- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-24
- Bylos Nr.
- TS-48-1201/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Božena Mozūraitienė
- Nuteistasis
- A. T.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. RV-25-990 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam teisėtumo ir pagrįstumo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. T. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. A. T. paskirtos bausmės pradžia: 2015 m. liepos 8 d., bausmės pabaiga: 2028 m. liepos 8 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. kovo 27 d.: 4 metai 3 mėnesiai 11 dienos, 2/3 bausmės atliko: 2024 m. kovo 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos Nutarimu nuteistajam A. T. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
4. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo A. T. skundas, kuriuo jis prašo Komisijos Nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
Šalies argumentai
5. Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisija Nutarime nepateikė jokios išdėstytų faktų analizės, jokių argumentų, Nutarime nėra motyvuojamosios dalies – iš karto po faktų dėstymo seka rezoliucinė dalis. Nutarimo nemuotyvuotumas yra absoliutus pagrindas jo panaikinimui. Komisija Nutarimą motyvavo tuo, kad jis nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad bausmės vykdymo laikotarpiu buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka, kas, anot Komisijos, rodo jo neigiamas nuostatas. BVK 80 straipsnio 9 dalis apibrėžia nuobaudos išnykimo terminą ir imperatyviai nustato, kad nuobaudai išnykus nuteistasis drausminių nuobaudų neturi, todėl nebeegzistuojančių nuobaudų priminimas asmens teisinę padėtį bloginančiame kontekste yra non bis in idem principo pažeidimas, kas taip pat yra absoliutus Nutarimo negaliojimo pagrindas.
6. Skunde nuteistasis pažymi, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka 8 metus ir 9 mėnesius (yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos bausmės), todėl uždaroje aplinkoje Komisijos akcentuojamos probleminės sritys (gyvenimo stilius, įsidarbinimas) yra visiškai priklausomos nuo įkalinimo įstaigos, o ne nuo jo. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad mokymasis yra prilyginamas darbui, nes vienu ir tuo pačiu metu nėra galimybės mokytis ir dirbti, be kita ko, Vilniaus kalėjimas neturi galimybių aprūpinti nuteistuosius darbu pagal jų turimas specialybes ir išsilavinimą. Nuteistojo teigimu, Vilniaus kalėjime nėra sąlygų susirasti darbą, o į nuteistųjų prašymus įsidarbinti yra gaunami neigiami atsakymai, nes nėra laisvų darbo vietų. A. T. teigia savarankiškai susiradęs darbą ir 2023 m. sausio 19 d. jam leista užsiimti individualia veikla. Iš savo veiklos jis gauna pajamas, moka mokesčius, padeda savo sutuoktinei, pilnai išlaiko save, nuo 2019 m. savanoriškai perveda lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, vykdydamas turimus skolinius įsipareigojimus. Nuteistasis nurodo, kad bausmės atlikimo metu nepasižymėjo vien teigiamu elgesiu, tačiau pastaruoju metu drausminių nuobaudų neturi, o nuo paskutinės nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau nei 8 metai ir 8 mėnesiai, per tą laiką elgėsi pavyzdingai ir drausmingai, aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, įgijo 2 specialybes, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra 8 kartus skatintas. A. T. teigimu, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra ženkli (paskutinio įvertinimo metu buvo nustatyta, kad ši rizika sumažėjo nuo 72 iki 69 balų, tolesnis šių balų mažinimas nėra įmanomas, nes išliko tik statiniai kriminogeniniai veiksniai). Nuteistojo manymu, Nutarime nurodyti kriminogeniniai veiksniai egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu, o ne dabar. Be to, jeigu jie ir egzistuotų, probaciją vykdantys pareigūnai pasiūlytų priemones juos spręsti. Teigiama aplinka laisvėje turėtų kur kas didesnę įtaką nuteistojo resocializacijai nei buvimas įkalinimo įstaigoje. Komisija pakartotinai pateikė deklaratyvią, visiškai nesuprantamą ir nemotyvuotą rekomendaciją tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą ir dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, nors visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones iš ankstesnio Komisijos Nutarimo jis yra įvykdęs, kai kurias po keletą kartų. Šiuo atveju nuteistojo elgesio korekcija, jo pastangos tinkamai atlikti bausmę, pasiryžimas integruotis į visuomenę sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad jis jau gali būti paleistas lygtinai. A. T. teigimu, jam jau (duomenys neskelbtini) metai, jo požiūris į vertybes yra pasikeitęs, prie nusikaltimo prisidėjo nepagalvojęs apie pasekmes. Jis turi gyvenamąją vietą, šeimą, yra darbingo amžiaus, motyvuotas dirbti, bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sugebės būti įstatymų besilaikančiu visuomenės nariu.
7. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. balandžio 16 d. gautas nuteistojo A. T. prašymas pridėti prie bylos Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. NĮ-25-498, kuriuo jam skirtas paskatinimas už nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat už pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Ar probacija pasieks tikslą, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
9. Nuteistasis 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2024 m. kovo 8 d. Kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. kovo 15 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-862 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) pateiktų duomenų, A. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai buvo atliekami 2020 m. balandžio 27 d., 2021 m. liepos 20 d., 2023 m. rugsėjo 7 d. Šių vertinimų metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2024 m. kovo 15 d., atlikus paskutinį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taip pat nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebima nuteistojo teigiama elgesio dinamika. Taigi iš to, kad pastaruoju metu yra stebima teigiama elgesio dinamika, galima daryti išvadą, kad nuteistasis daro pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau lygtinio paleidimo kontekste turi būti svarstoma, ar ši pažanga yra akivaizdi ir ar sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas sprendžia, ar nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju A. T. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai nėra tokie akivaizdūs, kad teismas galėtų pagrįstai manyti, jog nuteistasis sugebės savarankiškai gyventi laisvėje nenusikalsdamas.
10. Teismas sutinka, kad nuteistasis A. T. pastaruoju metu deda realias pastangas ir imasi aktyvių veiksmų, siekiant pozityvių elgesio bei mąstymo pokyčių. Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad nuteistasis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuosekliai dalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėse. Asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. T. bausmės atlikimo metu įgijo dvi specialybes – suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybę bei siuvėjo kvalifikaciją. Nuo 2023 m. sausio 19 d. jis vykdo individualią veiklą ir gauna pajamas. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu baustas 1 kartą (nuobauda negaliojanti), skatintas 9 kartus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. A. T. pateikė V. T. sutikimą neterminuotam laikui suteikti gyvenamąją vietą jam nuosavybės teise priklausančiame bute savo sūnui A. T. Nuteistasis palaiko gerus santykius su savo biologinės šeimos nariais, yra pasimatymų metu lankomas sutuoktinės, su tėvais nuolat bendrauja telefonu, sūnus aplanko pagal galimybę, taip pat bendrauja su kitais nuteistaisiais bei įkalinimo įstaigos personalu. 2024 m. vasario 8 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus pažymos dėl vykdomųjų dokumentų duomenimis, jis neturi vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo, savanoriškai perveda lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, taip vykdydamas turimus finansinius įsipareigojimus. Psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų neturi. Visgi, teismo vertinimu, minėtų teigiamai charakterizuojančių duomenų nepakanka konstatuoti, kad nuteistajam A. T. bausmės tikslai bus pasiekti jį lygtinai paleidus iš įkalinimo įstaigos. Vien tik nuteistojo siekiui taikyti jam lygtinio paleidimo institutą negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgiama į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą.
11. Svarstant lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybę į ankstesnius teistumus atsižvelgiama tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat šios aplinkybės leidžia prognozuoti nuteistojo elgesį ateityje, tai nėra vertinama, kaip non bis in iden principo pažeidimas. A. T. anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas tris kartus, visus kartus buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, praeityje jau buvo taikytas lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos institutas. Šešis kartus teistas užsienio valstybėse – du kartus Vokietijos Federacinėje Respublikoje, keturis kartus Nyderlandų Karalystėje. Pirmą kartą nuteistas būdamas 18 metų amžiaus. Vertinimo metu nustatytas nusikalstamo elgesio modelis, daugumoje nuteistojo neteisėtų veiksmų dominuoja finansinė motyvacija. Kalbant apie nusikalstamas veikas, už kurias A. T. šiuo metu atlieka bausmę, matyti, kad asmuo nusikalto jau būdamas daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, t. y. tuomet, kai jo asmenybė, mąstymas bei požiūris jau buvo susiformavę, kas reiškia, kad nusikalstamo elgesio modelis buvo pasirenkamas sąmoningai. Vis tik nuteistasis neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir tokios pozicijos laikėsi ilgą laiką. Teismas pažymi, kad šia nutartimi sprendžiamas tik nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, todėl klausimo dėl jo kaltės teismas nenagrinėja, tačiau ši aplinkybė svarbi vertinant nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę ir tuo pačiu tokios bausmės galimą įtaką jo elgesiui ateityje. Kaltės nepripažinimas rodo, jog A. T. pilnai nesuvokė savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizavo, negalvojo apie padarinius, nesvarstė jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Net ir iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis jam paskirtą bausmę laiko „daugiau nei griežta“.
12. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesnis A. T. nusikalstamas elgesys buvo susijęs su materialinės naudos gavimu neteisėtu būdu, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo svarbios A. T. nuostatos į teisėtus pajamų šaltinius – oficialų darbą. Vadovaujantis oficialiais duomenimis, pastarasis turi tik 1,5 metų darbinę patirtį, pats pripažįsta, kad oficialaus darbo patirtis yra menka. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog asmuo pasižymi dviprasmiškomis nuostatomis į darbą, darbo pobūdžiui bei atlygiui už jį gali būti itin išrankus, praeityje buvo motyvuotas gyventi iš neoficialių, neteisėtais būdais ir priemonėmis gaunamų pajamų. Socialaus užimtumo trūkumas yra siejamas su asmens nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistasis neneigia hedonistinių poreikių, nors didžiąją gyvenimo dalį jo gaunamos pajamos buvo neteisėtos. Ankstesnių bausmių atlikimo metu taip pat nedirbo. Šios bausmės atlikimo metu A. T. nedirbo tol, kol pasikeitus bausmių vykdymo įstatymams atsirado galimybė vykdyti individualią veiklą. 2023 m. sausio 19 d. jam leista užsiimti individualia veikla, kuri šiuo metu yra plėtojama. Nors skunde teigiama, kad nuteistasis pats save išlaiko ir dar finansiškai padeda sutuoktinei, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma priešingai – kad jis yra finansiškai remiamas tėvų ir sutuoktinės. A. T. teigimu, jis įkalinimo įstaigoje vienu ir tuo pačiu metu negalėjo mokytis ir dirbti. Asmens bylos duomenimis, nuteistasis 2019 m. birželio 13 d. Marijampolės profesinio rengimo centre įgijo suvirintojo specialybę, o 2022 m. liepos 29 d. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo siuvėjo kvalifikaciją (1 metų trukmės mokymo programa). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad A. T. bausmę atlieka nuo 2015 m. liepos 8 d., nesuprantamas pastarojo teiginys dėl neturėjimo galimybės dirbti įkalinimo įstaigoje. Nors skunde nuteistasis pažymi, kad Vilniaus kalėjimas neturi galimybių aprūpinti nuteistuosius pagal turimas specialybes ir išsilavinimą apmokamu darbu, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. T. būtų kreipęsis į įkalinimo įstaigų administraciją dėl darbo pagal jo įgytas specialybes suteikimo, be kita ko, jis laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo ne tik Vilniaus kalėjime (taip pat ir Kybartų pataisos namuose). Nors nuteistasis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie įdarbinimą, iš asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistasis įsidarbinimo galimybę buvo patvirtinęs ir anksčiau (2019 m. lapkričio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“), tačiau pirminio vertinimo metu (2023 m. rugsėjo 6 d.) tik šyptelėjo ir pripažino net nežinantis, kokią veiklą vykdo ši įmonė, nes dokumentą dėl įdarbinimo jam parūpinę pažįstami. Taigi, tokios aplinkybes sudaro pagrindą nepasitikėti nuteistuoju. Be to, A. T. pareiškė lygtinio paleidimo atveju ketinantis toliau tęsti individualios veiklos vykdymą, kas taip pat leidžia daryti išvadą, kad ketinimai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra rimti. Esant tokioms aplinkybėms, vertintina, kad nuteistasis požiūrį į darbą laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje pradėjo keisti pozityvia linkme tik tuomet, kai artėjo galimo lygtinio paleidimo terminas. Ši aplinkybė leidžia teismui manyti, kad nuteistojo pozityvaus elgesio pokyčiai sietini ne su sąmoningu pasiryžimu laikytis nustatytų elgesio taisyklių, o su siekiu palengvinti savo teisinę padėtį.
13. Nuteistasis skunde nurodė nesuprantantis Komisijos rekomendacijos dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, kadangi visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones yra įvykdęs. Teismas atkreipia dėmesį, kad sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemia ne socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, bet jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, leidžiantis daryti neabejotiną išvadą, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, jog praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Nagrinėjamu atveju socialinio tyrimo išvadoje statiniais kriminogeniniais veiksniais nustatyti: didelė teistumų istorija sulaukus pilnametystės; pirmą kartą su teisėsaugos pareigūnais susidūrė būdamas 17 m. amžiaus; sunkėjanti nusikalstamo elgesio dinamika; nusikalstamam elgesiui būdinga finansinė motyvacija (nusikalstamo elgesio modelis). Skirtingai nei skunde nurodo nuteistasis, kaip kintantys A. T. kriminogeniniai veiksniai, kurių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant nuteistojo pažangą, yra įvardinti: tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus pro-socialaus elgesio; nepakankamos problemų identifikavimo kompetencijos; neteisėti problemų sprendimo metodai; pasekmių suvokimo stoka; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; negatyvių nuostatų visuomenės atžvilgiu prielaidos (bausmę atlieka už sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas). Šie kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, kas gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, kas reiškia, kad į jas turi būti orientuotos socialinės reabilitacijos priemonės. Skunde nuteistasis tvirtina, kad dalis veiksnių priklauso nuo įkalinimo įstaigos, bet ne nuo jo paties. Toks A. T. požiūris į jam nustatytus šešis dinaminius kriminogeninius veiksnius, kurie ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojami, rodo nepakankamą nuteistojo įsitraukimą į savo resocializacijos bei integracijos procesą. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nustatyti ir apsauginiai veiksniai, kuriuos teismas vertina teigiamai, tačiau jie šiuo metu neatsveria paminėtų statinių ir dinaminių kriminogeninių veiksnių.
14. Abejoti, kad nuteistasis šiuo metu jau yra pajėgus sėkmingai adaptuotis laisvėje ir negrįžti prie nusikalstamo gyvenimo būdo, verčia ir Socialinio tyrimo išvadoje pateiktas psichologinis nuteistojo mąstymo vertinimas. Vadovaujantis psichologo pateiktais duomenimis, nuteistajam pasikreipus dėl psichologinės intervencijos galimybių, jo paklausus, kokios yra kreipimosi priežastys, pastarasis pakomentavo, kad jaučia poreikį ruoštis lygtiniam paleidimui. Analizuojant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo įsitraukimą į resocializacijos procesą, A. T. pripažino, kad pastangų iš esmės nedėjęs. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nestebima, jog jis linkęs apgailestauti dėl savo nusikalstamo patyrimo, o nuteistojo nusikalstamumo istorija bei jos analizė suponuoja prielaidas manyti, jog jo nuostatos nusikalstamumui, ypač siekiant materialinės naudos, yra palankios. Nors skunde nuteistasis nurodo, kad šiuo metu jis jau geba įvertinti savo elgesio pasekmes, vis tik Socialinio tyrimo išvadoje atkreipiamas dėmesys, kad pasekmių suvokimas labiau grindžiamas paties patyrimo bei neigiamų pasekmių įsivertinimu, t. y. stokojama supratimo, kad jo elgsena yra pavojinga visuomeniniu ir bendruomeniniu aspektais. Asmuo išlieka labiau orientuotas į savo paties interesus ir poreikius. Be kita ko, bausmės atlikimo metu stebimas savęs identitetas sietinas su nuteistųjų subkultūros raiška, emociniu priklausomumu referentinei nuteistųjų grupei.
15. Šios aplinkybės bei tai, kad paskutinių metų laikotarpiu pastebima, jog nuteistasis siekia išlaikyti teigiamą elgesio dinamiką, koreguoja savo požiūrį bei įsitikinimus pro-socialia linkme, leidžia teismui daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vyksta, tačiau vis dar turi būti toliau įgyvendinama. Nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas. Nuteistajam toliau taikant socialinės reabilitacijos priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Nagrinėjamu negalima daryti neabejotinos išvados, kad šiuo metu, būdamas lygtinai paleistas, A. T. sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų. Taigi, Komisija, atsižvelgusi į šių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą nėra pagrindo (tokia išvada buvo padaryta vienbalsiai, 4 balsams esant prieš).
16. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai iki šiol nėra pasiekti, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, kad jo motyvacija ateityje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti yra tvirta ir ilgalaikė, todėl netikslinga A. T. taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos Nutarimas atsisakyti taikyti A. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. T. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. RV-25-990 panaikinimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.