismo medicininę diagnozę bei kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą (1 tomas, b. l. 87–88).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 314/2020 (06) nurodyta, kad G. S. nustatyta kraujosruva odoje ir poodyje bei odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje padaryta veikiant kietu buku žalojančiu daiktu, smogiant juo arba atsitrenkiant į jį; kraujosruvos odoje ir poodyje bei odos nubrozdinimų kairės blauzdos užpakalinio ir vidinio paviršių ribos viduriniame trečdalyje padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą plokščią pagrindą (grunto paviršių), mažai tikėtina. G. S. kliniškai nustatytas pilvo ir juosmens srities sumušimas, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminio poveikio žymės neaprašytos; nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, klinikinė diagnozė „pilvo ir juosmens srities sumušimas“ neimama domėn formuluojant teismo medicininę diagnozę bei kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą. Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma esant bylos medžiagos duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai), patvirtinantiems smūgių sudavimo į nugaros sritį faktą. Daryti išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo, remiantis tik nukentėjusiojo parodymais, nėra galimybės (2 tomas, b. l. 73–74).

VšĮ Alytaus rajono savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stoties (toliau – ir GMP) pateiktoje GMP stoties kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2019 m. rugpjūčio 10 d. 12.10 val. gautas pranešimas iš Bendrojo pagalbos centro, kad reikalinga medicininė pagalba G. S.; 12.38 val. pacientas apžiūrėtas GMP darbuotojos I. L., jis nurodė, kad sumuštas namuose, skauda visą kūną, silpna, sąmonės praradęs nebuvo; kortelės grafoje „sužalojimo/skausmo vieta“ atžymėta krūtinės ląstos, nugaros ir pilvo srities skausmas; GMP išvada: nepatikslinti dauginiai sužalojimai (2 tomas, b. l. 83–85).

Kitų objektų apžiūros protokolu fiksuota, kad apžiūrėtas G. S. pateiktas vaizdo įrašas, kuris darytas 2019 m. rugpjūčio 10 d. mobiliojo ryšio telefonu, šis vaizdo įrašas ištirtas ir teismo posėdžio metu. Juo fiksuota, kaip R. I. sako G. S. „tu filmuoji, asile“, D. R. ramina R. I., bet pastarasis į tai nereaguoja, G. S. sako D. R. vesti R. I. namo išsimiegot, dar klausia R. I., kodėl šis eina pas jį, R. I. atsikalbinėja ir grasina „tave užmušiu, gaidy tu“, tuo tarpu D. R. sako G. S., kad šis liautųsi filmavęs; po to R. I. sparčiu žingsniu artėja prie filmuojančio G. S., eina pro atidarytus vartus į kiemą, sako „dabar tai pizė bus“, R. I. pasilenkia, kažką pakelia nuo žemės, užsimoja ir meta, G. S. sako „akmenais pradeda mėtyt“, R. I. antrą kartą pasilenkia ir, paėmęs akmenį, sviedžia, girdėti, kad akmuo į kažką atsitrenkia, R. I. pasilenkia trečią kartą, paima akmenį, sako „ateik čia py...re“, bet paskui akmenį numeta į šalį, pasigirsta į vandenį numesto akmens garsas; barnis vyksta toliau, G. S. sako „dar kartą įeisi, aš nelauksiu, iš karto skambinu“, tuo metu iš kito namo išeina dvi moterys ir du vaikai, nueina į priešingą pusę nuo konfliktuojančių, po minutės R. I. per atidarytus vartus įeina į tvora aptvertą teritoriją ir artėja prie filmuojančio G. S., pastarasis užsidaro namo viduje ir toliau filmuoja pro stiklines duris, matyti, kad R. I. stovi ant terasos, prie jo prieina D. R., bando nuvesti R. I., bet šis neklauso, neina, toliau konfliktuoja, užsimoja sugniaužtu kumščiu, sako „išeik, kaip pi... tau“, po kelių sekundžių R. I. ir D. R. nulipa nuo terasos, girdisi žodžiai „užmušiu“, G. S. sako „aš skambinu, arba išeini, arba aš skambinu“, R. I. vėl užlipa terasos laiptais ir prieina prie stiklinių durų, G. S. sako „jei neišeini, aš skambinu“, dar po kelių skundžių R. I. nulipa nuo terasos ir su D. R. išeina iš kiemo, tuo vaizdo įrašas baigiasi. Teismo posėdžio metu kaltinamieji neneigė, kad vaizdo įraše užfiksuotas jų ir G. S. konfliktas, vykęs 2019 m. rugpjūčio 10 d. (1 tomas, b. l. 55–57, 2 tomas, b. l. 75–79).

Nukentėjusysis G. S. per apklausą ikiteisminio tyrimo metu pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 11 d. 11.49 val. ir 13.40 val. G. S. parašė ir išsiuntė G. R. pranešimus, kad jeigu jos vyras D. negrąžins telefono, kurį vakar atėmė, tai tik apsunkins savo padėtį, nes yra liudytojas, kuris skambino G. S., o telefonas skambėjo pas Darių kišenėje; tą pačią dieną G. R. parašė atsakymą, kad telefonas padėtas ant laiptų; 13.50 val. G. S. parašė G. R. dar vieną pranešimą, kad vakar jos vyras su jos tėvu įsibrovė per jėgą į namus, sumušė ir atėmė telefoną (1 tomas, b. l. 65–67).

Iš akistatos protokolų matyti, kad nukentėjusysis G. S. akistatose su kaltinamaisiais patvirtino savo parodymus apie tai, kad kaltinamieji prieš jo valią per terasos duris įsibrovė į jo gyvenamąjį namą ir namo viduje bei nukentėjusiajam išbėgus iš namo į lauką jį sumušė (1 tomas, b. l. 194–199, 3 tomas, b. l. 81–87).

Iš įrašų asmens sveikatos istorijoje matyti, kad nukentėjusysis G. S. 2019 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi pas šeimos gydytoją, skundėsi skausmu juosmens srityje, gydytoja nustatė juosmens srities sumušimą, paskyrė skausmą malšinančius vaistus (4 tomas, b. l. 110).

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės, t. y. mušimas arba kitoks smurtavimas. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 165 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Taigi, pripažįstant veiksmus neteisėtu įsibrovimu, būtina nustatyti, kad tai buvo padaryta be savininko leidimo ir neturint kito teisėto pagrindo. Įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į asmens būstą. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamieji D. R. ir R. I. neteisėtai, prieš savininko G. S. valią, atvirai, D. R. panaudojus fizinę jėgą, t. y. pastumiant terasos duris ir taip jas atidarant, įsibrovė į G. S. gyvenamąjį namą. Nukentėjusysis G. S. jau pirminiame pareiškime policijai nurodė, kad D. R. ir R. I., nepaisydami jo prieštaravimų, įėjo į jo gyvenamąjį namą pro terasos duris. Tiek apklausiamas teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. S. vienodai aiškino, kad abu kaltinamieji, būdami priešiškai nusiteikę jo atžvilgiu, R. I. žodžiu ir gestais aiškiai demonstruodamas ketinimus smurtauti, t. y. tyčia mesdamas akmenis į G. S. pusę, pataikydamas į jo namo sieną, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, mojuodamas sugniaužtu kumščiu, be leidimo įėjo pro atvirus vartus į aptvertą G. S. privataus namo (sodybos) teritoriją ir prisiartinę prie namo terasos durų kvietė G. S. išeiti iš namo, nereagavo į G. S. įspėjimus pasišalinti, nes bus kviečiama policija, o G. S. pravėrus terasos duris tikslu išklausyti D. R., kuris aiškino norintis pasikalbėti, pastarasis įkišo koją į durų tarpą ir jėga pastūmė duris, taip jas atidarydamas, tokiu būdu D. R. pašalino fizinę kliūtį ir įsibrovė į G. S. gyvenamąjį namą, o paskui jį pro atidarytas terasos duris į namą neteisėtai įsibrovė ir R. I.. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo G. S. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir vienodi nuo tyrimo pradžios. Kaltinamųjų paaiškinimus, kad jie pas G. S. atėjo gražiuoju pasikalbėti, į namą neįsibrovė, nes pats G. S. atidarė D. R. terasos duris, teismas vertina kaip gynybinius, duotus siekiant išvengti atsakomybės. Nukentėjusysis G. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikė savo mobilųjį telefoną ir juo fiksuotą vaizdo įrašą, kurį peržiūrėjus nekyla abejonės, kad abu kaltinamieji sąmoningai nereagavo į nukentėjusiojo raginimus neiti į jo kiemą, nesiartinti prie namo, R. I. elgesys buvo agresyvus, jis mėtė akmenis į G. S. namą, grasino susidoroti, sakydamas „užmušiu, bus tau piz...“. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad G. S. aiškiai davė suprasti kaltinamiesiems, kad jis, tiek būdamas kieme, tiek ir vėliau užsidaręs savo gyvenamajame name, draudžia jiems artintis prie jo namo ir prie jo paties, antraip jis skambins policijai. G. S. pažymėjo, kad terasos duris jis pravėrė tik tam, kad išklausytų D. R.. Nors kaltinamasis D. R., duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad tokius G. S. veiksmus jis suvokė kaip leidimą įeiti, tačiau teismo vertinimu tai tik gynybinė D. R. versija, ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino, jog G. S. nenorėjo su juo kalbėtis, užsidarė namuose iš vidaus, liepė jam ir R. I. išeiti iš jo kiemo, o kai G. S. duris pravėrė, D. R. nurodė pastūmęs duris, kad galėtų įeiti, ir žengė namo vidun, nors ir matė, kad G. S. bandė stumti duris į jo pusę, lyg norėdamas jas uždaryti (1 tomas, b. l. 188). Liudytojai J. G. ir G. J. patvirtino, kad jiems atvykus pas nukentėjusįjį G. S. aiškintis pranešimo apie tai, kad jis buvo kaimynų sumuštas, G. S. nurodė, kad jį sumušę asmenys savavališkai įsibrovė į jo namą. Taigi, byloje surinkti duomenys, įvertinus juos visumoje, patvirtina, kad kaltinamieji D. R. ir R. I. neteisėtai pažeidė G. S. būsto (gyvenamojo namo) neliečiamumą ir tai padarė veikdami tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad G. S. draudė jiems eiti į kiemą, artintis prie jo namo, taigi, suprato, kad jų elgesys yra neteisėtas, kaltinamieji turėjo visas galimybes pasitraukti, nepažeisti įstatymo reikalavimų, ir vis tik visą tai suvokdami jie norėjo taip elgtis, t. y. prieš G. S. valią patekti į jo gyvenamąjį būstą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų D. R. ir R. I. veiksmai atitinka BK 165 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Byloje surinkti duomenys patvirtina ir tai, kad kaltinamieji R. I. ir D. R. tyčia panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo G. S. atžvilgiu, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamasis D. R. neigė vartojęs fizinį smurtą prieš G. S., o R. I. pripažino sudavęs du smūgius batu G. S. į sėdmenis, kas jo manymu negalėjo sukelti fizinio skausmo, tačiau teismas atmeta tokius kaltinamųjų paaiškinimus, nes jie prieštarauja nukentėjusiojo G. S. parodymams, kurių patikimumas teismui abejonių nekelia. Pažymėtina, kad kaltinamųjų paaiškinimai apie konflikto su G. S. pradžią, jo eigą, iš esmės atitinka nukentėjusiojo G. S. parodymus, tik D. R. neigia naudojęs fizinį smurtą, o R. I. nurodo, kad jo fizinis poveikis negalėjo sukelti baudžiamojo įstatymo reikalaujamų padarinių. Kaltinamieji negalėjo logiškai paaiškinti, dėl kokių priežasčių G. S. išbėgo iš savo namo ir bandė pasišalinti, jeigu kaltinamieji turėjo tik taikius ketinimus išsiaiškinti tarpusavio nesutarimus, ir kokių tikslų vedami kaltinamieji jį vijosi. Kaltinamasis D. R. nurodė pats nežinantis, kodėl jis, po konflikto nuvedęs R. I. namo, grįžo pas G. S. į kiemą, kur sutiko rusakalbį asmenį (liudytoją V. S.). Pažymėtina, kad abu kaltinamieji buvo apsvaigę nuo alkoholio, o nukentėjusysis G. S. – blaivus. Nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai teigė, kad buvo sumuštas abiejų kaltinamųjų veiksmais, t. y. namo viduje D. R. sudavė ranka jam 2–3 smūgius į nugarą, o G. S. išbėgus į lauką, D. R. du kartus tyčia jį pargriovė, spirdamas per kojas, ir G. S. nugriuvus antrą kartą, jam gulint ant žemės, D. R. ir R. I. kojomis spyrė kelis kartus į šonus, juosmens sritį. Nukentėjusysis nurodė, kad smūgius į kojas blauzdos srityje jis gavo iš abiejų kaltinamųjų, jie abu spardė ir į šonus, kai jis gulėjo ant žemės, pargriautas D. R., todėl tai, kad G. S. teisme negalėjo nurodyti tikslaus smūgių skaičiaus ir pasakyti kieno suduotas smūgis sukėlė kraujosruvas kairės kojos blauzdoje, nesudaro pagrindo abejoti jo parodymų patikimumu, nes reikia įvertinti, kad fizinį smurtą tuo pat metu naudojant keliems asmenims ir smūgiuojant į tas pačias kūno vietas, objektyviai sunku identifikuoti kiekvieno smurtautojo veiksmus, juo labiau, kad nuo įvykio yra praėję jau daugiau kaip dveji metai ir tai turi reikšmės atkuriant įvykius bei jų seką. Tyrimo metu nukentėjusysis G. S. detalizavo savo parodymus nusikaltimo padarymo vietoje, juos patvirtino akistatose su kaltinamaisiais. Nukentėjusiojo parodymus apie patirtą fizinį smurtą patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad G. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir jis galėjo būti padarytas nukentėjusiojo nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Iš įrašų GMP kvietimo kortelėje ir asmens sveikatos istorijoje matyti, kad G. S. 2019 m. rugpjūčio 10 d. kvietė medikus dėl to, kad buvo sumuštas, jis skundėsi nugaros skausmais juosmens srityje, aiškino, kad buvo sumuštas dviejų asmenų – kaimyno ir jo žento, kas atitinka G. S. parodymus; taip pat ir 2019 m. rugpjūčio 12 d., kai kreipėsi dėl sumušimo pas šeimos gydytoją, G. S. skundėsi skausmais juosmens srityje. Liudytojai J. G., G. J., V. S. patvirtino, kad iš nukentėjusiojo G. S. elgesio, jo reakcijos į aplinką buvo akivaizdžiai matyti, kad jis emociškai sutrikęs, išsigandęs, jo bloga savijauta, jis skundėsi, kad jam skauda nugarą, kojas. Liudytojai I. L., A. K. nurodė, kad atvykę suteikti nukentėjusiajam medicinos pagalbą, jie matė, jog G. S. tikrai buvo patyręs kažkokį stresą, smurtą, nes skundėsi skausmais, jam buvo sunku stovėti, buvo pakankamas pagrindas įtarti galimus vidinius sužalojimus, todėl G. S. skubiai nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių. Tai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad kaltinamųjų suduoti smūgiai kojomis jam buvo skausmingi ir sukeltas skausmas nebuvo momentinis, trumpas. Nukentėjusiojo G. S. ir liudytojų parodymai papildo vieni kitus ir atskleidžia visą konflikto eigą bei kaltinamųjų atliktus neteisėtus veiksmus. Liudytojos G. R. parodymus, kad keliu bėgdamas nukentėjusysis pargriuvo ant žemės be kaltinamųjų fizinio poveikio, kad jos vyras D. R. nukentėjusiojo nemušė, teismas vertina kaip nepatikimus, jie prieštarauja kitiems bylos duomenims, be to, G. R. su kaltinamaisiais sieja artimi ryšiai, todėl ji gali būti suinteresuota bylos baigtimi. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš G. S. pateikto vaizdo įrašo matyti, jog konflikto pradžioje, kaltinamiesiems einant pas G. S. aiškintis dėl tarpusavio nesutarimų, G. R. su vaikais išėjo iš tėvų namo, o kada ji grįžo nėra objektyvių duomenų, todėl kyla abejonės, ar ji tikrai matė konfliktą pro tėvų namo langą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad byloje įrodyta, jog kaltinamieji D. R. ir R. I. konflikto, kilusio dėl asmeninių santykių, metu tyčia panaudojo fizinį smurtą G. S. atžvilgiu ir dėl jų bendrų aktyvių smurtinių veiksmų atsirado padariniai – nukentėjusiajam G. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Nors kaltinamieji nebuvo iš anksto susitarę smurtauti prieš G. S., tačiau jie matė ir suprato vienas kito veiksmus, jiems pritarė, todėl teismas pripažįsta, kad kaltinamieji veikė bendru sutarimu, abu buvo vykdytojai, t. y. veikė bendrininkų grupe, ir abu atsako už kilusius padartinius. Kaltinamųjų veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai.