- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-23
- Bylos Nr.
- 2S-1240-273/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-07246-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „General Financing“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. A. pareiškimą dėl skolininko vykdomojoje byloje pakeitimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „General Financing“
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme 2014-02-12 buvo gautas antstolės A. A. prašymas (b. l. 4) vykdomojoje byloje Nr. 0036/10/03631 skolininku, po G. B. mirties, pakeisti palikimą priėmusia Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pareiškėja nurodė, jog 2010-09-01 jai vykdyti pateiktas 2010-07-20 Kauno miesto apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. 2-12107-52/2010 dėl 5488,05 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės G. B. išieškotojo UAB „General Financing“ naudai. Antstolė nustatė, jog (duomenys neskelbtini)skolininkė G. B. mirė. 2014-02-11 testamentų registro išrašo duomenimis mirusios palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Kadangi iš skolininkės G. B. išieškota tik 241,92 Lt, tinkamam vykdomojo dokumento įvykdymui tikslinga pakeisti proceso šalį. Pareiškėja pažymėjo, jog valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą, valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo12 d. nutartimi antstolės pareiškimą atmetė.
Teismas nurodė, kad byloje įrodymų, kad kreditorius UAB General Financing pranešė apie turimą 5488,05 Lt reikalavimą, teismui nėra pateikta. Antstolė A. A. pažymėjo, jog tinkamu informacijos apie palikėjos skolą pranešimu laikytinas informacijos išviešinimas viešame registre pagal kitos antstolės arešto aktą. Teismas šį argumentą atmetė, nurodydamas, kad kitų antstolių turto areštai nelaikytini tinkamu pranešimu apie kreditoriaus UAB General Financing reikalavimą, kadangi iš šio viešame registre įregistruoto arešto negalima nustatyti skolos dydžio ar išieškotojo, kurio naudai areštas taikytas, o antstolė gali vykdyti skolų išieškojimą įvairiems kreditoriams. Neturėdamas duomenų apie įpėdinio VMI prie LR FM informavimą apie 5488, 05Lt skolą, teismas negali konstatuoti, jog prievolė skolą atlyginti įpėdiniui perėjo, todėl pagrindo pakeisti skolininką nagrinėjamu atveju vykdymo procese nėra. Teismas pažymėjo, kad trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kreditorius su tokiu prašymu būtų kreipęsis į teismą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja antstolė A. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 12d. nutartį ir prašymą dėl šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0036/10/03631 išspręsti iš esmės. Nurodo, kad Kauno apylinkės teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir pažeidžianti kreditoriaus interesus. Pažymėtina, kad nepaisant to, ar buvo laikomasi LR CK 5.63 str. nuostatų, kasacinis teismas formuoja tokią LR CK 5.62 ir LR CK 5.63 straipsnių taikymo ir aiškinimo praktiką kai palikimas pereina valstybei (LR CK 5.62 str.), LR CK 5.63 str. normos informacinė funkcija nėra reikšminga - valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (LR CK 5.62 str. 3 d.). Taip pat pažymėtina, jog nuo 2013 m. paveldėtoją atstovaujantys asmenys (darbuotojai) naudojasi antstolių informacine baze, kurioje oficialiai skelbiami visi duomenys apie palikėjų, kurių turtą ketinama paveldėti, atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas. Paveldėtojas žinojo, jog palikėjos atžvilgiu šiuo metu yra vykdomos šešios vykdomosios bylos Taigi negalima laikyti, kad buvo nesilaikyta CK 5.63 str.1 d. įtvirtintos pareigos, kadangi palikimo priėmėjas turėjo visą informaciją apie po palikėjos mirties likusias prievoles.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti ir vykdymo procese. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tai išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas.
Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme 2014-02-12 buvo gautas antstolės A. A. prašymas (b. l. 4) vykdomojoje byloje Nr. 0036/10/03631 skolininku, po G. B. mirties, pakeisti palikimą priėmusia Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo12 d. nutartimi antstolės pareiškimą atmetė (b.l. 54-56). Teismas nurodė, kad byloje įrodymų, kad kreditorius UAB General Financing pranešė apie turimą 5488,05 Lt reikalavimą, teismui nėra pateikta ir neturėdamas duomenų apie įpėdinio VMI prie LR FM informavimą apie 5488, 05Lt skolą, teismas negali konstatuoti, jog prievolė skolą atlyginti įpėdiniui perėjo, todėl pagrindo pakeisti skolininką nagrinėjamu atveju vykdymo procese nėra.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011, pasisakydama dėl CK 5.63 straipsnio ir CPK 596 straipsnio taikymo, konstatavo, kad perimdamas materialiąsias civilinės subjektines teises, asmuo perima ir pareigą atsakyti pagal prievoles. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti, ir tik tokiu atveju, vadovaujantis CPK 596 straipsniu, jis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese.
Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą.
Pasisakydamas dėl CK 5.63 str. taikymo, kai sprendžiamas procesinių teisių perėmimo klausimas vykdymo procese, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nustatant, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Tokia išvada grindžiama tuo, kad aplinkybė, jog prieš palikėją taikoma priverstinio išieškojimo tvarka, savaime netampa žinoma įpėdiniams. Nėra ir tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo. Taigi spręsdamas dėl palikimo priėmimo įpėdinis a priori negali būti laikomas informuotas apie palikėjo skolas, net ir kai tokios skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka. Minėta, kad įpėdiniui yra svarbu žinoti apie palikėjo kreditorius, jog jis galėtų pasirinkti kokiu būdu priimti palikimą, taip nustatydamas atsakomybės turtu apimtis. Tačiau tuo atveju, kai teismo kreditoriaus reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir vykdomas, atsižvelgiant į sprendimo res judicata galią, kreditorius neprivalo iš naujo reikšti ieškinio teisme, tačiau, kaip nurodyta CK 5.63 str. 1 d., turi per tris mėnesius pranešti palikėjo įpėdiniui, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui apie iš skolininko teismo sprendimu priteistą skolą. Pagal CK 5.63 str. reglamentavimą informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132 str., 2.137 str.), tarp jų asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 str.), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto. Tinkamu pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris vykdo kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011).
Vykdomosios bylos Nr. 0036/10/03631 duomenimis, antstolės A. A. kontoroje vykdomas priverstinis 5488,05 Lt ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimas iš G. B. išieškotojui UAB „General Financing“ pagal Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-12107-52/2010. Gyventojų registro tarnybos duomenimis skolininkė G. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Po skolininkės mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, todėl CK 5.62 straipsnio 1 dalies pagrindu paveldėjimo teisė į palikėjos turtą perėjo valstybei. Iš vykdomojoje byloje esančio Testamentų registro išrašo matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija palikimą priėmė 2014 m. sausio 14 d., tą pačią dieną palikimo priėmimo faktas įregistruotas Testamentų registre. 2014 m. vasario 26 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas (b. l. 33).
Teismas atkreipia dėmesį į byloje nustatytas aplinkybes, kad antstolė, 2013-11-17 gavusi išrašą iš Gyventojų registro tarnybos (prijungta vykdomoji byla Nr. 0036/10/03631) ir sužinojusi apie skolininkės G. B. mirtį, vykdomosios bylos iki kol po skolininko mirties atsiras jo teisių perėmėjas, nesustabdė, į notarą su prašymu pranešti, kam yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas nesikreipė. Antstolė gavusi 2013-11-18 Testamentų registro išrašą (prijungta vykdomoji byla Nr. 0036/10/03631), kuriame nurodyta, kad nėra registruotų palikėjo testamentų ir palikimo priėmimo faktų, t.y. turėdama informaciją, kad paveldėjimo byla dėl skolininko turto paveldėjimo neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, antstolė nesikreipė į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, informuodama, kad vykdo išieškojimą iš skolininko turto, ir prašydama pranešti, kada mokesčių inspekcija, atstovaujanti valstybei, priims mirusios skolininkės turtą, kuris nepaveldėtas įstatymo nustatyta tvarka. Byloje taip pat nėra duomenų, kad išieškotojas UAB ,,General Financing“ informavo Kauno valstybinę mokesčių inspekciją apie mirusio skolininko įsiskolinimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje įrodymų, kad kreditorius UAB General Financing tam tikru aukščiau nurodytu būdu pranešė apie turimą 5488,05 Lt reikalavimą, teismui nėra pateikta ir teisingai nurodė, kad pagrindo pakeisti skolininką nagrinėjamu atveju vykdymo procese nėra. Taip pat, teismas teisingai pažymėjo, jog trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kreditorius su tokiu prašymu būtų kreipęsis į teismą.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.