Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Spendimų kontrolės skyriaus ir Ginčų komisijos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Byloje nustatyta, kad Tarnybos Šiaulių III teritorinis skyrius atliko pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, Sprendimu pareiškėjui nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2024 m. kovo 9 d., pagal Tvarkos aprašo 27.1 punktą (darbingumo lygio priežastis: ligos arba būklės). Sprendime taip pat nurodyta, kad asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai įvertinti pagal užpildytą Klausimyną. Įvertinus Klausimyną nustatyti – (duomenys neskelbtini) balai, kurie vadovaujantis Kriterijų aprašo 10 punktu, prilyginti koeficientui – 1, specialieji poreikiai nenustatyti (2022 m. kovo 2 d. siuntime Nr. 139 ir kituose į Tarnybos pateiktuose medicininiuose dokumentuose pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių TLK-10-AM nurodytos diagnozės ir organizmo funkcijų sutrikimai neatitiko Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-765/V-1530 „Dėl Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 1 priede nurodytų Bazinio funkcionavimo lygmens kriterijų). Be kita ko, pareiškėjui 2022 m. kovo 15 d. išduota neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė AK Nr. 0073971. Spendimų kontrolės skyriaus sprendimu paliktas galioti Sprendimas ir koreguota išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Ginčų komisijos sprendimu paliktas nepakeistas Spendimų kontrolės skyriaus sprendimas.

7. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, Kriterijų aprašas ir Tvarkos aprašas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra nurodęs, jog administraciniai teismai turi ribotą kompetenciją sprendžiant specialių mokslo žinių reikalaujančius medicinos srities klausimus ir teismas nėra kompetentingas spręsti, ar medicininių kriterijų vertinimą Tarnyba atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę. Kompetencija spręsti klausimus, reikalaujančius specialiųjų (medicininių) žinių, grindžiamus medicininiais tyrimais ir dokumentų duomenimis suteikta Tarnybai ir Ginčų komisijai (žr. LVAT 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2122/2010, 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-328/2012 ir kt.). LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas yra kompetentingas patikrinti, ar nebuvo pažeistos teisės aktų nuostatos, o konkrečiai Kriterijų aprašo ir kitos nuostatos, sprendžiant dėl pareiškėjo darbingumo lygio, o taip pat, ar priimant ginčijamą aktą buvo laikytasi procedūrinių taisyklių, ar atsakovas veikė savo kompetencijos ribose (žr. LVAT 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1252-822/2019). LVAT 2013 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-22/2013, apygardų administraciniams teismams imperatyviai nurodė, kad specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai, todėl administracinis teismas iš esmės neprivalo pasisakyti, ar medicininių kriterijų vertinimą Tarnyba ir Ginčų komisija atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę. Įvertinant šiuos kriterijus teisės taikymo požiūriu jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, kai byloje būtų pateiktos kitos specialistų išvados, neatitinkančios jau nustatytų. Kitokių specialistų pagrįstų medicininių išvadų, nei buvo nustatytos atsakovo, nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra. Abejoti administracinėje byloje esančiais išrašais iš medicininių dokumentų bei pareiškėjui atliktų ir medikų aprašytų tyrimų duomenimis teismas neturi jokio pagrindo. Taip pat būtina akcentuoti, kad Kriterijų aprašas ir Tvarkos aprašas, reguliuojantys darbingumo lygio nustatymą, įtvirtina tiek Tarnybos, kuri nustato darbingumo lygį, teises ir pareigas, tiek ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipiančios asmenis į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti, teises ir pareigas. Tvarkos aprašo minėtos normos aiškiai įtvirtina, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis sveikatos priežiūros įstaigos parengtais dokumentais. Taigi, Tarnyba priimanti sprendimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo remiantis sveikatos priežiūros įstaigos parengtais medicininiais dokumentais, neturi kompetencijos ir nesprendžia jokių klausimų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu (pvz., užtikrinant būtinąją medicinos pagalbą, pildant ir saugant pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles bei teikiant informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka). Iš to darytina išvada, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo, neturi ir negali turėti esminės reikšmės argumentai dėl asmens sveikatos būklės, jos pasikeitimų, asmeniui suteiktų gydymo paslaugų kiekio ir kokybės, nes darbingumo lygis nustatomas remiantis medicininiuose dokumentuose sveikatos priežiūros įstaigos nurodytais duomenimis, užfiksuotais siuntimo išdavimo metu. Tarnyba remdamasi teisės aktais, galiojančiais konkretaus darbingumo lygio nustatymo metu, vertina jai pateiktus asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentus, kuriuose nurodyta asmens sveikatos būklė (žr. LVAT 2018 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1068-602/2018).

8. Tarnybai nesuteikti įgaliojimai tikrinti gydančių gydytojų parengtų medicininių dokumentų, pasisakyti dėl jų pagrįstumo ar tiesiogiai tirti asmens sveikatos būklę, nes Tarnyba nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir neturi įgaliojimų spręsti su asmens sveikata susijusių klausimų: stebėti asmens sveikatos būklę, atlikti reikalingus tyrimus ar skirti gydymą. Asmens sveikatos priežiūrą atlieka ir visus su paciento sveikata susijusius klausimus sprendžia asmenį gydantis gydytojas. Todėl atlikdami vertinimą Tarnybos specialistai vadovaujasi asmenį gydančio gydytojo parengtais medicininiais dokumentais, patvirtinančiais asmens darbingumą ribojančius sveikatos funkcinius sutrikimus.

9. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Darbingumo lygio nustatymo tvarka yra numatyta Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnyje, kurio 4 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Kai dėl asmens sunkių organizmo funkcinių sutrikimų profesinė reabilitacija nėra galima arba dėl asmens amžiaus netikslinga, darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis medicininiais kriterijais (ginčui aktuali Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 5 dalis).

10. Ginčui aktualioje Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą. Darbingumo lygį nustatanti institucija gali nuspręsti pakviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą dalyvauti nustatant darbingumo lygį.

11. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos bendrosios nuostatos, numatytos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo IV skirsnyje, detalizuotos šias įstatymo nuostatas įgyvendinančiais poįstatyminiais norminiais teisės aktais: Kriterijų aprašu ir Tvarkos aprašu.

12. Ginčui aktualaus Tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, kad darbingumo lygį nustato Tarnyba. Tvarkos aprašo 8 punkte nurodyta kokie dokumentai turi būti pateikiami Tarnybai darbingumo lygiui nustatyti. Tarnybos teritoriniai skyriai per 15 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl: 1) asmens darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; 2) profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio; 3) darbo pobūdžio ir sąlygų; 4) bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymo (ginčui aktualus Tvarkos aprašo 14 punktas su papunkčiais).

13. Pagal Kriterijų aprašo 3 punktą sprendimą dėl asmens darbingumo lygio Tarnyba priima įvertinusi šiuos kriterijus: 1) medicininius t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); 2) asmens veiklos ir gebėjimą dalyvauti (2 priedas). Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (Kriterijų aprašo 4 punktas).

14. Pagal Kriterijų aprašo 7 – 9 punktus bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Gauti asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams remiantis 10.1-10.5 Kriterijų aprašo punktais. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento (Kriterijų aprašo 11 punktas).

15. Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, Kriterijų aprašo, Tvarkos aprašo nuostatomis, akcentuoja, kad ginčo atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo darbingumo lygis buvo įvertintas laikantis teisės aktų reikalavimų, ar nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinant darbingumo lygio ištyrimą bei sprendimų dėl darbingumo lygio nustatymo priėmimą. Pagal esamą teisinį reguliavimą darbingumo lygio nustatymo procedūrą inicijuoja gydantis gydytojas, kuris, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad, taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai atitinkamus dokumentus. Teismas taip pat pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio imperatyvias nuostatas administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi, teismas, pagal jam priskirtą kompetenciją nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, turi spręsti tik teisės klausimus – ar Tarnyba, Sprendimų kontrolės skyrius, Ginčų komisija nustatydami darbingumo lygį pareiškėjui laikėsi teisės aktų reikalavimų. Teismas turi pareigą tik nustatyti, ar buvo tinkamai atliktos teisės aktais Tarnybos, Sprendimų kontrolės skyriaus, Ginčų komisijos kompetencijai priskirtos funkcijos, ar priimant sprendimus buvo laikomasi teisės aktais apibrėžtų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ar priimti sprendimai yra pagrįsti nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Be kita ko, Tarnyba, Sprendimų kontrolės skyrius sprendžia dėl darbingumo lygio nustatymo, taikydami dokumentinės analizės metodą, pasitelkdami specialias žinias, reikalingas kvalifikuotam reiškinių vertinimui medicinine prasme.

16. Darbingumo lygio vertinimas – tai kompleksinis asmens sveikatos funkcinių sutrikimų ir psichosocialinių faktorių vertinimas. Jo tikslas – atsižvelgiant į diagnozuotų organizmo funkcinių sutrikimų laipsnį, ligos eigą ir taikomą gydymą nustatyti, kiek asmuo pajėgus įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Darbingumo lygio vertinimas atliekamas remiantis objektyviais duomenimis: asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotu siuntimu į Tarnybą, išrašais iš medicininių dokumentų, atliktų medicininių tyrimų išvadomis, gydytojų specialistų konsultacijų išvadomis, paties asmens pateikiama informacija. Dėl blogos savijautos asmens patiriamus subjektyvius jutimus gydantis gydytojas fiksuoja asmens ambulatorinėje knygelėje ir konsultacijų išvadose. Darbingumo ir neįgalumo lygio nustatymo (negalios vertinimo dokumentų) byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose nurodyta informacija apie asmens sveikatos funkcinius sutrikimus ir bendrą asmens savijautą vertinama kompleksiškai.

17. Klausimyno tikslas yra kiekvieno vertinamo asmens individualios būklės objektyvus nustatymas, atsižvelgiant į tai, kad atitinkama diagnozė (sveikatos būklė) gali sukelti skirtingą poveikį vykdomai kasdienei veiklai, savarankiškumui ir asmens socialiniams gebėjimams. Klausimyną užpildo Tarnybos vertintojas pagal asmens pateikiamus atsakymus. Klausimyno reikšmės yra konkrečios ir aiškios, nereikalauja papildomo įrodinėjimo. Pareiškėjas teikdamas prašymą Sprendimų kontrolės skyriui bei skundą Ginčų komisijai neskundė Klausimyno įvertinimo, nenurodė, kad Klausimyno klausimų nesuprato, pageidavimo klausimyną užpildyti iš naujo neišreiškė. Pažymėtina, kad pildant Klausimyną vertinamas asmuo turi teikti objektyvius atsakymus, iš kurių būtų galima objektyviai įvertinti tikrąją tokio asmens sveikatos būklę, ir nesistengti teikti atsakymus, kurie sudarytų prielaidas koreguoti konkrečią darbingumo procentinę išraišką ir už jį skiriamos išmokos dydį. Pareiškėjo teismo posėdyje žodžiu reikštos abejones dėl Klausimyno įvertinimų abstrakčios ir nepagrįstos konkrečiomis aplinkybėmis. Dėl objektyvių priežasčių (pokalbis vyko 2022 m. kovo 14 d., saugojimo terminas pagal tarnybos direktoriaus įsakymą Nr. V-15 „Dėl telefoninių pokalbių įrašų tvarkymo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taisyklių patvirtinimo 18.1. ir 18.2 papunkčiais iki 6 mėnesių) nėra išlikęs pareiškėjo ir Tarnybos atitinkamo darbuotojo telefoninis pokalbio garso įrašas, kurio metu pagal pateiktus pareiškėjo atsakymus buvo užpildytas Klausimynas. Aktualiu laikotarpiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino dėl Covid-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje Klausimynas pildytas bei su rezultatais supažindinama susisiekus ryšio priemonėmis (telefonu ar elektroniniu paštu) (Tvarkos aprašo 12.5 punktas). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Tarnyba neturėjo pagrindo abejoti paties pareiškėjo pateiktais atsakymų duomenimis, kurie akivaizdžiai neprieštaravo negalios vertinimo dokumentų byloje esantiems duomenims. Asmens darbingumo lygio įvertinimas yra kompleksinė procedūra, kadangi asmens darbingumo lygis atspindi ne tik asmens sveikatos būklę, bet ir jos įtaką vykdomai kasdienei veiklai, asmens savarankiškumui ir gebėjimui palaikyti socialinius ryšius.

18. Sprendimų kontrolės skyrius pakartotinai įvertino pareiškėjo darbingumo lygį remdamasis negalios vertinimo dokumentų byloje esančiais duomenimis, asmens sveikatos duomenimis, įkeltais į Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos paciento kortelę, ir 2022 m. kovo 14 d. vykusio telefoninio pokalbio metu tarp teritorinio skyriaus vertintojo ir pareiškėjo gautos informacijos. Sprendimų kontrolės skyrius vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo XIV dalies 80.1.3 papunkčiu, t. y. ši nuostata taikoma, kai asmeniui diagnozuojamas stuburo funkcijos sutrikimas, esant dideliam judesių apribojimui, kai labai riboti judesiai dėl vertebrogeninės neurologinės patologijos (dėl diagnozių pagal TLK-10 AM kodus: (duomenys neskelbtini)), ir nustatė (duomenys neskelbtini) proc. bazinį darbingumo lygį. Be kita ko, Sprendimų kontrolės skyriaus sprendime konstatuota, kad sveikatos funkcijos sutrikimas mažesne (duomenys neskelbtini) proc. bazinio darbingumo lygio verte pagal ginčui aktualaus Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 14.4 papunktį negali būti taikomas, nes remiantis medicininiais dokumentais, nėra duomenų apie (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo medicininėje dokumentacijoje nurodoma (duomenys neskelbtini)). Kadangi tokio sunkumo sveikatos funkcinis sutrikimas nėra diagnozuojamas, nurodytas kriterijus negali būti taikomas.

19. Ginčus dėl darbingumo lygio nustatymo nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas 23 straipsnio 1 dalis, Tvarkos aprašo 41 punktas.). Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas 23 straipsnio 13 dalį Ginčų komisija gali priimti vieną iš sprendimų: 1) skundą atmesti Tarnybos sprendimą paliekant nepakeistą; 2) skundą patenkinti, įpareigojant Tarnybą per Ginčų komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą. Ginčų komisija pagal nurodytą teisinį reglamentavimą yra išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ir ji savarankiško darbingumo lygio vertinimo neatlieka.

20. Ginčų komisija, įvertinusi pareiškėjo asmens sveikatos duomenis, darė išvadą, kad Sprendimų kontrolės skyrius pagrįstai nevertino siuntime nurodytos diagnozės (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM kodas), nes remiantis traumatologo 2021 m. rugpjūčio 10 d. konsultacijos duomenimis, pareiškėjui nenustatyta (duomenys neskelbtini). Be to, asmens dokumentų byloje nėra medicininių duomenų apie pareiškėjui nustatytą (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo pagrindo taikyti Kriterijų aprašo 1 priedo I skyriaus 14 punkto, kuris taikomas kai pasireiškia ir nustatoma bent vienos galūnės ar jos dalies motorikos, jutimų sutrikimais ir skausmais. Išnaudojus gydymo galimybes, sutrikimai turi būti patvirtinti klinikiniais ir instrumentiniais tyrimais (elektromiografija arba elektroneurografija, arba neuromiografinis tyrimas), specialistų konsultacijų išvadomis.

21. Vertindami pareiškėjo darbingumo lygį, Spendimų kontrolės skyrius ir Ginčų komisija vadovavosi darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais, laikėsi juose nustatytos vertinimo tvarkos, veikė pagal savo kompetenciją ir, objektyviai įvertinę asmens sveikatos būklę patvirtinančius medicininius dokumentus, tinkamai taikė minėtų teisės aktų nuostatas. Darbingumo lygio vertinimas atliktas išsamiai įvertinus medicininius dokumentus, o pateiktos išvados dėl nustatyto darbingumo lygio atitinka procedūros reikalavimus, nustatytus teisės aktuose. Vadovaujantis Tvarkos aprašo nuostatomis, už pateikto siuntimo į Tarnybą teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas, o už konkrečios konsultacijos išvados teisingumą – konsultaciją suteikęs ir išvadą parengęs gydytojas specialistas (Tvarkos aprašo 45 punktas). Teisės aktai nesuteikia teisės Tarnybai nustatyti ir (arba) vertinti pareiškėjo ligų ar būklių, kurios nėra nurodytos Tarnybos gautuose dokumentuose.

22. Specialiųjų poreikių nustatymas yra Tarnybos kompetencija, todėl Tarnybos specialistai, vadovaudamiesi objektyviais medicininiais duomenimis, nagrinėjamo ginčo atveju įvertino pareiškėjo sveikatos būklę ir sutrikimų atitiktį Tvarkos aprašo reikalavimams. Teismas neturi pagrindo abejoti administracinėje byloje esančiais pareiškėjui atliktų medicininių tyrimų duomenimis ir specialistų išvadomis. Pažymėtina tai, kad už medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų tikrumą atsako gydytojas. Specialieji poreikiai nenustatyti, nes pareiškėjui nustatytos diagnozės ir organizmo funkcijų sutrikimai neatitiko Aprašo 1 priede nurodytų Bazinio funkcionavimo lygmens kriterijų.

23. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo darbingumo lygio nustatymas ir specialiųjų poreikių vertinimas Tarnybos Šiaulių III teritorinis skyriaus ir Sprendimų kontrolės skyriaus atliktas laikantis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatyto teisinio reguliavimo, ginčijami sprendimai priimti laikantis teisės aktuose nustatytų taisyklių ir procedūrų, pagrįsti objektyviais duomenimis (tyrimų rezultatais, gydytojų išvadomis). Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie paneigtų atlikto tyrimo išsamumą ar pagrįstumą, be kita ko, nenurodė bei nepagrindė skunde nurodytų aplinkybių, kad nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo ligos istorijos duomenis ir (ar) pareiškėjo negalią. Pažymėtina, jog pasikeitus sveikatos būklei asmuo turi teisę kreiptis į gydantį gydytoją dėl naujo siuntimo į Tarnybą ir kitų medicininių dokumentų parengimo, kurie turėtų būti pateikti Tarnybos teritoriniam skyriui pakartotiniam darbingumo lygio ir (ar) specialiųjų poreikių vertinimui.

24. Teismas sutinka su Tarnybos nuomone, kad pareiškėjo skunde išdėstyti motyvai, jog nebuvo atsižvelgta į ligos istorijos duomenis ir pareiškėjo negalią, yra subjektyvūs ir nepaneigiantys nustatyto darbingumo lygio. Tarnyba kiekvieno vertinimo metu darbingumo lygį nustato iš naujo, vadovaudamasi jai pateiktais medicininiais ir kitais dokumentais (siuntimo duomenimis, išrašais iš medicininių dokumentų, instrumentinių, laboratorinių ir kitų tyrimų duomenimis, dokumentais, liudijančiais apie asmens išsilavinimą ir t. t.) ir nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo procentų. Darbingumo lygio nustatymą reglamentuojantys teisės aktai tikslingai įtvirtina darbingumo lygio terminus, tam, kad pakartotinio vertinimo metu būtų galima iš naujo objektyviai įvertinti asmens sveikatos būklės pakitimus. Kiekvieną kartą atlikdami pakartotinį darbingumo lygio vertinimą Tarnybos specialistai remiasi iš naujo pateiktais, vertinimo metu esamą asmens sveikatos būklę patvirtinančiais medicininiais dokumentais. Anksčiau priimti sprendimai dėl darbingumo lygio pakartotinai atliekamam vertinimui įtakos nedaro. Teisinis reglamentavimas suponuoja galimą asmens darbingumo lygio kitimą priklausomai nuo jo sveikatos būklės atitinkamame laikotarpyje.

25. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui darbingumo lygis buvo nustatytas kompetentingos institucijos, laikantis teisės aktuose nustatytų pagrindinių procedūrų, remiantis Tarnybai pateiktais medicininiais dokumentais ir kitais duomenimis ir juos atitinkamai įvertinus. Ginčų komisijoje pareiškėjo skundas išnagrinėtas ir sprendimas priimtas laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą. Ginčų komisijos sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

26. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad ginčijami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 10 straipsnio reikalavimus – yra pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas įvertinęs pirmiau minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustatęs ginčijamų sprendimų neteisėtumo pagrindų, daro išvadą, jog pareiškėjo skundas dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

27. Teismas daro išvadą, kad Sprendimų kontrolės skyriaus ir Ginčų komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo. Nepatenkinus skunde suformuluoto pagrindinio reikalavimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Sprendimų kontrolės skyrių atlikti veiksmus – iš naujo išnagrinėti pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo klausimą. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. M. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.