Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-12-15 · Byla Nr. TS-166-548/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-15
Bylos Nr.
TS-166-548/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41628-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Nuteistasis
A. S.
Byla Nr. TS-166-548/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41628-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.2; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gruodžio 15 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu ir patikslintu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutartimi, buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistas 1 metų 9 mėnesių subendrinta laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, A. S. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutartimi nuteistojo A. S. prašymas buvo patenkintas iš dalies ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu nuteistojo A. S. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nekeičiant pagal šį straipsnį paskirtos bausmės. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė nekeista.

2023 m. rugsėjo 19 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi pakeistas 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendis, nusikalstama veika iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 3 dalį. Pakeistas 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendis, nusikalstama veika numatyta perkvalifikuota iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Paskirtos bausmės nekeistos, nustatyta galutinė bausmė 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

2023 m. spalio 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi pakeista: 2023 m. rugsėjo 19 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartis, 2021 m. kovo 5 d. Plungės apylinkės teismo nutartis, 2021 m. kovo 23 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendis ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2023 m. vasario 1 d., bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 17 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. lapkričio 10 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuojamas tuo, kad atsižvelgiant į 2023 m. spalio 27 d. atliktu pakartotiniu vertinimu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, atsižvelgiant į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis bausmės atlikimo metu demonstruoja pozityvų elgesį, t. y., dirba, dalyvauja resocializacijos procese. Bausmės atlikimo metu elgiasi tinkamai, nėra pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisyklių. Nors nuteistasis atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas numatytas BVK 82 straipsnyje, tačiau nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys nėra išskirtiniai, o laikytini savaime suprantamais. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nustatomi kriminogeniniai veiksniai: nepastovi gyvenamoji vieta; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnas piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; priežiūros / apribojimų pažeidimai.

Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis nepažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, nebaustas drausmine tvarka. 2023 m. rugpjūčio 1 d. už gerą elgesį, sąžiningą darbą 1 kartą skatintas.

Atvykęs į įkalinimo įstaigą nuteistasis išreiškė norą dirbti, nuo 2023 m. kovo 9 d. dirba (duomenys neskelbtini) kalėjime valytojo pareigose. Pažymos dėl įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju nepristatė.

Nuteistasis nurodo, jog grįš gyventi (duomenys neskelbtini), tačiau nėra gautas sutikimas patvirtinantis nuteistojo gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju.

Nuteistajam buvo būdingas piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai. Manytina, kad nuteistajam tęstinai nesprendžiant turimų sunkumų, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Asmuo baigė AA / AN užsiėmimus. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo pastebėtas ar sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio ir jo surogatų.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai susiję spontaniški veiksmai, nepasimokant iš klaidų bei neapgalvojant savo elgesio pasekmių. Taip pat savitvardos praradimo ir sprendimo įgūdžių stoka. Atkreiptinas dėmesys, jog nesaikingas alkoholio vartojimas gali tik sustiprinti šių veiksnių įtaką asmens nusikalstamo elgesio raiškai. Siekdamas valdyti su šiuo veiksniu susijusią nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. birželio 28 d. lankė individualias konsultacijas „Elgesio keitimo terapija“ ir baigė 4 užsiėmimų kursą.

Nestebimos neformalią nuteistųjų subkultūrą palaikančios asmens nuostatos. Taip pat neryškėja ir diskriminacinių nuostatų. Nuteistasis suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių, bei galiojančių įstatymų, tačiau negebėjo suvaržyti savo elgesio dėl naudos kitiems asmenims. Šiuo metu išreiškią norą būti visuomenės dalimi, tačiau nesugeba įvardinti, kuo galėtų būti naudingas bendruomenės nariams. Be to, stebima, jog asmuo yra labiau susikoncentravęs į naudą sau pačiam, o ne bendruomenės nariams.

Nuteistasis viso teistas 16 kartų, baustas administracine tvarka. Analizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją, stebima, kad nuteistajam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams, tačiau jis reikiamų nuostatų nekeitė. Visa tai suponuoja nuomonę apie asmens nepakankamą motyvaciją laikytis nustatytų taisyklių, įstatymų, net ir esant teisėsaugos institucijų priežiūroje.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. S. skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime nutarimą ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad dirba nuo 2023 m. kovo mėnesio, pats iš savo atlyginimo moka po 100 Eur kas mėnesį ieškinio padengimui. Yra išlankęs visas nurodytas programas, lankėsi koplyčioje, įvykdė visus reikalavimus. 2021 m. buvo išėjęs su priežiūrą ir atliko viską be pažeidimų, su gyvenimu problemų nėra, tik laikinai buvo nakvynės namuose. Bausmę atlieka lengvojoje grupėje, iš darbo turi du paskatinimus, visus reikalavimus atlieka nepriekaištingai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvojoje grupėje, nėra nei karto nusižengęs vidaus taisyklėms, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, turi finansinių įsipareigojimų ir sunkumų. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, A. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad A. S., nors ir per bausmės atlikimo laikotarpį įstaigoje dėl padarytų pažeidimų svarstytas nebuvo, vieną kartą buvo skatintas. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką A. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat išlieka nuteistojo atžvilgiu kriminogeniniai (dinaminiai) veiksniai, kurie turi įtakos nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; nepastovi gyvenamoji vieta; turi mažą darbo patirtį; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; priežiūros / apribojimų pažeidimai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad A. S. laisvės atėmimo bausmę atlieką aštuntą kartą, nuteistojo pirmas susidūrimas su policija būnant 17 metų, pirmas teistumas 18 metų. Viso A. S. teistas 16 kartų, kas teismo vertinimu neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad stebimas nuteistojo antisocialistinis gyvenimo būdas, kuris pasireiškė sistemingu įstatymų pažeidinėjimu, įvairaus pobūdžio nusikaltimais, nuteistasis dažnai pasirinkdavo netinkamus laisvalaikio praleidimo būdus. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai buvo betarpiškai susiję su jo nusikalstamą veika. Teisės pažeidėjui negebant atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos jo nusikalstamas elgesys gali kartotis ir ateityje. Nuteistasis neturi pastovios gyvenamosios vietos, vertinimo metu nepateikė jokios pažymos patvirtinančios apie turimą gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo metu. Nuteistajam negebant atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos, bei nesiekiant realizuoti savęs socialiniai priimtinais būdais, gyvenamoji vieta gali tapti vienu iš nusikalstamo elgesio riziką galinčių didinanti veiksnių. Nuteistasis dirba kalėjime valytojo pareigose, kas rodo jo motyvaciją tobulėti bei įsitraukti į darbinės veiklos procesą, tačiau neturi jokios profesinės kvalifikacijos, taip pat vertinimo metu nepateikė jokios pažymos apie turimą darbo vietą lygtinio paleidimo metu. Nuteistasis stokoja nuoseklios bei stabilios oficialios darbinės patirties ir tai galimai skatina jo tolesnę nusikalstamo elgesio raišką. Socialinius ryšius palaiko tik su dviem seserimis, kitų artimųjų nėra, savo šeimos neturi. Su A. S. nusikalstamu elgesiu labiausiai susiję spontaniški veiksmai, nepasimokant iš klaidų bei neapgalvojant savo elgesio pasekmių, taip pat savitvardos praradimo ir sprendimo įgūdžių stoka. Taip pat nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su nekankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių bei visuomenės normų. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo pastebėtas ar sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio, baigė AA / AN užsiėmimus, tačiau nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Stebėtina, jog nuteistajam buvo būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai, manytina, kad nuteistajam tęstinai nesprendžiant turimų sunkumų, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Nuteistasis skunde nurodo jog, iš gaunamo atlyginimo dengia turimus įsiskolinimus po 100 Eur kas mėnesį, tačiau pagal 2023 m. spalio 20 d. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog A. S. privalo išmokėti 23408,00 Eur. Išieškota suma tik 314,00 Eur., savanoriškai dengė 0,00 Eur. Tai parodo, jog nuteistasis turi finansinių sunkumų, galima teigti jog jo nusikalstamas elgesys susijęs su lėšų tvarkymo ir pajamų sritimi. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. S. neatliktos bausmės dalis komisijos posėdžio dienai, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo A. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis