Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Dainos Dyburienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. K. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo L. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) netaikyti nuteistajam L. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. K. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2017 m. kovo 24 d., bausmės pabaiga – 2030 m. vasario 22 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. K. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės skundas atmetamas.

7. Išnagrinėjus nuteistojo gynėjos skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinus pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis L. K. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog L. K. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas sąlygas – jis yra atlikęs tris ketvirtadalius paskirtos bausmės. Tačiau, aukštesnysis teismas pažymi, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

11. Atsakant į skundo argumentą, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino į bylą pateiktos 2025 m. gruodžio 12 d. išvados dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 50-55), aukštesnysis teismas pažymi, kad ši išvada buvo priimta ir pateikta jau po skundžiamo Komisijos Nutarimo priėmimo, t. y. 2025 m. gruodžio 8 d. Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismas vertina Komisijos Nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrįstumą ir teisėtumą, o aukštesnysis teismas – apylinkės teismo nutarties ir Komisijos Nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl šiuo atveju, Komisijos Nutarimo metu nenagrinėjus minėtos 2025 m. gruodžio 12 d. išvados, jos vertinimas neprivalomas ir priimant pirmosios instancijos teismo nutartį. Vis dėlto, pažymėtina, kad nors skundžiamoje nutartyje nebuvo vertinta minėta išvada, iš apylinkės teismo nutarties motyvų matyti, kad priimant sprendimą netenkinti nuteistojo skundo, be kita ko, buvo įvertinta ir L. K. sveikatos būklė.

12. Aukštesnysis teismas sutinka, kad nuteistojo sveikatos būklė yra sudėtinga ir reikalaujanti priežiūros, tačiau tai savaime nesuponuoja teismo pareigos taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jau priimant nuosprendį, pagal kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, L. K. jau buvo neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, kas jam nesutrukdė aktyviai judėti, vairuoti automobilius ir padaryti labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, dėl ko jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Tokiu būdu, L. K. dalyvumo ir specialiųjų poreikių lygis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, neturi jokios esminės reikšmės. Šiuo atveju vertinant dabartinę nuteistojo sveikatos būklę pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nuteistasis turi teisę į reikalingą gydymą laisvės atėmimo vietų ligoninėje ar to neužtenkant – kitoje reikalingoje sveikatos priežiūros įstaigoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaujantis BVK 90 straipsnio 2, 3 dalimis, pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos nuteistiesiems teikiamos bausmės atlikimo vietoje, šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai, o kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Vadovaujantis BVK 90 straipsnio 4 dalimi, antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, o kai valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos šioje dalyje nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų neteikia, šios paslaugos gali būti teikiamos arčiausiai esančioje ir atitinkamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje privačioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Taigi, nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, turi teisę gauti jam reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas. Pažymėtina ir tai, jog duomenų, kad L. K. būtų reikalinga tokia medicininė pagalba, kurios suteikimas nebūtų įmanomas laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniuose ar kitose įstaigose, byloje nėra, tokių aplinkybių nenurodoma ir nuteistojo gynėjos skunde. Priešingai, į bylą pateikti L. K. medicininiai duomenys patvirtina, kad jam yra užtikrinama sveikatos priežiūra, jis vyksta į konsultacijas pas gydytojus, patyrus galvos traumą buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) klinikas, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba, o nuo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2025 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu nuteistasis perkeltas į Asmens sveikatos priežiūros padalinio (duomenys neskelbtini) korpuso (duomenys neskelbtini) patalpos (duomenys neskelbtini) vietą. Nurodytos aplinkybės paneigia nuteistojo gynėjos skundo argumentus, jog L. K. tolimesnis buvimas laisvės atėmimo vietų įstaigoje prilygsta nežmoniškam ar žeminančiam orumą elgesiui, kadangi akivaizdu, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis gauna jam reikalingą pagalbą.

13. Nesutiktina su skundo argumentu, kad vertindamas nuteistojo padarytus drausmės pažeidimus, pirmosios instancijos teismas padarė šališkas ir neobjektyvias išvadas. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas įvertino tiek L. K. padarytus laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklių pažeidimus, tiek deklaruojamas jų padarymo aplinkybes. Pagal skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad vien 2025 metais buvo padaryti keturi drausminiai pažeidimai, dėl kurių pats nuteistasis nurodė, kad juos padarė esant pablogėjusiai orientacijai, atminčiai, sunkiau susigaudyti kasdienėse situacijose. Tačiau šiuo atveju apylinkės teismas pažymėjo, jog 2025 m. liepos 23 d. matant nuteistojo nukrypimą nuo maršruto su juo kelis kartus buvo bandoma susiekti telefonu, tačiau jis neatsiliepė, pats susisiekė tik grįžęs į pataisos namus. 2025 m. rugpjūčio 1 d. praeinant pro postą nuteistasis darbuotojų buvo informuotas, kad pagal dienotvarkę išvykti turi 8.30 val., tačiau darbuotojų pastabų neklausė ir sąmoningai išėjo iš pusiaukelės namų. 2025 m. liepos 31 d. nuteistojo buvimo vieta buvo užfiksuota (duomenys neskelbtini), tai yra nuteistasis pagal numatytą maršrutą (duomenys neskelbtini) sankryžoje nesilankė. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šios aplinkybės rodo nuteistojo sąmoningą drausminės tvarkos pažeidinėjimą. Juo labiau, nuteistojo drausminės tvarkos pažeidinėjimai nebebuvo daromi nuo 2025 m. rugpjūčio mėnesio, kai Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2025 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu nuteistasis dėl padarytų drausminės tvarkos pažeidimų buvo perkeltas iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos į (duomenys neskelbtini) kalėjimo pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastąją grupę, t. y. jam sugriežtintos bausmės atlikimo sąlygos, taigi, neatmestina, kad L. K. sąmoningai nustojo pažeidinėti laisvės atėmimo vietų įstaigos taisykles, kas suponuoja jo buvusią tyčią daryti pažeidimus.

14. Įvertinus nuteistojo L. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi nuteistasis turi 28 metus oficialaus darbo stažą, šiuo metu nedirba, kadangi yra pensininkas. Įkalinimo įstaigoje įgijo siuvėjo kvalifikaciją, po bausmės išreiškia norą prekiauti turguje, lygtinio paleidimo atveju gyventų pas seserį. Savanoriškai dengia turimus įsiskolinimus, siekia įsitraukti į prosocialų elgesį skatinančias veiklas, vengia elgtis destruktyviai. Bausmės atlikimo metu kreipėsi į psichologus, dalyvavo trijuose individualiuose pokalbiuose, kurių metu pastebėta, kad L. K. yra linkęs analizuoti savo elgesio priežastis ir motyvaciją, gilintis į įvairias gyvenimo sritis, yra devynis kartus skatintas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis savo elgesį iš tiesų stengiasi koreguoti teigiama linkme, vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, neapsiribojant atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, jog asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Nagrinėjamu atveju tokiai išvadai pagrindo dar nėra.

15. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės jau buvo įvertintos laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos, kadangi L. K. bausmę atliko atviro tipo bausmės atlikimo vietos, kas akivaizdžiai pagerino nuteistojo bausmės atlikimo sąlygas, tačiau, kaip jau nurodyta, dėl netinkamo elgesio, buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) kalėjimo pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastąją grupę.

16. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad 2025 m. lapkričio 14 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Socialinio tyrimo išvada) nuteistajam L. K. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau nepaisant žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, daugiau nei du trečdalius paskirtosios bausmės atlikusiam L. K. vis dar nustatomi pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, tarp kurių yra statiniai (nekintantys) – L. K. kriminalinė istorija (2-3 teistumas), būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, o kiti dinaminiai (kintantys) – apsunkinti / konfliktiški santykiai su artimaisiais, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena, priežiūros / apribojimų pažeidimai. Šie pataisos įstaigos resocializacijos skyriaus specialistės nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra reikšmingi, kadangi parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Juos nuteistasis, siekdamas pasinaudoti galimybe būti paleistas lygtinai, gali ir privalo mažinti. Pažymėtina ir tai, kad L. K. nebuvo nustatyta apsauginių kriminogeninių veiksnių, kurie nuteistąjį galėtų skatinti laikytis įstatymų ir elgtis pagal visuomenėje vyraujančias moralės normas.

17. Nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių kontekste itin svarbūs išlikę jo mąstymo ir elgesio, nuostatų aspektai, kadangi šios sritys yra itin glaudžiai susijusios su jo nusikalstamu elgesiu. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad L. K. elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo disciplinuotas, jis negebėjo tikslingai siekti savo tikslų, susidūrė su netinkamomis problemų sprendimo strategijomis. Šiuo metu nėra linkęs suvokti savo pažeidimų motyvo. Problemų sprendimo, atpažinimo įgūdžių stoka, pasekmių nesuvokimas, tų pačių klaidų kartojimas nuteistajam išlieka aktualūs pakartotinio nusikalstamo elgesio raiškos kontekste. Bausmę linkęs suvokti kaip per griežtą. Šių duomenų visetas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad L. K. elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad jam jau galėtų būti taikomas. Pažymėtina, jog nuteistojo daromi drausmės pažeidimai struktūrizuotoje aplinkoje suponuoja manymą, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu negebės prisitaikyti prie visuomenėje priimtų elgesio normų, dėl ko dar turi būti taisomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

18. Socialinio tyrimo išvadoje, be kita ko, pažymėta, kad L. K. gaudavo papildomas pajamas, tačiau taip pat papildomai ne kartą siekė pasipelnyti neteisėtais būdais. Pažymima, kad nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais, visgi, ryšių su jais palaikymas ankstesniu laikotarpiu neatgrasė L. K. nuo nusikaltimų vykdymo. Taip pat, L. K. gyvenimo stiliaus ypatumai, bendravimas su atitinkamais, destruktyvų elgesį skatinančiais asmenimis neabejotinai galėjo padaryti įtaką asmens nusikalstamumui. Šiuo metu kyla nerimas dėl asmens galimo piktnaudžiavimo pasitikėjimu, siekiant sąlygų palengvinimo.

19. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Socialinio tyrimo išvadą, nors nuteistasis buvo aktyviai įsitraukęs į resocializacijos procesą, dalyvavo įvairiuose renginiuose, užsiėmimuose, būreliuose ir paskaitose, vykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, vis tik, nuo 2025 m. rugpjūčio mėnesio nuteistasis užimtumo priemonėse nedalyvavo ir netęsė individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių. Nors nuteistojo gynėjos skunde nurodoma, kad toks neįsitraukimas į resocializacijos procesą sietinas su L. K. sveikatos būkle, tačiau pažymėtina, kad nuteistasis užsiėmimuose dalyvavo ir vykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones jau po traumos, t. y. po 2025 m. vasario mėnesio, dėl ko teisėjų kolegija tokį gynėjos argumentą vertina kaip nepagrįstą.

20. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, aplinkybės apie asmens ankstesnius teistumus ir padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat neturėtų būti sumenkinami, kadangi šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo praeityje netinkamą, socialiai nepriimtiną elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, o nuteistojo nusikalstama veika yra susijusi su narkotinių medžiagų disponavimu su tikslu platinti. Nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šis teistumas L. K. nėra pirmas, anksčiau jis teistas du kartus, visi jo teistumais susiję su siekiu neteisėtai pasipelnyti. Įvertinus visus šiuos duomenis kitų aukščiau aptartų duomenų, atskleidžiančių nuteistojo nuostatas, mąstymą ir elgesį, kontekste, apeliacinės instancijos teismas pritaria tiek Komisijos, kurios visi nariai vienbalsiai balsavo prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam, tiek apylinkės teismo išvadoms, kad šiuo metu dar negalima daryti išvados, kad paleistas į laisvę L. K. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

21. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog Europos Tarybos rekomendacijos yra tik patariamojo pobūdžio dokumentai, kuriais teismas neprivalo vadovautis. Rekomendacinio pobūdžio tarptautiniai dokumentai iš esmės skirti valstybių įstatymų leidybai orientuoti ir tiesiogiai nėra taikomi. Be to, pagal minimas rekomendacijas lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra siūloma taikyti ne išimtinai visiems nuteistiesiems, o tik tiems, kurie atitinka visas paleidimo sąlygas (t. y. nesuteikiant prioriteto nei formalioms, nei materialioms lygtinio paleidimo sąlygoms). Jokiuose tarptautiniu lygmeniu priimtuose teisės aktuose nenurodoma, kokias sąlygas asmuo privalo atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, Europos Tarybai priklausančios valstybės narės vadovaujasi konkrečioje valstybėje galiojančiais teisės aktais. Lietuvos Respublikoje tokie teisės aktai yra BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Teismas ar Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija, įvertinę visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdami į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima atitinkamą sprendimą, šiuo atveju – netaikyti lygtinio paleidimo L. K. Tuo pačiu pažymėtina, kad priešingai nuteistojo gynėjos argumentams, nuteistajam nėra užkertamas kelias lygtinio paleidimo instituto taikymui, kaip tai pažymėta ir Komisijos Nutarime, nurodant, kad L. K. rekomenduojama vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, išlaikyti teigiamą dinamiką dėl vidaus tvarkos taisyklių laikymosi ir dengti finansinius įsipareigojimus, nustatant pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos datą – 2026 m. birželio 4 d.

22. Pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos.

23. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos ir Kauno apylinkės teismo priimtais sprendimais nuteistajam L. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus L. K. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

24. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija ir Kauno apylinkės teismas, atsisakydami taikyti nuteistajam L. K. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. sausio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. K. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. sausio 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.