Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2016-08-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-115-633/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-08-25
Bylos Nr.
1-115-633/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-63704-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Civilinis ieškovas
R. S.
Kaltinamasis
A. R.
Baudžiamoji byla Nr. 1-115-633/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63704-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos – 1.2.27.1; 2.3.6.4.5 (S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016-08-25,Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant prokurorui R. M., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

A. R., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1958-01-06 Lazdijų r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, išlaikytinių neturintis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis – registruotas Darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (buvę teistumai išnykę),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. R. pasipriešino valstybės tarnautojui : 2015-11-18 apie 15.30 val. Vilkaviškio r. sav. Uosių km teritorijoje kelio „Vilkaviškis-Gražiškiai“ 6-ame kilometre, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patruliams R. S. ir E. A., valstybės tarnautojams, vykdant tarnybą ir fiksuojant jo įvykdytą administracinės teisės pažeidimą, įsodintas tam į uniforminį policijos įstaigos automobilį „Hyundai IX35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kilus ginčui dėl administracinės teisės pažeidimo priemone buvusio automobilio saugojimo vietos, tyčia koja įspyrė patruliui R. S. į dešinę galvos pusę bei siekė įspirti dar kartą, ko buvo išvengta aktyviais nukentėjusiojo veiksmais, įspirdamas pareigūnui R. S. sukėlė šiam fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

1. Kaltinamasis A. R. teisme pareiškė, kad kaltu prisipažįstantis, tačiau duodamas žemiau dėstomus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, teismo vertinimu, kaltu neprisipažino. Kaltinamasis nurodė, jog prieš įvykį neblaivus vairavo motinos vardu įregistruotą automobilį „Opel“ kelyje „Vilkaviškis-Gražiškiai“ ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nukentėjusio ir liudytojo, kurių anksčiau nepažinojęs, jokių asmeninių santykių ar nesutarimų neturėjęs. Pareigūnų jis buvo pasodintas į tarnybinį policijos automobilį ant galinės sėdynės, daugiau už vairuotojo, nukentėjusysis sėdėjo vairuotojo vietoje ir rašė dokumentus, o liudytojas – greta nukentėjusiojo priekyje. Tarp jo ir pareigūnų kilo ginčas dėl tolimesnio jo vairuoto automobilio saugojimo, tuo metu jis perkeldamas vieną savo koją ant kitos kliudė nukentėjusiojo šoną maždaug krūtinės aukštyje, tačiau netyčia. Po to pareigūnai prieš jį panaudojo specialiąsias priemones, sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Po kurio laiko jis buvo atvykęs ir nukentėjusį atsiprašė, siūlė tartis dėl žalos atlyginimo, tačiau pareigūnas be teismo nesutiko. Pripažįstantis, jog yra atsakingas pagal byloje pareikštus civilinius ieškinius už žalų atlyginimą, tačiau prašantis jas mažinti dėl sunkios jo turtinės padėties bei aplinkybės, kad pareigūną jis nesužalojo.

2. Nukentėjusysis R. S. paaiškino, jog įvykio metu kartu su liudytoju E. A. patruliavo tarnybiniu policijos automobiliu „Hyundai“, budėtojo nurodymu kelyje „Vilkaviškis-Gražiškiai“ sustabdė kaltinamąjį, kuris neblaivus vairavo automobilį. Fiksuodamas šį pažeidimą jis atsisėdo tarnybinio automobilio vairuotojo vietoje ir rašė dokumentus, liudytojas sėdėjo greta jo, o kaltinamąjį įsodino ant galinės sėdynės daugiau už jo, vairuotojo. Supykęs dėl jų, pareigūnų, sprendimo jo vairuotą automobilį gabenti į saugojimo aikštelę ir tam iškvietus autovežį, kaltinamasis ėmė daužytis, juos koliojo ir įžeidinėjo, netikėtai pasislinkęs link sosto vidurio per priekinių sėdynių atlošų tarpą tiesiama į priekį koja (tiesiu smūgiu) jam tyčia spyrė į dešinę galvos pusę, dėl ko jautė fizinį skausmą, iš karto kaltinamasis spyrė tokiu pačiu būdu dar kartą, tačiau jis laiku pasilenkė ir antrojo spyrio išvengė. Patvirtinantis, kad po kurio laiko nukentėjusysis atvykęs atsiprašė, norėjo susitarti dėl žalos atlyginimo, bet jis iki teismo nesutikęs, savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo mažinantis iki 500 eurų.

3. Liudytojas E. A., patvirtindamas įvykio dieną byloje duotų parodymų teisingumą, ir teisme visiškai patvirtino nukentėjusiojo apie įvykį nurodytas aplinkybes, tai yra, kad fiksuojant kaltinamojo teisės pažeidimą, pastarasis sėdėdamas tarnybiniame automobilyje ant galinės sėdynės ir specialiai pasislinkęs arčiau jos vidurio per priekinių sostų atlošų tarpą tiesia koja tyčia įspyrė į dešinę galvos pusę vairuotojo vietoje sėdėjusiam nukentėjusiam R. S. bei tokiu pačiu būdu siekė įspirti dar kartą, tačiau R. S. spėjo pasitraukti.

4. 2016-03-01 apžiūra nustatyta, kad įvykio vieta yra uniforminiame Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK automobilyje „Hyundai IX35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant automobilio yra sumontuoti visi policijos skiriamieji ženklai, įskaitant švyturėlius, automobilis yra 4 durų, salono priekis ir galas nėra atskirti, - pertvaros nėra, konstrukcija serijinė (b. l. 4-9, 1 tome).

5. 2015-11-19 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 966/2015(09) nukentėjusio R. S. sveikatos sutrikdymas nevertintas, išorinių kūno sužalojimų apžiūros metu nekonstatuota, tačiau nukentėjusysis atžymėjo stuksenant skausmingumą dešinio momens srityje priekinėje dalyje, o jo medicininiuose dokumentuose užfiksuota, jog įvykio dieną 18.26 val. jam kreipusis med. pagalbos į gydymo įstaigą, buvo patinusi ir skausminga dešinio smilkinio sritis (b. l. 30, 1 tome).

6. 2015-05-03 Marijampolės AVPK pažyma Nr. 64-IL-15552, pranešimai apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą patvirtina, kad nukentėjusysis patrulis R. S. dėl byloje nagrinėjamo nusikaltimo įvykio buvo nedarbingas nuo 2015-11-19 iki 2015-12-16, už šį laiką jam išmokėta 435,73 EUR ligos pašalpa bei 96,67 EUR sumokėta į VSDF biudžetą, taip pat išmokėta 1 mėn. darbo užmokesčio - 559,23 EUR, dydžio kompensacija (b. l. 52, 1 tome bei 18-24, 2 tome).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

Nors kaltinamasis A. R. teisme neigė smurtavęs prieš nukentėjusį policijos pareigūną, jam įspirdamas, tyčia, įspyręs jam būtent į galvą, o taip pat nesėkmingai spyręs jam dar ir antrą kartą, tačiau pastarieji jo pareiškimai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nustatytų kitų faktinių duomenų visuma - išsamiais ir nuosekliais nukentėjusiojo R. S. bei tiesioginio įvykio aplinkybių liudytojo E. A. parodymais byloje nuo pat tyrimo pradžios nusikaltimo įvykio dieną, nukentėjusio ir liudytojo pateikti bylon duomenys yra patvirtinti teismo medicinos specialisto išvada, įrašais nukentėjusio medicininiuose dokumentuose, pranešimais apie nukentėjusio nedarbingumą nuo įvykio momento iki 2015-12-16, taip pat netiesiogiai patvirtinti automobilio, kuriame buvo įvykdytas nusikaltimas, apžiūros rezultatais (salono viduje pertvaros nėra, tarpas tarp priekinių sėdynių yra, galinė sėdynė ištisinė ir laisva per visą salono plotį). Teismas nenustatė jokių, net netiesioginių, aplinkybių, galinčių būti pagrindu suabejoti dėl nukentėjusio ir liudytojo parodymų teisingumo bei patikimumo, - ir pats kaltinamasis pripažino, kad jie tarpusavyje iki nusikaltimo įvykio nebuvo net pažįstami, todėl teismui šioje situacijoje nėra jokio pagrindžiamo pagrindo abejoti kitais duomenimis patvirtintais nukentėjusio ir liudytojo parodymais. Kaltinamojo parodymai bylos procese, priešingai nei nukentėjusio ir liudytojo, buvo labai nenuoseklūs, prieštaringi, netgi teisme kaltinamasis prieštaravo pats sau pareikšdamas, jog kaltu prisipažįstantis, tačiau tyčia nukentėjusiam į galvą nespyręs ir kt. Kaltinamojo parodymai ta dalimi, kuria jie prieštarauja aukščiau teismo aprašytoms kaip nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms, atmestini kaip siekis išvengti atsakomybės ar maksimaliai ją sušvelninti.

Visi teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti faktiniai duomenys, išskyrus aukščiau atmestą dalį paties kaltinamojo parodymų, teismo pripažįstami kaltinamojo A. R. veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis be jokio teisėto tam pagrindo, būdamas apsvaigęs iki vidutinio 2,01 prom. girtumo, tokios būklės vairavęs automobilį ir tuo padaręs akivaizdų šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, jo fiksavimo metu tyčia pavartojo tarnybines pareigas vykdžiusio policijos patrulio R. S. atžvilgiu fizinį smurtą, kartą įspirdamas tarnybiniame policijos automobilyje jam į galvą ir dar kartą spirdamas, tačiau nesėkmingai - nukentėjusiam išvengiant šio smūgio, įspirdamas į galvą, sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį įvykio vietoje vartojo būtent kaltinamasis A. R., daugiau nebuvę ir kam. Antra, kaltinamasis taip aktyviai prieš nukentėjusį veikė tiesiogine staigiąja tyčia, - suvokė, jog spirdamas į galvą sukels fizinį skausmą ir to siekė bei norėjo, savo tyčiniu veikimu nukentėjusiam faktiškai sukėlė fizinį skausmą, o akivaizdžių kūno sužalojimų padarymo ir sveikatos sutrikdymo nukentėjusiam pavyko išvengti tik dėka aktyvių savo veiksmų ir aplinkos, kurioje kaltinamasis smurtavo, ypatumų (labai ribotos erdvės lengvojo automobilio salone). Trečia, nukentėjusysis įvykio metu buvo tarnyboje, dirbdamas policijos patruliu atliko ne tik valstybės tarnautojo funkciją, bet ir pareigą – siekė nutraukti, užfiksuoti ir išaiškinti akivaizdų kaltinamojo įvykdytą šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą. Ketvirta, kaltinamojo veiksmai nusikaltimo įvykio situacijoje analizuojamo baudžiamojo įstatymo prasme neabejotinai laikytini tiesioginiu fizinio smurto panaudojimu, atliktais kryptingai – kad pasipriešinti teisės pažeidimo fiksavimui, išaiškinimui, jo padarymo priemonės sulaikymui (administracinės teisenos užtikrinimui) ir gresiančiam nubaudimui. Aplinkybė, kad antrojo smūgio sudavimo nukentėjusiam pavyko išvengti, veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, kadangi inkriminuoto nusikaltimo sudėtis yra formalaus pobūdžio, t.y. veika laikoma baigta nuo veiksmų, kuriais siekiama pasipriešinti smurtu atlikimo. Į faktinę aplinkybę, kad nebuvo sukelta sunkesnių padarinių, susijusių su akivaizdžių kūno sužalojimų padarymu, sveikatos sutrikdymu (baudžiamojo įstatymo požiūriu) nukentėjusiam asmeniui, bus atsižvelgta individualizuojant bausmę.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja mažesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 286 str.) dispocizijoje dėl teismo aukščiau jau pažymėtos kaltinamojo veikimo pavojingumą ženkliai mažinančios aplinkybės, kad nukentėjusiam realiai nebuvo padaryta akivaizdžių kūno sužalojimų ar kitaip sutrikdyta jo sveikata baudžiamojo įstatymo požiūriu, pasipriešinimui nebuvo naudojami ginklai, kiti pan. daiktai ar priemonės, potencialiai galinčios kelti padidintą grėsmę nukentėjusio sveikatai ar gyvybei.

Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija, kadangi veika yra formalaus pobūdžio (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).

Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar iš esmės teigiamai : kaltinamasis baudžiamojo įstatymo požiūriu laikomas neteistu (b. l. 100-113, 1 tome) dėl anksčiau buvusių teistumų išnykimo (Lietuvos Respublikos BK 97 str. 6 d.), gyvenamosios vietos savivaldos institucijos charakterizuojamas kaip išimtinai teigiamo elgesio (b. l. 85, 1 tome), nedirba, - namuose slaugo neįgalią motiną bei ieškosi darbo per Darbo biržą (b. l. 114, 1 tome), kita vertus, turi 4 galiojančias administracines nuobaudas (b. l. 89-95, 1 tome).

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas byloje sprendžia nenustatęs.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo apsvaigimą nuo alkoholio iki vidutinio 2,01 prom. girtumo (b. l. 98, 1 tome), kas, teismo vertinimu, ir lėmė nusikalstamą kaltinamojo poelgį (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus aiškiai mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmuo bei iš esmės dar teigiamai įvertinus kaltinamojo asmenybę, kas kartu paėmus persveria konstatuotos atsakomybę sunkinančios aplinkybės reikšmę bausmės individualizavimui, taip pat atsižvelgiant į pozityvų nukentėjusio atžvilgiu kaltinamojo elgesį po nusikaltimo įvykdymo (atsiprašė nukentėjusįjį, reiškė norą susitarti dėl žalos atlyginimo), yra teisinga kaltinamajam paskirti dar švelniausios iš baudžiamojo įstatymo sankcija nustatytų viešųjų darbų rūšies bausmę, kurios dydį nustatyti taip pat mažesnį nei vidurkis, šiuo atveju, - 4 mėn. po 25 val., viso 100 val. Tokia bausmė, teismo vertinimu, visiškai atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą.

Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).

Į skiriamą kaltinamajam bausmę įskaitytina 1 para jo laikiname sulaikyme išbūto laiko (b. l. 60-61, 74, 1 tome) už 6 viešų darbų valandas (Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d.).

Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes nenustatyta faktinių pagrindų.

Kaltinamajam A. R. byloje anksčiau paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinių įrodymų, atlygintinų proceso išlaidų byloje nėra.

Dėl civilinių ieškinių. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo R. S. patikslintą ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laisva valia visiškai pripažino, teismo vertinimu, nukentėjusio patirtos žalos faktas yra akivaizdus, o reikalaujamas atlyginti žalos dydis yra protingas, sąžiningas ir teisingas bei atitinka ne tik bylos duomenis šiuo klausimu, bet ir aktualią teismų praktika. Dėl to kaltinamojo, kaip civilinio atsakovo, ieškinio pripažinimo pareiškimas priimtinas, ieškinys tenkintinas posėdyje patikslinta apimtimi (Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 2 d., CPK 140 str. 2 d.). Kaltinamasis teisme taip pat visiškai pripažino, jog būtent jis yra atsakingas ir už savo veiksmais netiesiogiai padarytos žalos (nuostolių) atlyginimą kitiems dviem civiliniams ieškovams – Policijos departamentui ir Kauno teritorinei ligonių kasai, kurie byloje reikalauja priteisti iš kaltinamojo atlyginimą jų patirtų nuostolių, atitinkamai išmokant šalies Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą vienkartinę 1 mėn. darbo užmokesčio dydžio kompensaciją nukentėjusiam (559,23 EUR) bei apmokant medicinos įstaigai už nukentėjusiam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (27,95 EUR). Ieškovai patirtų nuostolių faktą ir jų dydį byloje pagrindė tinkamais ir leistinais įrodymais (oficialiais dokumentais), ginčo dėl to byloje nėra, todėl pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 ir 2 d. d. bei 6.280 str. 1 d. reguliavimą kaltinamasis turi įstatymu nustatytą prievolę visiškai atlyginti ir aptariamą nusikaltimu netiesiogiai padarytą žalą. Nors kaltinamasis byloje prašo sumažinti atlygintinos žalos dydį motyvuodamas jo turtinės padėties sunkumu, ką iš dalies patvirtina bylos duomenys, tačiau pagal Lietuvos Respublikos CK 6.282 str. 3 d. imperatyviai nustatytą taisyklę negali būti sumažintas atlygintinos žalos dydis atsižvelgiant į ją padariusio asmens sunkią turtinę padėtį tais atvejais kai žala yra padaryta tyčia, o šios bylos atveju būtent taip ir yra. Todėl ir aptariami valstybės institucijų civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai, o savo ruožtu kaltinamojo prašymas mažinti atlygintinos žalos dydį dėl jo turtinės padėties sunkumo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas

nusprendė:

A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir nuteisti jį 4 (keturiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui.

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 parą laikiname sulaikyme išbūto laiko už 6 viešų darbų valandas.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, ją panaikinti ir vykdyti paskiriamą bausmę.

Patikslintą R. S. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jam iš nuteistojo A. R. penkis šimtus eurų (500 EUR) neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš nuteistojo A. R. dvidešimt septynis eurus 95 euro ct. (27,95 EUR) nuostolių atlyginimo.

Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jam iš nuteistojo A. R. penkis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 23 euro ct. (559,23 EUR) nuostolių atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas A. V.