Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-01-25 · Administracinė byla Nr. I-257-621/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-25
Bylos Nr.
I-257-621/2018
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01166-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
V. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-257-621/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01166-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 25 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,nedalyvaujant pareiškėjui V. V.,dalyvaujant pareiškėjo V. V. atstovui advokatui A. K.,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovėms D. P., D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos 326,72 Eur turtinės ir 23,28 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš Lietuvos Respublikos 5 procentų dydžio palūkanas nuo teismo sprendimu šioje byloje priteistos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pareiškėjas V. V. į teismo posėdį neatvyko apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 87).

Šalies argumentai

Skunde (b. l. 2–5) pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. birželio 3 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Inspekcija) surašė V. V. privalomąjį nurodymą Nr. PN-441-(19.29) (toliau – ir Nurodymas Nr. l), kuriuo įpareigojo: 1. Pertvarkyti statinį pagal projektą arba, gavus kaimyninio sklypo savininko sutikimą, pakeisti projektą; 2. Organizuoti ir atlikti statinio techninę priežiūrą; 2. Sudaryti sutartį su gretimo žemės sklypo savininku dėl laikino šio sklypo naudojimo statybos metu. Pareiškėjas pradėjo vykdyti Nurodymą Nr. l, t. y. organizavo statomo statinio techninę priežiūrą, ir apmokėjo statinio statybos techniniam prižiūrėtojui privalomos sudaryti „statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties“ išlaidas 326,72 Eur. 2014 m. liepos 17 d. Inspekcijos raštu Nr. 2D-11221-(19.29) buvo informuotas apie tai, kad pradėtas vykdyti Nurodymas Nr. l panaikintas 2014 m. liepos 16 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko įsakymu Nr. l V-103 (toliau – ir Įsakymas). Vėliau pareiškėjui buvo surašytas 2014 m. liepos 9 d. savavališkos statybos aktas Nr.SSA-60-140709-00025 (toliau – ir Aktas) ir 2014 m. liepos 28 d. privalomasis nurodymas Nr.PRN-60-140728-00027 (toliau – ir Nurodymas Nr. 2), kuriais pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę. Nurodymas Nr. l, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas organizuoti statinio techninę priežiūrą, panaikintas Įsakymu kaip neteisėtas, o Nurodyme Nr. 2, pareiškėjui pareigos organizuoti statinio techninę priežiūrą nebebuvo. Pareiškėjas mano, jog jo patirtos finansinės išlaidos vykdant neteisėtą Nurodymą Nr. 1, turi būti atlygintos. 2016 m. gruodžio 22 d. pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su prašymu sumokėti 326,72 Eur, tačiau 2017 m. sausio 24 d. raštu Inspekcija atsisakė mokėti pinigus motyvuodamas tuo, kad statinio techninė priežiūra turėjo būti vykdoma nepriklausomai nuo „privalomųjų nurodymų turinio“ ar vykdytinos „statybos rūšies“, todėl jokia žala pareiškėjui padaryta nebuvo. Inspekcijos pozicija yra tokia, kad pareiškėjas draudimo įmoką sumokėjo ne vykdydamas Nurodymą Nr. l, bet Lietuvos Respublikos teisės aktus. Tačiau pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutinka, kadangi ginčo ribas šiuo atveju apibrėžia būtent Nurodymo Nr. 1, o tuo pačiu ir juo nustatomų materialinių teisinių pareigų statytojui, teisėtumas. Nurodymas Nr. 1 sprendimu buvo panaikintas kaip neteisėtas, neeliminuojant ir dalies dėl pareiškėjo įpareigojimo organizuoti statinio statybos techninę priežiūrą, ir toks sprendimas apskųstas teismui nebuvo. Dėl žalos ir priežastinio ryšio, pareiškėjas nurodė, jog vykdydamas Nurodymą Nr.l, kuris vėliau sprendimu buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas, pareiškėjas sumokėjo draudimo bendrovei „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje 326,72 Eur dydžio draudimo įmoką, t.y. vykdydamas neteisėtą valstybinės institucijos administracinį aktą pareiškėjas turėjo išlaidų. Mano, jog šiuo atveju egzistuoja visos trys sąlygos, reikalingos norint taikyti Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju pareiškėjas patyrė neteisėtus valstybinės institucijos veiksmus, dėl kurių patyrė ne tik finansinius nuotolis, bet ir neturinę žalą, kuri pasireiškė emociniu diskomfortu, teisiniu nesaugumu ir nusivylimu valstybės administravimo sistema, kuri pasirodė visiškai nekompetentinga ir nepatikima. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos 23,28 Eur, neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjo V. V. atstovas advokatas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus reikalavimus. Papildomai teismo posėdžio metu pažymėjo, jog nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą, nes apie 2014 m. birželio 3 d. įsakymą, kuriuo buvo panaikintas V. V. 2014 m. birželio 3 d. surašytas privalomasis nurodymas buvo informuotas 2014 m. liepos 17 d. raštu, o į teismą pareiškėjas kreipėsi 2017 m. liepos 14 d., todėl mano, jog nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino. Dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėjo, jog pareiškėjas patyrė stresą dėl pareigūnų darbo aplaidumo.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės D. P. ir D. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog visi argumentai išdėstyti atsiliepime.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. l. 24–29) nurodė, kad Inspekcijos Nurodymo Nr. 1, antru punktu pareiškėjas buvo įpareigotas organizuoti ir atlikti statinio techninę priežiūrą, Nurodymo įvykdymo terminas iki 2014 m. birželio 20 d. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisas, draudimo liudijimas išduotas 2014 m. birželio 10 d. ir jame nurodyta, kad apdrausta veikla – statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė, draudimo laikotarpis 2014-06-19 – 2014-12-18, o pastabose nurodyta, kad draudžiama prekybos ir paslaugų paskirties pastato, vandentiekio įvado, buitinių nuotekų išvado (duomenys neskelbtini), statybos techninė priežiūra. Kadangi Nurodyme Nr. 1 buvo nustatytas konkretus 2 punkto nurodymo įvykdymo terminas – 2014 m. birželio 20 d. suėjus šiam terminui, jo galiojimas pasibaigia. Mano, kad visiškai nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, kad panaikinus Nurodymą Nr. 1, o Nurodyme Nr. 2 nebenurodžius reikalavimo organizuoti atlikti statinio techninę priežiūrą, jis patyrė finansinių išlaidų. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas nurodymą vykdyti statinio techninę priežiūrą įvykdė iki nurodymo įvykdymo termino pabaigos, todėl surašant Nurodymą Nr. 2, Inspekcija neturėjo pagrindo iš naujo tokio nurodymo teikti. Pareiškėjas jam kilusią žalą sieja su Nurodymo Nr. 1, kuris 2014 m. liepos 16 d. Inspekcijos Įsakymu buvo panaikintas, teisėtumu. Tiek Nurodymo surašymo metu, tiek jo panaikinimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnis nustatė, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos Inspekcijos funkcijos statybos valstybinės priežiūros srityje: prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – ir Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūra ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimas; statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimas; statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimas; statybos vykdymo teisėtumo tikrinimas; privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimas; statybos užbaigimo procedūrų atlikimas; šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimas; statomų statinių avarijų tyrimas; asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimas; konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimas ir kt. Nuo 2014-06-05 iki 2014-09-25 galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48 punkte buvo nustatyta, kad pakeitus esminius projekto sprendinius (projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka. Pareiškėjas naujo statybą leidžiančio dokumento neturėjo. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje buvo nustatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius; o šio straipsnio 93 dalyje nustatyta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.) ir įgyvendinantys specialiuosius saugomų teritorijų apsaugos ir (ar) nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės paveldosaugos reikalavimus. Nuo 2014-01-01 iki 2016-04-28 galiojęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. Dl-827 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių pašalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nustatė statybos sustabdymo, savavališkos statybos sustabdymo ir jos padarinių šalinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tvarką. Šio reglamento 23 punkte buvo detalizuota savavališkos statybos akto surašymo tvarka, o 35 punkte privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius tvarka. Inspekcija 2017 m. liepos 4 d. atlikusi pakartotinį patikrinimą nustatė, kad prekybos ir paslaugų pastato statyba (duomenys neskelbtini), pažeidžia esminius statinio projekto sprendinius, atlikti statybos darbai buvo kvalifikuoti kaip savavališka statyba, todėl buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-60-170704-00025 ir Nurodymas Nr. 2. Mano, kad Nurodymas Nr. 1 buvo panaikintas nepažeidžiant statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Neteisėtų veiksmų įrodymas yra viena iš privalomų sąlygų viešosios atsakomybės atsiradimui. Pareiškėjas privalo aiškiai nurodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, neužtenka nurodyti vien tik to fakto, kad administracinis aktas yra panaikintas kaip neteisėtas. Aiškiai neįvardijus neteisėtų valstybės institucijų veiksmų ar neveikimo, laikytina, kad neįrodyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, kurią įrodyti pareiškėjas turi pareigą. Pareiškėjas, norėdamas įrodyti patirtą žalą dėl Nurodymo Nr. 1, turėtų įrodyti, kad Inspekcija neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė. Mano, kad neįrodžius konkrečių neteisėtų Inspekcijos veiksmų, nėra ir būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos negali kilti ir atsakomybė už žalą. Pažymėjo ir tai, kad Nurodymas Nr. 1 ir pareiškėjo nurodoma žala net negalėtų būti siejami priežastiniu ryšiu, kadangi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui žala kilo sumokėjus už statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Byloje pateiktas statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisas Nr. PCAD 022572 yra išduotas „BTA Insurance company“ SE filialo Lietuvoje draudėjui P. L. IĮ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) bei yra šios įmonės atstovo pasirašytas. Mano, kad, pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo įvertinti aplinkybes ir neprisiimti svetimos pareigos bei mokėti už statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, kadangi teisės aktai jam tokios pareigos nenustato. Nurodymo Nr. 1 surašymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte buvo įtvirtinta statytojo prievolė organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą. Tokia prievolė statytojui įtvirtinta ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Prievolė organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą turi būti vykdoma bet kurio statytojo, nepriklausomai nuo to, ar yra jam surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus, tačiau statytojas neprivalo drausti statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taigi Lietuvos valstybei, atstovaujamai Inspekcijos, negali kilti viešoji atsakomybė, nesant įrodymų ir motyvų dėl konkrečių neteisėtų Inspekcijos veiksmų ar neveikimo. Nurodė, jog pareiškėjo reikalavimas, kad Lietuvos valstybei turi būti taikoma atsakomybė už pareiškėjui sukeltą žalą, yra nepagrįstas priežastiniu ryšiu su tariamais neteisėtais veiksmais. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik po trejų metų nuo Įsakymo, kuriuo buvo panaikintas Nurodymas Nr. 1, įsigaliojimo. Taip pat nėra pagrindo tenkinti išvestinių reikalavimų dėl procesinių palūkanų, nustatytų Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje, 6.210 straipsnyje, priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo, nustatyto Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 326,72 Eur turtinės ir 23,28 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei 5 procentų dydžio metinių procentinių palūkanų nuo teismo sprendimu priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisimo.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šios sąlygos savo pobūdžiu yra kumuliatyvios (egzistuojančios kartu), todėl nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų

Byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio 3 d. Inspekcija surašė V. V. privalomąjį nurodymą Nr. PN-441-(19.29) (toliau ir – Nurodymas Nr. l), kuriuo įpareigojo: 1. Pertvarkyti statinį pagal projektą arba, gavus kaimyninio sklypo savininko sutikimą, pakeisti projektą; 2. Organizuoti ir atlikti statinio techninę priežiūrą; 3. Sudaryti sutartį (susitarimą) su gretimo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininku dėl laikino šio sklypo naudojimo statybos metu. 4. Apie aukščiau išdėstytų nurodymų įvykdymą informuoti Inspekcijos Šiaulių skyrių.

Inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėja V. Š. 2014 m. liepos 10 d. tarnybiniame pranešime „Dėl 2014 m. birželio 3 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-441-(19.29) panaikinimo“ nurodė, kad <...> 2014 m. birželio 3 d. V. V. buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN -441-(19.29). 2014 m. liepos 4 d. papildomai atlikus prekybos ir paslaugų pastato (duomenys neskelbtini) statybos patikrinimą, nustatyta, kad pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 ir 93 dalys; 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas; STR 1.07.01:2010 „Statyba leidžiantys dokumentai“ 48 punktas, įvertinus nustatytus pažeidimus 2014-07-09 surašytas savavališkos statybos aktas Nr.SSA-60-140709-00025. Atsižvelgiant į tai, kad dėl savavališkai atliekamų statybos darbų (duomenys neskelbtini) yra surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-60-140709-00025, prašau panaikinti 2014 m. birželio 3 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-441-(19.29) <...>. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkas 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1V-103 „Dėl 2014 m. birželio 3 d. privalomojo nurodymo Nr.PN-441-(19.29) panaikinimo“ panaikino V. V. 2014 m. birželio 3 d. surašytą privalomąjį nurodymą Nr. PN-441-(19.29).

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (teisės akto redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę panaikinti savo neteisėtai priimtą su statybos valstybine priežiūra susijusį administracinį sprendimą. Aukščiau paminėto atsakovo 2014 m. birželio 3 d. privalomojo nurodymo panaikinimo priežastys leidžia teismui konstatuoti akivaizdų atsakovo priimto teisės akto nepagrįstumą, pripažintina, jog atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymo nuostatas privalėjo veikti, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovo 2014 m. birželio 3 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-441-(19.29) neteisėtumą kaip sąlygą jo viešajai atsakomybei kilti.

Dėl žalos ir priežastinio ryšio

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Teismas pabrėžia, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad (atlygintina) žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Viešoji atsakomybė remiasi restitutio in integrum principu, kuris reiškia, kad asmuo, patyręs žalą, turi teisę į visišką žalos atlyginimą, kuri sugrąžintų jį į tokią padėtį, kokia egzistuotų, jei žala nebūtų atsiradusi. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad doktrinoje priežastinio ryšio nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non (lot. būtina, privaloma sąlyga) testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas buvo pareiškėjo patirtos žalos faktinė priežastis, būtina nustatyti, ar pareiškėjo patirta žala būtų kilusi, jei atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai.

Pareiškėjas neteisėtus veiksmus sieja su 2014 m. birželio 3 d. Inspekcijos privalomuoju nurodymu, pareiškėjas nurodė, jog vykdydamas Nurodymą Nr. 1, organizavo statinio techninę priežiūrą ir apmokėjo statinio statybos techniniam prižiūrėtojui privalomos sudaryti statinio statybos techninio priūrėtojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties išlaidas – 326,72 Eur. Pažymėjo, jog pareiškėjas sumokėjo draudimo bendrovei „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje 326,72 Eur dydžio draudimo įmoką, t. y. vykdydamas neteisėtą valstybinės institucijos administracinį aktą pareiškėjas patyrė išlaidų, todėl mano, jog šiuo atveju egzistuoja visos trys sąlygos, norint taikyti CK 6.271 straipsnio nuostatas.

Byloje nustatyta, kad P. L. individualiai įmonei (toliau – ir P. L. IĮ) išduotas statinio statybos prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas Nr. PCAD 022572 (liudijimas/polisas), kuriame nurodyta, jog drausta veikla – statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinė atsakomybė; draudimo laikotarpis 2014 m. birželio 19 d. – 2014 m. gruodžio 18 d.; pastabos – prekybos ir paslaugų paskirties pastato, vendentiekio įvado, buitinių nuotekų išvado (duomenys neskelbtini), statybos techninė priežiūra (b. l. 7, 70). Byloje esanti 2014 m. birželio 10 d. mokėjimo sąskaita Nr.BTA0527915 „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje ir perlo paslaugos mokėjimo kvitas Nr. A0527915 (už BTA draudimą) patvirtina, jog V. V. sumokėjo profesinės atsakomybės draudimą, draudimo liudijimas, serija Nr. PCAD 022572, 326,72 Eur (1128,09 Lt), ginčo dėl to nėra (b. l. 96–97).

Lietuvos banko valdybos 2012 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 03-226 patvirtintos statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (teisės akto redakcija galiojusi nuo 2013-06-13 iki 2015-01-01). Taisyklių 1 punkte nurodyta, kad statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse reglamentuojamos statinio statybos techninio prižiūrėtojo (toliau – techninis prižiūrėtojas) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau – draudimo sutartis) sąlygos, draudimo sutarties šalių – draudiko ir draudėjo – ikisutartinės ir sutartinės teisės ir pareigos. Taisyklių 5 punkte nurodyta, kad draudėjas – techninis prižiūrėtojas, kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku. Taisyklių 7 punkte nurodyta, kad draudimo įmoka, tai draudimo sutartyje nustatyti draudėjui privalomi mokėjimai už draudimo apsaugą. Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad draudimo objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, kuris negali būti trumpesnis nei dveji metai, dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliekamos ir (ar) atliktos statinio statybos techninės priežiūros. Šių Taisyklių 26 punkte nurodyta, kad draudimo sutartis laikoma sudaryta šalims susitarus ir įstatymų nustatyta tvarka išreiškus valią bei draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar pirmą jos dalį, jei šalys susitarė, kad draudimo įmoka yra mokama dalimis, iki draudimo liudijime nurodyto termino.

Teimas įvertinęs Taisyklėse nustatytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pareiškėjui V. V. nebuvo pareigos mokėti statinio statybos techniniam prižiūrėtojui privalomos sudaryti statinio statybos techninio priūrėtojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties išlaidas. Pagal minėtas Taisyklių nuostatas draudėjas – techninis prižiūrėtojas privalo sumokėti draudimo įmoką nustatytą draudimo sutartyje. Be to, statybos darbų priežiūros 2014 m. birželio 16 d. sutartyje Nr. PL-10 (toliau – ir Sutartis), sudarytoje tarp V. V. ir P. L. IĮ nėra numatytos sąlygos, jog pareiškėjas V. V. įsipareigoja sumokėti statinio statybos techniniam prižiūrėtojui privalomos sudaryti statinio statybos techninio priūrėtojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties išlaidas (b. l. 81–82). Sutarties 3 punkte nurodyta, jog statybos techninė vertė 43,44 Eur (150 Lt), tačiau įrodymų patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų sumokėjęs 43,44 Eur (150 Lt) sutartinę kainą nepateikė, be to, šios sumos priteisti ir neprašo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad tarp pareiškėjo nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų ir nurodytos kilusios žalos nėra priežastinio ryšio.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 23,28 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovas advokatas A. K. teismo posėdžio metu akcentavo, kad pareškėjas patyrė stresą dėl aplaidaus pareigūnų darbo, jautė teisinį nesaugumą, nusivylė valstybės administravimo sistema. Vis dėlto, pareiškėjas nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atskreiptinas dėmesys, jog vien tik paaiškinimų, susijusių su patirta neturtine žala, nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais įrodymais, o nagrinėjamoje administracinėje byloje tokių aplinkybių taip pat nėra nustatyta. Teismui nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad pareiškėjas po priimto 2014 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1V-103, kuriuo buvo panaikintas 2014 m. birželio 3 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-441-(19.29) būtų kreipęsis į gydytoją dėl pablogėjusios sveikatos (streso). Kartu pažymėtina, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę panaikinti savo neteisėtai priimtą su statybos valstybine priežiūra susijusį administracinį sprendimą. Byloje nenustatyta, kad pareigūnai, papildomai atlikdami prekybos ir paslaugų pastato (duomenys neskelbtini) statybos patikrinimą, veikė šališkai ar apribojo esmines pareiškėjo teises. Be to, Inspekcija po Įsakymo priėmimo, pareiškėjui surašė 2014 m. liepos 9 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-60-140709-00025 ir 2014 m. liepos 28 d. privalomąjį nurodymą Nr. PRN-60-140728-00027 pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjas buvo įpareigotas: nugriauti savavališkai pastatytą, pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, prekybos ir paslaugų paskirties pastatą (duomenys neskelbtini) Pastatui išmontuoti: sumontuotas dvišlaičio stogo konstrukcijų metalines stačiakampes santvaras, įrengtą gelžbetoninę surenkamų plokščių perdangą virš pirmojo aukšto, pamūrytas sienas iš keramzitbetonio blokelių, juostinius monolitinius pamatus ir sutvarkyti statybvietę. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustayta, kad pareiškėjas minėtus administracinius aktus apskundė Pakruojo rajono apylinkės teismui, teismas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19-284/2015 (teisminio proceso Nr. 2-31-3-00633-2014-8) pareiškėjo ieškinį atmetė, o Šiaulių apygardos teismas, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šie duomenys patvirtina, jog prekybos ir paslaugų paskirties pastatas, (duomenys neskelbtini) buvo statomas savavališkai. Pareiškėjas pats atliko neteisėtus veiksmus dėl kutių ir buvo surašytas privalomasis nurodymas. Pažymėtina, kad atsakovas panaikino savo surašytą privalomąjį nurodymą, tačiau po to dėl tų pačių pareiškėjo veiksmų surašė kitą privalomąjį nurodymą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti 23,28 Eur neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas.

Be to, atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik po trejų metų nuo 2014 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1V-103, kuriuo buvo panaikintas 2014 m. birželio 3 d. privalomasis nurodymas, įsigaliojimo, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). CK 1.125 straipsnio 8 dalies reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad apie 2014 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. 1V-103, kuriuo buvo panaikintas V. V. 2014 m. birželio 3 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-441-(19.29) pareiškėjas buvo informuotas 2014 m. liepos 17 d. raštu Nr. 2D-1121-(19.29), o į teismą pareiškėjas kreipėsi 2017 m. liepos 14 d., teismas konstatuoja, jog pareiškėjas nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino.

Teismas, įvertinęs visumą aukščiau nurodytų aplinkybių, daro išvadą, kad tarp pareiškėjo nurodomo neteisėto Inspekcijos priimto nurodymo ir nuostolių nėra priežastinio ryšio. Nenustačius viešajai atsakomybei vienos iš atsirasti būtinųjų sąlygų – priežastinio ryšio, žalos atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį negalimas. Todėl pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir kitas išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo negali būti tenkinami, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Žanas Kubeckas