Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti 8 klasių išsilavinimą, nevedusi, nedirbanti, besimokanti L. I. gimnazijoje, 9 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š., 2011-01-11, tiksliai nenustatytu laiku, Šiaulių r., Kuršėnuose, Vydūno-Vytauto gatvių sankryžoje, rado V. B. priklausantį mobilaus ryšio telefoną NOKIA 5130 su „TELE 2“ SIM kortele, bendros 200 Lt vertės, kurį, suprasdama, kad tai svetimas, ne jai priklausantis turtas, paėmė ir parsinešė į savo namus adresu, (duomenys neskelbtini) bei išėmė iš telefono SIM kortelę, tokiais veiksmais pagrobė svetimą daiktą, padarydama nukentėjusiajam V. B. 200 Lt turtinę žalą.

Apklausta kaltinamoji A. Š. savo kaltę prisipažino ir parodė, kad 2011 metų sausio mėnesį, vakare, tikslios datos ir laiko neprisimena, ji ėjo namo, ir eidama Vytauto gatve, Kuršėnuose, prie Vydūno-Vytauto gatvių sankryžos, dešinėje pusėje, ant sniego pusnies pamatė mobilaus ryšio telefoną. Aplink žmonių nebuvo, todėl ji suprato, kad telefoną kažkas pametė. Telefoną ji pasiėmė ir parsinešė į savo namus. Namuose apžiūrėjusi telefoną pamatė, kad tai buvo telefonas „Nokia“. Telefonas buvo įjungtas ir veikė. Ji iš telefono išėmė SIM kortelę ir ją išmetė į šiukšlių dėžę. Namuose rado kitą SIM kortelę, kuria naudojosi jos draugas V. D., ir šią SIM kortelę įdėjo į rastąjį telefoną bei keletą dienų naudojo. Po kurio laiko ji įsigijo naują SIM kortelę ir ją įsidėjo į rastą mobilųjį telefoną bei naudojosi. Kažkada, tiksliai neprisimena kada, rastas mobilus telefonas nukrito ant žemės ir nepataisomai sudužo, todėl telefoną ji išmetė lauk. Ji žino ir supranta, kad rasto telefono savininką buvo galima nustatyti nunešus rastą daiktą į policiją, tačiau ji to nepadarė. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo.

Be tokio kaltinamosios paaiškinimo apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, teismas ištyrė kitus byloje surinktus įrodymus:

N. V. B. parodė, kad 2011-01-11, apie 20 val., į namus grįžo sūnus A. B. bei pasakė, kad susimušė su T. P. bei V. D.. Namuose sūnus pastebėjo, kad nebeturi kišenėje mobilaus ryšio telefono „NOKIA 5130“ ir pagalvojo, kad telefoną galėjo prarasti grumtynių metu. Su sūnumi jie buvo nuėję į įvykio vietą ieškoti telefono, tačiau jo ten nerado ir šis jau buvo išjungtas. Telefoną pirko jis, iš „Tele 2“ salono, už jį mokėjo 369 Lt. Taip pat buvo įsigijęs SIM kortelę su planu ČEMPIONAS 29. Telefoną su SIM kortele buvo davęs naudotis sūnui. Telefoną jis įvertina 200 Lt ir jis jam nėra grąžintas.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2011-01-11, T. P. jam paskambino ir pakvietė susitikti. Jie susitiko Vytauto-Vydūno gatvių sankryžoje, su T. P. atėjo jo draugas V. D., o su juo buvo draugas A. Š.. T. P. su V. D. puolė aiškintis dėl asmeninių nesutarimų bei kelis kartus jam sudavė į įvairias kūno vietas. Po to įvykio grįžęs namo, jis pasigedo mobilaus ryšio telefono „NOKIA 5130“. Mano, jog telefoną pametė grumtynių metu, nes pastarojo iš jo niekas neatiminėjo.

2009-11-07 telefono ryšio paslaugų sutartyje užfiksuota, jog V. B. buvo įsigijęs mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5130“ su mokėjimo planu „Čempionas 29“. (b.l. 6)

Mobilaus ryšio telefono IMEI kontrolės dokumentuose užfiksuota, kas naudojosi V. B. telefonu. (b.l. 23-28)

2011-02-11 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra Šiaulių raj., Kuršėnuose, Vydūno-Vytauto gatvių sankryžoje. (b.l. 33-35)

Bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismui leidžia konstatuoti, jog A. Š. padarė baudžiamąjį nusižengimą, kvalifikuotiną pagal LR BK 178 str. 4d., t.y. pagrobė pamestą, svetimą, nukentėjusiajam V. B. priklausantį nedidelės vertės turtą. Tokias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į įrodymų pagrindu (kaltinamosios, nukentėjusiojo, liudytojo apklausos) nustatytą tyčios kryptingumą, kilusias pasekmes bei formuojamą teismų praktiką (LAT nutartis 2K-41/2009).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinas tas faktas, jog ji prisipažino padariusi baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. (LR BK 59 str. 1d. 2p.)

Kaltinamosios A. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės A. Š. skyrimo, atsižvelgia į tai, kad A. Š. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama baudžiamųjų nusižengimų rūšiai (LR BK 10 str., 12 str.), taip pat atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei įvertina visas kitas nustatytas bylos aplinkybes: A. Š. yra jauno amžiaus, praeityje neteista (b.l. 102), bausta administracine tvarka, augina mažametį vaiką, mokosi, gauna nedideles pajamas. Esant aukščiau paminėtam, teismo nuomone A. Š. parinktina LR BK 178 str. 4d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, kuria bus pasiekti LR BK 41 str. numatyti bausmės paskirties tikslai. Skirtinos bausmės dydis parinktinas skaičiuojant nuo jos vidurkio (LR BK 48 str. 2d.), atsižvelgiant į minėtus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (LR BK 54 str. 2d., 61 str. 1d., 2d.).

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

A. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė naikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės šios bylos tyrimui ir nagrinėjimui, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendė:

A. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 4d., ir nubausti ją skiriant bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo.

Laisvės apribojimo laikotarpiu A. Š. įpareigoti: per laisvės apribojimo laikotarpį - būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Kardomąją priemonę A. Š. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių rajono apylinkės teismą.