- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- 1-700-1023/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24504-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kaltinamasis
- G. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Prienų r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, Alytaus profesinio rengimo centro 10 klasės mokinė, teista 2017 m. liepos 7 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. R. 2019 m. birželio 12 d. apie 00.20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, buitinio konflikto metu, tyčia šeimos nariui – sugyventiniui P. K., su kuriuo bendrai gyvena neįregistravę santuokos, dūrė vieną kartą valgomąja šakute į nugarą ir metė stiklinę saldaininę į galvą, pataikydama nukentėjusiajam P. K. į viršugalvį, dėl ko sudužusios saldaininės šukės krisdamos sužalojo nukentėjusiajam P. K. nugarą ir taip smurtaudama nukentėjusiajam P. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda nugaroje, pečių juostos srityje, sprando kairėje, viršugalvio srityje. Šiais veiksmais G. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Apklausta įtariamąja G. R. kalta prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 66-67, 70), kad 2019 m. birželio 11 d. vakare kartu su P. K. namuose gėrė alkoholį. P. K. paėmė jos telefoną ir pradėjo jį tikrinti, žiūrėti, kas jai rašo žinutes, pradėjo jai priekaištauti, kad ji turi kitą. Ji dėl to labai supyko, paėmė virtuvėje nuo spintelės šakutę ir smogė ja vieną kartą P. K. į nugarą. Po to ji paėmė nuo stalo stiklinę saldaininę ir metė į jį. Nenorėjo pataikyti į galvą, tačiau saldaininė atsitrenkė P. K. į pakaušį ir suskilo. Matė, kad P. K. iš galvos bėgo kraujas. P. K. kažkur išėjo. Likusi namuose, pradėjo tvarkyti kambarį, rinkti sudužusios saldaininės šukes nuo žemės ir jomis įsipjovė į pirštus. Supykusi, kad jis išėjo ir išsinešė jos telefoną, paskambino į policiją. Ji dėl savo poelgio labai gailisi, pasižada atsiprašyti ir susitaikyti.
Nukentėjusysis P. K. parodė (b. l. 33-35), kad su sugyventine G. R. gyvena ir veda bendrą ūkį, tačiau santuokos neįregistravę. 2019 m. birželio 11 d. namuose jis kartu su G. R. vartojo alkoholį. Jis paėmė patikrinti jos mobilaus ryšio telefoną, kadangi įtarė, kad ji turi kitą vaikiną. Ji labai supyko. Jis matė, kad ji ateina iš virtuvės į kambarį su šakute rankoje. Jam pasisukus, pajautė dūrį į nugarą arčiau kaklo. Nuo dūrio jam labai suskaudo, tačiau telefono neatidavė. Eidamas link lauko durų, pajautė, kad ji jam į galvą metė kažkokį sunkų daiktą – saldaininę, kuri krisdama ant žemės sudužo. Nuo šio smūgio jam buvo prakirstas pakaušis ir labai bėgo kraujas, krisdamos šukės sužalojo jam kairį petį ir nugarą. Jis išėjo iš namų pas kaimyną, netrukus pamatė, kad prie jo namo atvažiavo policijos pareigūnai. Civilinio ieškinio byloje nereikš.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios G. R. prisipažinimo, jos ir nukentėjusiojo P. K. parodymų, kaltinamosios kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
- Įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 8-9), kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), esančiame name;
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada (b. l. 46), kurioje nurodyta, kad P. K. nustatyta muštinės žaizdos nugaroje, pečių juostos srityje, sprando kairėje, viršugalvio srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, durtinės žaizdelės nugaros vidurinėje dalyje galėjo būti padarytos aštraus duriančio daikto poveikyje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekoje;
- Tarnybinis pranešimas (b. l. 5), kuriuo nustatyta G. R. 2019 m. birželio 12 d. nustatytas 2,40 promilių girtumas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad G. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes ji 2019 m. birželio 12 d. apie 00.20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, buitinio konflikto metu, tyčia šeimos nariui – sugyventiniui P. K., su kuriuo bendrai gyvena neįregistravę santuokos, dūrė vieną kartą valgomąja šakute į nugarą ir metė stiklinę saldaininę į galvą, pataikydama nukentėjusiajam P. K. į viršugalvį, dėl ko sudužusios saldaininės šukės krisdamos sužalojo nukentėjusiajam P. K. nugarą ir taip smurtaudama nukentėjusiajam P. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda nugaroje, pečių juostos srityje, sprando kairėje, viršugalvio srityjeUž G. R. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji, jai buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, ji susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamoji sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji sutiko dėl siūlomos jai paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 74-75).
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamoji padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą asmenį – sugyventinį. Kaltinamosios G. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios G. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamoji G. R. praeityje teista (b. l. 49-50), nebausta administracine tvarka (b. l. 51), nedirba (b. l. 52), registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 53), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašyta (b. l. 55). Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, nukentėjusiajam 2019 m. birželio 13 d. įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 76). Kaltinamoji sutinka su prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausme, kuri atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamosios asmenybę, ankstesnį kaltinamosios elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajai.
Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką G. R. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2019 m. birželio 12 d. 02.00 val. iki 2019 m. birželio 12 d. 11.40 val. (b. l. 60-62) (BK 65-66 straipsniai).
Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, G. R. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72-73).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra raudonos spalvos nuoplova, paimta 2019 m. birželio 12 d. apžiūrint įvykio vietą, saugomi Alytaus AVPK, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
G. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. R. paskirti galutinę 1 (vienų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti G. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 12 d. 02.00 val. iki 2019 m. birželio 12 d. 11.40 val., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajai G. R. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. G. R. išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsnyje nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 10 dalis). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan.
Kaltinamajai G. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra raudonos spalvos nuoplova, paimta 2019 m. birželio 12 d. apžiūrint įvykio vietą, saugomus Alytaus AVPK, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.
Išaiškinti kaltinamajai, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.