Kauno apygardos teismo nutartis

2007-09-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1006-436/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-07
Bylos Nr.
2S-1006-436/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arūnas Rudzinskas (pirm.), Raimundas Buzelis, Algimantas Kukalis
Atsakovas
UAB „Spaudvesta“, J. V., M. S., P. B., N. U., J. K., A. A., V. M., J. P., P. T., R. N., K. Č., E. K., A. B., A. P., Z. A., L. M., E. P., J. T., V. N., D. Č., P. A. K., V. K., S. D., A. S., A. D., A. K., O. L., D. G., L. J., K. Ž., A. G., L. K., Z. K., S. K., R. D., V. S., B. M., O. K., J. L., R. K.
Ieškovas
UAB „Alkesta“
Trečiasis asmuo
Vilniaus
Civilinė byla Nr.2S-1006-436/2007
Pirmosios instancijos teismoteisėjas Jonas Čirvinskas
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 110.1;122.3;122.4;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Arūno Rudzinsko,kolegijos teisėjų Raimundo Buzelio, Algimanto Kukalio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų UAB „Spaudvesta“ ir J. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 5 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio teismui padavimo dienos civilinėje byloje Nr.2-2364-179/2007 pagal ieškovo UAB „Alkesta“ ieškinį atsakovams UAB „Spaudvesta“, J. V., M. S., P. B., N. U., J. K., A. A., V. M., J. P., P. T., R. N., K. Č., E. K., A. B., A. P., E. K., Z. A., L. M., E. P., J. T., V. N., D. Č., P. A. K., V. K., J. K., S. D., A. S., A. D., L. M., A. K., O. L., A. K., A. A., D. G., L. J., K. Ž., A. G., L. K., Z. K., S. K., R. D., V. S., S. D., B. M., O. K., J. L., R. K., A. S. A, A. G., J. G. J., O. V., L. K., A. A., Č. R., L. A., B. M. M., V. K., D. J., S. P., J. Š., J. K., V. D., R. J. M., A. V., V. K., Z. M., A. A., N. R., G. A., J. M., B. K., D. J., J. M. P., N. Š., G. K., V. D., B. M., I. V., E. K., tretieji asmenys Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro notarė V. T., Alytaus rajono I-ojo notarų biuro notarė B. Z., dėl įgaliojimo ir balsavimo teisės perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

UAB „Alkesta“ kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos – draudimą atsakovui J. V. UAB „Spaudvesta" vardu pasirašyti (įskaitant teisę pasirašyti notariškai tvirtinamus dokumentus) balsavimo teisių perleidimo sutartis, akcijų įkeitimo lakštus, preliminariąsias akcijų pirkimo - pardavimo sutartis bei visas kitas sutartis bei dokumentus, susijusius su UAB „Alkesta" akcijų įsigijimu, bei draudimą UAB „Spaudvesta“ vardu teikti notarui bei kitiems tretiesiems asmenims visus su aukščiau nurodytais pavedimais susijusius dokumentus, taip pat gauti visus su nurodytais pavedimais susijusius dokumentus bei informaciją ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su aukščiau išvardintais visais pavedimais; draudimą atsakovui UAB „Spaudvesta" naudotis balsavimo teisių perleidimo sutartimis, kurios sudarytos įmonei atstovaujant įgaliotiniam J. V., įgytomis UAB „Alkesta“ akcininkų balsavimo teisėmis ir kitomis neturtinėmis teisėmis. Nurodė, kad ieškovas fiziškai nepajėgus iš karto paduoti ieškinio todėl, kad labai platus proceso šalių ratas (83 proceso šalys) apsunkina ieškinio padavimą dėl atsakingų, didelės apimties ieškinio pagrindą ir dalyką pagrindžiančių rašytinių įrodymų paruošimo darbų, o vengiant nepataisomų padarinių, laikinąsias apsaugos priemones reikia taikyti nedelsiant. Ieškovas, kaip vertybinių popierių tvarkytojas, 2007 m. gegužės 29 d. gavo UAB „Alkesta“ akcininkų balsavimo teisės perleidimo sutartis, kuriomis akcininkai perleidžia teisę balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir kitas akcininko neturtines teises teisių įgijėjai UAB „Spaudvesta“, kurios vardu sutartis pasirašinėjo J. V., veikiantis pagal 2007 m. gegužės 18 d. įgaliojimą. Įvertinant, jog UAB „Spaudvesta“ direktorius, išduodamas J. V. įgaliojimą, notarei pateikė neegzistuojančius įmonės steigimo dokumentus, minėtas įgaliojimas pripažintinas negaliojančiu bei balsavimo teisių perleidimo sutartys taip pat pripažintinos negaliojančiomis. Be to, ieškovas nurodė, kad UAB „Spaudvesta“, veikdama per įgaliotinį J. V., pagal balsavimo teisių perleidimo sutartis įgijo 14,18 proc. visų UAB „Alkesta“ balso teisę turinčių akcijų balsų dalį. Turint tokį balsų skaičių galima įtakoti visuotiniame akcininkų susirinkime balsavimo rezultatus ir kelti sumaištį bei nepageidaujamą įtampą UAB „Alkesta“ ūkinėje – komercinėje veikloje. Todėl būtina apriboti UAB „Spaudvesta“ balsavimo galimybes UAB „Alkesta“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, nes pripažinus įgaliojimą ir balsavimo teisių perleidimo sutartis negaliojančiomis, bus neįmanoma koreguoti klaidingų balsavimo rezultatų, kadangi pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 10 d. bus pasibaigęs ieškinio dėl bendrovės organų sprendimo ginčijimo padavimo terminas.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 5 d. nutartimi ieškovo UAB „Alkesta“ prašymą taikyti laikinąsiais apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos patenkino. Teismas nutartyje nurodė, jog atsižvelgiant į ieškovo prašyme nurodytus motyvus, taip pat į tai, kad ieškovas išpildė CPK 148 str. 2 d. reikalavimus (sumokėjo pusę CPK 80 str. numatyto žyminio mokesčio), yra pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai UAB „Spaudvesta“ ir J. V. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Alkesta“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Apeliantai nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl šių motyvų:

1. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos, pažeidė CPK 148 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą, nes ieškovas nenurodė jokio teisinio pagrindo ir pagrįstų argumentų, kodėl negali pateikti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones kartu su ieškiniu. Juolab, kad tam pareiškėjas turėjo visas galimybes. Pareiškėjas yra privatus juridinis asmuo, gauna didelį pelną, turi didelę administraciją, netgi savo juristą, todėl apeliantų nuomone, jis yra pajėgus paruošti rašytinius įrodymus paduodant teismui ieškinį. Be to, ieškovas nepasinaudojo CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 113 straipsnio 2 dalyje numatytomis procesinėmis teisėmis ir taip pažeidė proceso koncentracijos, kooperacijos, nepiktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis principus (CPK 7, 8 str., 45 str. 5 d.).

2. Teismas, uždrausdamas atsakovui UAB „Spaudvesta“ naudotis balsavimo teisių perleidimo sutartimis įgytomis UAB „Alksta“ akcininkų balsavimo teisėmis ir kitomis neturtinėmis teisėmis, pažeidė imperatyvią LR Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatą, nes nei vienas įstatymas nenumato galimybės uždrausti ar apriboti balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kai ginčijama preliminarioji akcijų pirkimo – pardavimo sutartis ar balsavimo teisių perleidimo sutartis.

3. Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė jos priėmimo motyvų ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo (CPK 148 str. 4 d. 3 p.), kodėl jo manymu egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kas tą grėsmę sudaro ir kaip ji pasireiškia, kodėl yra būtina taikyti būtent ieškovo nurodytas laikinąsias apsaugos priemones.

4. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo principų bei neatlieka savo funkcijų, numatytų CPK 144 straipsnio 1 dalyje. Iš ieškovo prašymo matyti, kad ginčas vyksta dėl 13,87 proc. akcijų suteikiamų balsavimo teisių perleidimo. Atsižvelgiant į šį procentą, akivaizdu, jog atsakovai negali daryti esminės įtakos bendrovės valdymui (LR ABĮ 27, 28 str.). Ši aplinkybė yra esminė sprendžiant dėl neturtinių teisių apribojimo tikslingumo, kadangi šiuo atveju net ir neapribojus akcijų suteikiamų neturtinių teisių, ieškovui galimai palankus būsimas teismo sprendimo įvykdymas nebūtų apsunkintas – atsakovų turimų balsų neužtektų sprendžiant visuotinio akcininkų susirinkimo klausimus, priimant dėl jų sprendimus, atsakovai su turimais balsais negalėtų įtakoti bendrovės valdymo ir pan. Be to, skundžiama teismo nutartimi atsakovų teisės yra suvaržytos daigiau nei reikia tikslui pasiekti. Atsakovai šiai dienai 13,87 proc. akcijų suteikiamų balsavimo teisių apimtyje yra apskritai eliminuoti iš bet kokio UAB „Alkesta“ valdymo proceso. Be to, teismas, uždrausdamas atsakovui J. V. teikti sutartis, dokumentus notarui, tretiesiems asmenims, tuo pačiu uždraudė ir teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos, pateikti procesinius dokumentus teismui. Toks nepagrįstas teisių suvaržymas prieštarauja LR Konstitucijoje įtvirtintam ir CPK garantuojamam teisės į teisminę gynybą principui.

5. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles. Iš nutarties turinio bei taikomų laikinųjų apsaugos priemonių matyti, jog ieškovas būsimu ieškiniu ginčys tarp UAB „Alkesta“ akcininkų ir atsakovų sudarytas preliminariąsias akcijų pirkimo- pardavimo sutartis, iš kurių vienos kaina yra 145800 Lt. Kadangi ieškinys bus teismingas Kauno apygardos teismui, todėl ieškovas, remdamasis CPK 27 straipsnio 1 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, privalėjo ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti Kauno apygardos teismui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Alkesta“ prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos kreipėsi 2007 m. birželio 4 d., t.y. tuomet, kai UAB „Spaudvesta“ pareikalavo įregistruoti balsavimo teisių perleidimo sutartis, kurios turi būti registruojamos Operacijų akcijomis žurnale. Balsavimo teisių perleidimo sutartys sudarytos UAB „Spaudvesta“, atstovaujant įgaliotiniam. Tačiau įgaliojimo turinys yra su imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujančiais trūkumais, todėl įgaliojimas, o tuo pačiu ir balsavimo teisių perleidimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis. Kadangi sutartys ir įgaliojimas patvirtinti notarų, ieškovas, negalėdamas kvestionuoti notarinės formos sandorių, kreipėsi į teismą. Todėl atsakovai nepagrįstai tvirtina, kad nebuvo jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos. 2007 m. birželio 22 d. įvyko UAB „Alkesta“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo svarstomas bendrovės įstatų nuostatų keitimas, valdybos narių skaičiaus mažinimo, narių atšaukimo ir naujų narių rinkimo klausimai. UAB „Spaudvesta“, veikdama per įgaliotinį J. V., pagal balsavimo teisių perleidimo sutartis įgijo 14,18 proc. visų UAB „Alkesta“ balso teisę turinčių akcijų balsų dalį. Ieškovo nuomone, turint tokį balsų skaičių, galima įtakoti balsavimo rezultatus. Todėl buvo būtina apriboti UAB „Spaudvesta“, kaip balsavimo teisių įgijėjos, balsavimo galimybes UAB „Alkesta“ visuotiniame akcininkų susirinkime, nes pripažinus įgaliojimą ir balsavimo teisių perleidimo sutartis negaliojančiomis, būtų neįmanoma koreguoti klaidingų balsavimo rezultatų, nes jau būtų pasibaigęs ieškinio dėl bendrovės organų sprendimo ginčijamo padavimo terminas. Be to, atsakovai siaurinamai interpretuoja LR Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes ši norma nėra imperatyvi. Teismas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmė atsižvelgdamas į ieškovo prašyme nurodytus motyvus bei įvertinęs prie prašymo pateiktus įrodymus. Teismui pakako pateiktų įrodymų, todėl nėra pagrindo teigti, kad nutartis be motyvų. Atsakovų argumentai, kad draudimo naudotis balsavimo teisėmis ir kitomis neturtinėmis teisėmis apribojimai nereikalingi, yra nepagrįsti, nes naudojimasis neturtinėmis teisėmis susiję ne tik su balsavimais, bet ir su informacijos gavimu, bendrovės veiklos tyrimu ar jos organų sprendimų peržiūrėjimu, vertinimu ir skundimu teismams. Tokiu būdu akcijų neturtinių teisių turėtojas gali labai aktyviai reikštis ir dalyvauti bendrovės valdyme, tuo pačiu ne tik prisidėti, bet ir kenkti bendrovės veiklai. Taip pat ieškovas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai skunde tvirtina, jog nutartis priimta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklę. Atsakovų paminėta preliminarioji akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, kurios vertė didesnė kaip 100000 Lt, yra organizacinio pobūdžio sandoris, pagal kurį reikia įvykdyti Akcinių bendrovių įstatymu nustatytus įpareigojimus ir tik po to sudaryti pagrindinę akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Todėl, ieškovo nuomone, nėra jokio tikslo ginčyti preliminarią akcijų pirkimo –pardavimo sutartį, kuri nėra šio teisminio ginčo dalykas. Kita vertus, sutartį pasirašė įgaliotinis J. V., todėl įgaliojimą pripažinus negaliojančiu, preliminarioji akcijų pirkimo – pardavimo sutartis taps negaliojanti nuo jos sudarymo momento.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai M. S., P. B., N. U., J. K., A. A., V. M., J. P., P. T., R. N., K. Č., E. K., A. B., A. P., E. K., Z. A., L. M., E. P., J. T., V. N., D. Č., V. K., J. K., S. D., A. S., A. D., L. M., A. K., O. L., A. K., A. A., D. G., L. J., K. Ž., A. G., Z. K., S. K., R. D., V. S., S. D., B. M., O. K., J. L., R. K., A. S. ., A. G., J. G. J., O. V., L. K., A. A., Č. R., L. A., B. M. M., V. K., D. J., S. P., J. Š., J. K., V. D., R. J. M., A. V., V. K., Z. M., A. A., N. R., G. A., J. M., B. K., D. J., J. M. P., N. Š., G. K., V. D., B. M., I. V., E. K. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo UAB „Alkesta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas atskirajame skunde nurodytais motyvais.

Atskirasis skundas tenkintinas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, atspindintis visuomenės poreikį užtikrinti visų asmenų lygiateisiškumą. Teisingumo principas yra universalus principas, reiškiantis ir tai, kad valstybės taikomos bet kokios poveikio priemonės turi būti proporcingos, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Teisingumo principo įgyvendinimas ypač svarbus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nes šių priemonių taikymas susijęs su turtinių ir kitų atsakovo teisių ribojimu bei jo veiklos suvaržymu.

Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios įstatymo nuostatos darytina išvada, kad konkreti laikinosios apsaugos priemonė gali būti pritaikyta tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ieškovo pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tokią išvadą taip pat patvirtina ir CPK 145 straipsnio 2 dalis, pagal kurią laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų atsakovo atžvilgiu taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemonės, kurios atitinka ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir susiję su sprendimo įvykdymu.

Kaip matyti iš UAB „Alkesta“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos turinio, pareiškėjas ketina pareikšti ieškinį dėl UAB „Spaudvesta“ J. V. išduoto įgaliojimo ir UAB „Spaudvesta“ su keturiasdešimt dviem UAB „Alkesta“ akcininkais sudarytų balsavimo teisės perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais. Todėl kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentus dėl rūšinio teismingumo pažeidimo, nes kaip matyti iš prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas reikalavimo dėl preliminariųjų akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių, kurių kaina 145 800 Lt, nuginčijimo šiuo metu reikšti neketina. Kitus atskirojo skundo argumentus kolegija pripažįsta pagrįstais.

Remiantis CK 1.102 straipsniu bei ABĮ 40 straipsnio pirmąja dalimi, akcijos - tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendą, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises. Pagal ABĮ 14 straipsnio pirmąją dalį šio ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytais atvejais. Remiantis ABĮ 16 straipsnio, reglamentuojančio neturtines akcininkų teises, pirmąja dalimi, akcininkai turi tokias neturtines teises: dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, gauti ABĮ 18 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę, kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų ABĮ ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. ABĮ 16 straipsnio antroji dalis nustato, kad bendrovės įstatuose gali būti nustatytos ir kitos akcininkų neturtinės teisės. Pagal ABĮ 16 straipsnio trečiąją dalį teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose gali būti uždrausta ar apribota ABĮ ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai ginčijama nuosavybės teisė į akcijas. Ketinamu pareikšti ieškiniu būsimų atsakovų nuosavybės teisė į UAB „Alkesta“ akcijas neginčijama. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo apriboti atsakovo UAB „Spaudvesta“ neturtinę teisę – teisę balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir kitas neturtines akcininkų teises, įgytas balsavimo teisių perleidimo sutartimis. Kita vertus, priėmus būsimą galimai ieškovui palankų teismo sprendimą, t.y. pripažinus balsavimo teisės perleidimo sutartis negaliojančiomis, balsavimo teisė ir kitos neturtinės teisės bus grąžintos akcijų savininkams. Tačiau balsavimo teisės ir kitų neturtinių teisių grąžinimas iš vieno atsakovo kitam atsakovui, kaip būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nėra susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis - draudimu balsuoti akcininkų susirinkime ir naudotis kitomis neturtinėmis akcininkų teisėmis, t.y. teismo sprendimo įvykdomumui, pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neturi ir neturės jokios įtakos, o tik nepagrįstai suvaržys atsakovo teises. Teismas taip pat be pagrindo taikė ir kitą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą J. V. atlikti UAB „Spaudvesta“ išduotame įgaliojime nurodytus veiksmus, o būtent: UAB „Spaudvesta“ vardu pasirašyti (įskaitant teisę pasirašyti notariškai tvirtinamus dokumentus) balsavimo teisių perleidimo sutartis, akcijų įkeitimo lakštus, preliminariąsias akcijų pirkimo - pardavimo sutartis bei visas kitas sutartis bei dokumentus, susijusius su UAB „Alkesta“ akcijų įsigijimu, bei draudimą UAB „Spaudvesta“ vardu teikti notarui bei kitiems tretiesiems asmenims visus su aukščiau nurodytais pavedimais susijusius dokumentus, taip pat gauti visus su nurodytais pavedimais susijusius dokumentus bei informaciją ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su aukščiau išvardintais visais pavedimais; draudimą atsakovui UAB „Spaudvesta“ naudotis balsavimo teisių perleidimo sutartimis, kurios sudarytos įmonei atstovaujant įgaliotiniam J. V., įgytomis UAB „Alkesta“ akcininkų balsavimo teisėmis ir kitomis neturtinėmis teisėmis. Tokia laikinoji apsaugos priemonė su ketinamų pareikšti reikalavimų esme ir galimai būsimo teismo sprendimo įvykdymu tiesiogiai nesusijusi bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedaro, todėl pažeidžia ekonomiškumo principą ir yra neteisėta. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, nutartyje net ir nenurodė kokiu būdu pasunkės galimai būsimo teismo sprendimo įvykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 148 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Taigi, kaip jau minėta, laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ieškovo pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo UAB „Alkesta“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arūnas RudzinskasKolegijos teisėjai: Raimundas BuzelisAlgimantas Kukalis