Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-626-238/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-18
Bylos Nr.
1S-626-238/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Algirdas Remeika, Ramūnas Antanavičius
Nuteistasis
R. Š.
Kategorijos
Nr. 1S-626-238/2016;
Teisminio proceso Nr. 1-49-1-00126-2014-1;Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Algirdo Remeikos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. Š. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria R. Š. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. vasario 15 d. nutarimo netaikyti nuteistajam R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2015-06-26 nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, jam paskirtos bausmės, kurios subendrintos vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Bausmės pradžia – 2014-11-25, bausmės pabaiga – 2017-11-25. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 9 mėnesiai 14 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016-02-11).

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2016-02-15 nutarimu Nr. 93-101 nutarta nuteistajam R. Š. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nors nuteistasis bausmės atlikimo metu nustatytų elgesio taisyklių nepažeidė, bet ir nebuvo paskatintas, pataisos namuose nesimoko ir nedirba, laiką leidžia beprasmiškai, taip pat konstatuota, kad egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – tai mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius, draugai, piktnaudžiavimas narkotikais, taip pat teisme nuteistasis kaltę pripažino iš dalies, todėl Komisija darė išvadą, jog dar nėra pasiekti bausmės tikslai ir nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-04-01 nutartimi atmetė nuteistojo R. Š. skundą dėl Komisijos 2016-02-15 nutarimo Nr. 93-101 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, kad nuteistasis R. Š. neatitinka sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nėra pasiekti bausmės tikslai ir nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis R. Š. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-04-01 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad jis yra atlikęs privalomą bausmės dalį, drausminių nuobaudų neturi, nuo bausmės pradžios aktyviai dalyvauja reabilitacijos centro veikloje. Teigia, kad bausmės atlikimas reabilitacijos centre yra nesuderinamas su darbu, kadangi užsiėmimai vyksta visą dieną, ir tai yra jo sveikimo proceso dalis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Š. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Kaip minėta, pagal LR BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis R. Š. yra faktiškai atlikęs vieną trečdalį paskirtosios laisvės atėmimo bausmės, t. y. formaliai atitinka LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimą, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, neatsiejamai turi būti vertinama ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju Komisija sprendė, jog R. Š. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, todėl tokiai išvadai pakankamo pagrindo nėra.

Nors nuteistasis ir vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, išėjęs į laisvę turi kur gyventi, yra atlikęs įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leido svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Atsižvelgtina į tai, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, tačiau nebuvo ir skatintas, pataisos namuose nesimoko ir nedirba, o Komisijos nutarime nurodoma, kad jis laiką leidžia beprasmiškai. Įvertintina ir tai, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra 57 balai ir vis dar išlieka vidutinė, t. y. nėra artima žemai. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, bausmės atlikimo metu nebuvo skatintas, akivaizdžių teigiamų pokyčių jo elgesyje nenustatyta. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymima, jog dabartiniai nuteistojo teisės pažeidimai yra sunkesni palyginus su ankstesniais teisės pažeidimais, o dabartiniai pažeidimai yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Taip pat nustatyti ir reikšmingi kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys (pasirenkamos ne visuomet tinkamos elgesio strategijos neapgalvojant visų savo elgesio pasekmių; galimas tų pačių klaidų kartojimas neįvertinant ankstesnio patyrimo), gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas narkotikais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, konstatavusi, jog šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, tiek apylinkės teismas, įvertinęs lygtinio paleidimo pagrindų visumos nebuvimą, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam R. Š. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, jos nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis R. Š. akivaizdžiai padarė pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo R. Š. skundą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo R. Š. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-04-01 nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo R. Š. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Ramūnas AntanavičiusAlgirdas Remeika