- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-09
- Bylos Nr.
- e2-13-922/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00527-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Ieškovas
- UAB „Varėnos šiluma“
- Atsakovas
- Ž. Ž., R. Ž.
- Trečiasis asmuo
- J. D.
- Advokatai
- Gintaras Česnulevičius
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Laurai Verseckienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Varėnos šiluma“ atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui, atsakovui Ž. Ž., R. Ž., trečiajam asmeniui J. D., jos atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Varėnos šiluma“ patikslintą ieškinį atsakovams R. Ž. ir Ž. Ž., trečiajam asmeniui J. D. dėl skolos už pateiktą šilumos energiją, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas, delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų R. Ž. ir Ž. Ž. 5502,18 EUR skolos, 188,80 EUR delspinigių, 5% procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo momento iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad ieškovas tiekia šilumos energiją bei teikia šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šiame name atsakovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėjo įsigiję 47,99 m2 ploto negyvenamąją patalpą-parduotuvę, kurios adresas (duomenys neskelbtini), unikalus patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau sprendime - Patalpa). Atsakovams R. Ž. ir Ž. Ž. patalpa bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė nuo 2004 m. birželio 1 d. (turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu) iki patalpos pardavimo ir perdavimo J. D. 2016 m. balandžio 1 d. Minima patalpa yra daugiabučiame name, kuriam tiekiamas centralizuotas šildymas. Su atsakovais atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau tarp ieškovės UAB „Varėnos šiluma“ ir atsakovės yra susiklostę prievoliniai teisiniai (šilumos tiekimo-vartojimo) santykiai. Jei abonentas yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui nuo vartojimo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.384 str. 1 d.). Vartotojai, kurie neteisėtai atjungė buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojais iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją. Nors atsakovai įsigijo patalpas be sumontuotų šildymo prietaisų, tačiau šildymo sistema šiose patalpose buvo atjungta nesilaikant šilumos atjungimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. Ieškovas neturi jokių duomenų apie tai, jog atsakovams sutuoktiniams R. ir Ž. Ž. priklausantis butas yra teisėtai atjungtas nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų. Atsakovams sutuoktiniams R. ir Ž. Ž. taikytina solidarioji atsakomybė. Ieškovas apšildo visas namo patalpas – butus, kurie prijungti prie šildymo sistemos, ir bendrojo naudojimo patalpas, namo gyventojams priklausančias bendrąja daline nuosavybe. Todėl atsakovai laikytini namo bendrojo naudojimo patalpų savininkais ir jiems kyla pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti. Už bendrojo naudojimo patalpų šildymą mokėtina suma apskaičiuota proporcingai atsakovams nuosavybės teise priklausiusių patalpų plotui. Nuo 2004 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. kovo 1 d. nuolat buvo teikiamos sąskaitos už negyvenamajai patalpai, esančiai (duomenys neskelbtini) pateiktą šilumos energiją bei kitas ieškovės suteiktas paslaugas -šildymo ir karšto vandens priežiūros paslaugas, karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimą. 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnis nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. UAB „Varėnos šiluma“ direktoriaus 2013 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. VĮ-071 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo“ patvirtinta tvarka, įpareigojanti skaičiuoti delspinigius fiziniams ir juridiniams asmenims, sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka laiku nesumokėjusiems mokesčių už suteiktas šilumos, karšto vandens bei šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas praėjus 30 kalendorinių dienų nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos. Įsakymu patvirtintas delspinigių dydis už kiekvieną termino praleidimo dieną- fiziniams asmenims - 0,02 procento, juridiniams asmenims - 0,06 procento. Už 6 mėnesius iki ieškinio pateikimo delspinigių suma už įsiskolinimą ieškovui sudaro 188,80 Eur.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, ieškinį prašė tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovai R. Ž. ir Ž. Ž. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes, ieškinį prašė atmesti. Atsiliepimu prašoma ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad patalpą (patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ) 2004-11-16 įsigijo atsakovė. Nuo 2002 m. patalpos yra atjungtos nuo centrinio šildymo sistemos. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, Patalpoje yra įdiegtas ,,vietinis centrinis šildymas“, o ne šildymas iš ,,centralizuotų šilumos energijos tinklų“. Atsakovei įsigijus Patalpą, jose jau buvo įrengta autonominė elektrinio šildymo sistema. Šias aplinkybes patvirtina ir prieš įsigyjant nekilnojamąjį turtą (2002-12-09) užfiksuoti Patalpos kadastro duomenys, kuriuose nurodyta, kad Patalpoje yra įrengtas elektrinis šildymas. Patalpa nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungtos atlikus Patalpos perplanavimą, kurio metu buvo įrengta minėta autonominio elektrinio šildymo sistema. Perplanavus Patalpą 2003-01-15 buvo išduotas Pripažinimo tinkamu naudoti aktas (Priedas Nr. 3), patvirtinantis, kad Patalpa nuo centralizuotos šildymo sistemos, buvo atjungtos teisėtai, o Patalpos perplanavimo darbai atlikti pagal nustatytą tvarką bei suderintą dokumentaciją, t. y. Alytaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2000-11-02 išduotą leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 21/2000. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo santykiai – tai dvišalė prievolė, kai tiek viena santykio šalis turi reikalavimo teisę ir pareigą, tiek ir kita šalis turi reikalavimo teisę ir pareigą. Ieškovas negali turėti reikalavimo teisės, o atsakovė pareigos, mokėti už ieškovo pastatui, kuriame yra Patalpa, suteiktą šilumos energiją, nes atitinkamai atsakovė neturi reikalavimo teisės reikalauti, kad jai nuosavybės teise priklausančioms Patalpai būtų tiekiama šilumos energija, o ieškovas neturi pareigos jos tiekti (bendrovė jos ir negali tiekti ir netiekia dėl objektyvių priežasčių). Taigi atsakovų ir ieškovo nesieja prievoliniai santykiai, todėl ieškovo reikalavimas sumokėti už netiekiamą šilumą yra neteisėtas. Tik atsakovų butą vėl prijungus prie centralizuotų šilumos tinklų būtų galima spręsti klausimą dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.384 str. ir Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinių sąlygų taikymo, tačiau centralizuotos šildymo sistemos vamzdžiai ginčo bute yra nupjauti, stovų nėra, bute įrengti tepaliniai radiatoriai, naudojantys elektros energiją, ir atsakovė jokios ieškovo kitiems butams bei patalpos tiekiamos šilumos energijos 14 metų nenaudoja, o prie centralizuotos šildymo sistemos prisijungti neketina.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. D., procese veikdama atsakovų pusėje, pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad ieškovės prašomos priteisti iš atsakovų sumos nepagrįstos jokiais leistinais įrodymais, neaišku, kaip šias sumas ieškovė paskaičiavo, kokius taikė skaičiavimo metodus, teisės aktus, reglamentuojančius teisingą mokesčių už ieškovės teiktą šilumos energiją ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas jos nurodomu laikotarpiu. Ieškovė ieškinyje nepateikia jokių duomenų, kokį konkretų metodą taikė ir kaip skaičiavo atsakovams mokesčius už suvartotą šilumos kiekį. Kai atsakovai Ž. ir R. Ž. 2004-11-16 įsigijo patalpas iš varžytinių, registre Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padarytas įrašas apie ginčo buto šildymo būdą - vietinis centrinis šildymas. Tai rodo, kad šio buto įsigijimo dieną šilumos tiekimas buvo iš vietinių sistemų, o ne iš centralizuotų sistemų. Taip pat šiame registre matyti, kad atsakovų įsigytas butas tinkamas naudotis (statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas ). Šie oficialūs viešo registro duomenys patvirtina, kad atsakovai įsigijo patalpas su teisėtai atjungtomis sistemomis, todėl neprivalo mokėti už jų patalpoms neva ieškovės teiktą šilumos energiją. Ieškovė pagal Šilumos ūkio įstatymo reikalavimus privalėjo kiekvieną mėnesį teikti atsakovams sąskaitas už šilumą. Byloje taikytinas ieškinio senaties terminas, nes ieškovė savo tariamai pažeistų teisių negynė nuo 2004-11-16 ir kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu tik 2016-12-15. Nors vieningos teismų praktikos šiuo klausimu nėra, šiuo atveju turėtų būti taikomas sutrumpintas penkerių metų senaties terminas.
Trečiasis asmuo J. D. nurodo, kad negyvenamą patalpą – parduotuvę nusipirko 2016-02-23 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, kuri yra patvirtinta pardavėjų (R. Ž. ir Ž. Ž.) ir pirkėjos (J. D.) parašais ir notaro ( notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ). Ieškovė iš atsakovų R. Ž. ir Ž. Ž. skolą siekia prisiteisti už laikotarpį nuo 2004 m. birželio 1 d. iki turto pardavimo dienos, tačiau J. D. neturėjo pareigos mokėti už šių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) šildymą ir priežiūrą. Ieškovei nepagrįstai įtraukus J. D. į bylą atsakove, ji patyrė bylinėjimosi išlaidas. Teismas įpareigojo pateikti atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, byloje ją atstovauja advokatas. 2016-06-28 atsiliepime į ieškinį J. D., būdama atsakove, teismo prašė ieškovei skirti 2000 eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nurodė, kad ieškovė visiškai nepagrįstai prašė iš jos priteisti įsiskolinimą už Patalpos šildymą nuo 2004-11-16 iki 2016-03-01, kai patalpos savininke ir naudotoja ji tapo pagal 2016-02-23 sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kyla ginčas ar atsakovams R. Ž. ir Ž. Ž. yra prievolė apmokėti už 47,99 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos-parduotuvės, kurios adresas (duomenys neskelbtini) jiems priklausiusios nuo 2004 m. birželio 1 d. iki patalpos pardavimo ir perdavimo J. D. (trečiajam asmeniui) 2016 m. balandžio 1 d. šildymą bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas, taip pat, proporcingai, už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Šį klausimą teismas sprendžia atsižvelgdamas ir nustatydamas aplinkybę ar Patalpa teisėtai atjungta nuo centralizuotos šiluminės energijos tiekimo tinklų.
Tiek pagal seniau galiojusį, tiek pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą pripažįstama butų savininkų teisė atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadarant žalos kitų namo butų gyventojams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.390 straipsnio 1 dalis). Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas.
Žemesnės instancijos teismas
Nors atsakovai ir jų atstovas teigia ir įrodinėja, kad nuo 2002 m. Patalpa teisėtai yra atjungta nuo centrinio šildymo sistemos, nes Patalpoje yra įdiegtas ,,vietinis centrinis šildymas“, o ne šildymas iš ,,centralizuotų šilumos energijos tinklų“, tai yra užfiksuota Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenys nėra nuginčyti ir yra laikomi teisingais, tačiau ši aplinkybė nepasitvirtino.
Byloje nustatyta, kad 2002-12-09 buvo atlikti Patalpos kadastriniai matavimai bei užfiksuota, kad Patalpos šildymas yra elektrinis, šių kadastrinių matavimų pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota, kad Patalpos šildymas yra vietinis centrinis šildymas, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovams priklausiusi Patalpa buvo ir yra teisėtai atjungta nuo ieškovės tiekiamos šilumos per miesto centrinio šildymo sistemą. Nekilnojamojo turto registre 2002-12-09 kadastrinių matavimų pagrindu atlikti pakeitimai tik patvirtina faktinę situaciją, dėl kurios tarp šalių ginčo nėra, t. y., kad Patalpoje faktiškai yra pertvarkyta šildymo sistema, tačiau šių duomenų užfiksavimas ir išviešinimas nėra pakankamas, kad Patalpos šilumos sistemos nuo pastato šildymo sistemos atjungimas galėtų būti laikomas teisėtu bei atitinkančiu teisės aktų nustatytus reikalavimus. Šioje byloje sprendžiant ieškovės reikalavimo pagrįstumo klausimą, būtent turi būti nustatyta ir teisinę reikšmę turi atjungimo teisėtumo aplinkybė, o ne faktinis atjungimas ir jo išviešinimas. Jau 2003-03-19 Varėnos rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-13-03/2003 nustatyta, kad 2002 metais įvykęs Patalpos faktinio šildymo būdo pakeitimas buvo neteisėtas. Sprendime yra konstatuota, kad atsakovė (buvusi Patalpos savininkė N. J.) teismui nepateikė reikalautų įrodymų: l) paraiškos gauti šilumos atjungimo technines sąlygas, 2) (duomenys neskelbtini) namo butų (patalpų) savininkų (vartotojų) sutikimus, patvirtintus notaro, 3) kito šilumnešio ar energijos rūšies tiekiančios orgnizacijos išduotas technines sąlygas, 4) savivaldybės įgaliotos institucijos išvadą, kad pasirinktas šilumnešis ar energijos rūšis atitiks miesto detalųjį planą, 5) šilumos atjungimo sąlygų išpildymą, kas numatyta Ūkio ministro 2000 01 12 įsakyme Nr. 20 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ ir tuo pačiu neįrodė, kad ji yra išpildžiusi šias aukščiau nurodytas sąlygas. Šis, 2003-03-19 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas, yra prejudicinis faktas nagrinėjamoje byloje. Iš bylos aplinkybių matyti, kad 2002 metais nepavykęs bandymas įteisinti Patalpos šildymo būdo pakeitimą yra vienintelis. Nei atsakovai, nei trečiasis asmuo nėra pateikę atitinkamų dokumentų, teismui taip pat nėra žinomos aplinkybės, kad iki pat šio sprendimo priėmimo dienos atsakovai arba kiti Patalpos savininkai pagal atitinkamu laikotarpiu galiojančių teisės aktų (Ūkio ministro 2000-01-12, 2003-06-30, 2010-10-25 įsakymų Nr. 20, 4-258, 1-297, Statybos įstatymo) nustatytus reikalavimus bandė įteisinti arba įteisino Patalpos šildymo būdo pakeitimą. Tai, kad Patalpos savininkai 2004 ir 2016 m. yra pasikeitę, neturi teisinės reikšmės vertinant aplinkybę ar Patalpa teisėtai atjungta nuo centralizuotos šiluminės energijos tiekimo tinklų. Pažymėtina, kad 2003-01-21 prašymu (duomenys neskelbtini) namo butų (patalpų) savininkai S. P., V. M., A. T., J. M., J. K., UAB „Liteurofoto" direktorius nurodė, kad jie prieštarauja šilumos atjungimui namo 3 bute, nes po šiuo butu eina šiluminė trasa, šiam butui lieka didelė dalis šiluminės energijos, o apmokėti būtų reikalinga kitų patalpų valdytojams. Iš 2003-03-19 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendime konstatuotų aplinkybių matyti, kad Patalpa gauna šiluminės energijos iš rūsio, per kaimyninių butų sienas, kurie šildomi ieškovės tiekiama šiluma, kuri yra apmokama kitų patalpų naudotojų, todėl darytina išvada, kad atsakovams priklausiusios Patalpos šildymo sistemos atjungimas, jeigu teismas nepripažintų atsakovų prievolės mokėti skolą, darytų žalą kitų namo butų gyventojams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.390 straipsnio 1 dalis), nes už namui, esančiam (duomenys neskelbtini) pateiktą bendrą šilumos kiekį turėtų mokėti likusieji butų ir patalpų naudotojai.
Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovais Šilumos vartojimo prikimo-pardavimo sutarties nesudarė, tačiau Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas.
Patalpa–parduotuvė nuosavybės teise priklauso atsakovei pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Patalpas atsakovė įsigijo be sumontuotų šildymo prietaisų. Konkreti data, kada įvyko patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, byloje nenustatyta, tačiau konstatuotas faktas, kad atjungimas įvyko iki atsakovė įsigijo patalpas, t. y. atjungimas atliktas buvusios patalpų savininkės. Byloje konstatuotas faktas, kad buvusi patalpų savininkė teisės aktais nustatytos patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos tvarkos nesilaikė, nes byloje nepateikti tai patvirtinantys įrodymai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvusi patalpų savininkė būtų kreipusis į savivaldybę dėl techninių sąlygų sąvado atsijungimui nuo bendros šildymo sistemos darbams atlikti gavimo, atsijungimo darbai būtų atlikti turint šį sąvadą, po darbų atlikimo pakeitimai būtų nustatyta tvarka priimti naudoti. Faktas, kad buvusi patalpų savininkė nesilaikė patalpų šildymo sistemos įrenginių atsijungimo tvarkos, yra nustatytas įsiteisėjusiu Varėnos rajono apylinkės teismo 2003-03-19 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-13-03/2003. Šis faktas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktu, yra prejudicinis ir iš naujo neįrodinėtinas. Ieškovas byloje reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės skolą, susidariusią dėl neapmokėjimo už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2004-11-16 iki 2016-03-01. Taigi teismas nagrinėdamas šią bylą remiasi kasacinio teismo praktika dėl asmens teisės atjungti šildymo sistemos įrenginius savo bute ar kitose patalpose nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. R. Z. , byla Nr. 3K-7-359/2007; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrijos „Ramunė“ v. M. A. , bylos Nr. 3K-3-519/2010) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-22 nutartis civilinėje byloje 3K-3-44/2012).
Atsakovas yra fizinis asmuo. Minėta, kad fizinis asmuo-vartotojas, naudojantis šilumos energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti šilumos energijos tiekimo sutartį, bet tai turi būti atliekama teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas atjungė 2001 m. rugpjūčio 30 d. savo buto radiatorius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos nesilaikydamas pirmiau nurodytuose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-24 nutartis civilinėje byloje 3K-7-359/2007).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis atsakovai, kaip butų ir kitų patalpų savininkai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, privalo proporcingai savo daliai apmokėti šių patalpų šildymui ir priežiūrai susidariusias išlaidas. Kadangi yra konstatuotas neteisėto atsijungimo nuo šilumos tinklų faktas, atsakovai laikytini šilumos vartotojais, jie neturi teisės vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, todėl privalo apmokėti ne tik už šilumą jiems priklausiusiai Patalpai, bet ir už šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas. Atitinkamai priteistina visa ieškovės prašoma 5502,18 Eur suma, į kurią įskaičiuotos išlaidos ne tik Patalpos, bet ir bendrų namo patalpų šildymui bei už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas.
Kadangi solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalimi sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės prašomą skolą priteisti solidariai iš atsakovų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 str. 1 d. numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Ieškovė, vadovaudamasi šiuo metu galiojančiu Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (Žin., 1995, Nr. 12-262) bei įstatymą įgyvendinančiu uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos šiluma“ 2013-12-03 direktoriaus įsakymu fiziniams asmenims skaičiuoja 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas. Toks delspinigių dydis laikytinas nepažeidžiančiu sąžiningumo ir protingumo principų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas, atsižvelgdamas į prievolės pažeidimo aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės prašomas 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų dydis nepažeidžia sąžiningumo ir protingumo principų, toks dydis, atsižvelgiant į įprastą teismų praktiką ir šios bylos aplinkybes, nelaikytinas pernelyg dideliu ar lupikaujančiu, ar pažeidžiančiu šalių interesų pusiausvyros principą.
Nors trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. D., nagrinėjamos bylos procese veikia atsakovų pusėje, tačiau ji atstovauja save, todėl jos atsiliepime pateikti atsikirtimai ir argumentai turėtų būti laikomi kaip jos pačios (ne atsakovų) atsikirtimai į jos atžvilgiu pareikštus ieškovės reikalavimus. Atsakovai nesiremia ir neprašė atmesti ieškinio argumentais dėl skolos apskaičiavimo netinkamos metodikos (paminėtina, kad ieškovės išrašytose PVM sąskaitose, mokėjimo pranešimuose, mokesčių paskaičiavimo pažymose (duomenų bazės išrašuose) yra nurodyti detalūs apskaičiavimai, o teismui nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovės apskaičiuota skolos suma ar jos skaičiavimo metodas yra neteisingi). Atsakovai taip pat nesiremia ir neprašė atmesti ieškinio dėl to, kad jiems nebuvo pateiktos sąskaitos apmokėti už šilumą ir kitas paslaugas, byloje esančiais duomenimis sąskaitos atsakovams buvo teikiamos ir jie žinojo apie tai, kad ieškovė reikalauja iš jų sumokėti skolą, tai įrodo ir jų susirašinėjimas su ieškove dėl to, kad ši atsakovų duomenis apie skolą perdavė UAB „Creditinfo“. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai taip pat neprašė taikyti senaties ieškovės reikalavimams, todėl trečiojo asmens nurodymas, kad turėtų būti taikomas senaties terminas negali būti laikomas atsakovų tinkamai pareikštu prašymu taikyti senaties terminą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 128 Eur žyminio mokesčio bei 950 Eur už advokato pagalbą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinys visiškai tenkinamas, todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. numatytu pagrindu.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. D. turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 800 Eur už advokato pagalbą. Šios išlaidos iš ieškovės priteisiamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 2 dalies, 93 straipsnio 1 dalies pagrindais, kaip visiškai pagrįstos, kadangi J. D., kuri ieškovės buvo pasirinkta kaip atsakovė, privalėjo naudotis teisine pagalba, tam, kad duotų atsikirtimus į ieškovės reikalavimus.
Iš atsakovų, kaip pralaimėjusios šalies, valstybės naudai taip pat priteistinos pašto išlaidos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, kurios sudaro 24,71 Eur.
Dėl baudos ieškovei už piktnaudžiavimą teise.
J. D., būdama atsakove, teismo prašė ieškovei skirti 2000 eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 str. numatytais pagrindais ir tvarka šio prašymo netenkina, kadangi šioje byloje nėra nustatytas ieškovės piknaudžiavimas, nesąžiningumas, veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Ieškovės ieškinys yra tenkinamas, įrodžius jo teisinį ir faktinį pagrindą, tačiau skola ir kitos pinigų sumos priteisiamos ne iš J. D., o iš atsakovų R. Ž. ir Ž. Ž.. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad atsakove trauktina J. D., tačiau vėliau to atsisakė. Tai vertintina kaip klydimas, o ne kaip sąmoningas piktnaudžiavimas teise ar nesąžiningumas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 4, 6 punktais, 6.38 str., 6.388 str., 6.213 straipsnio 1 dalimi, 6.71 str. 1 d., 6.256 str. 2 d., 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.37 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš R. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos šiluma“ (juridinio asmens kodas 184827583), naudai 5 502,18 EUR (penkis tūkstančius penkis šimtus du eurus, 18 ct) skolos, 188,80 EUR (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus, 80 ct) delspinigių, 5 % (penkis procentus) metinių palūkanų nuo priteistos sumos (5690,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-12-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 1078 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš R. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 24,71 EUR (dvidešimt keturis eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos šiluma“ (juridinio asmens kodas 184827583) J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.