- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-08
- Bylos Nr.
- 2A-841-395/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Arūnas Rudzinskas, Albinas Čeplinskas (pran.)
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- N. R.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, J. R., A. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovui A. R. ir atsakovei N. R., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-355-249/2009 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei N. R., tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir atsakovės N. R. priešieškinį ieškovui A. R., tretieji asmenys J. R., A. R., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 125-127) prašė nutraukti 1985 04 12 įregistruotą jo ir atsakovės santuoką; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – R. ir R.; nustatyti jų nepilnametės dukros J. R., gimusios (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su atsakove N. R.; priteisti iš ieškovo A. R. nepilnametės dukros J. R. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės; padalinti santuokos metu įgytą turtą: atsakovei N. R. nuosavybės teise priteisti dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 295 000 Lt vertės, ir vieno kambario butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 158 000 Lt vertės, o ieškovui A. R. nuosavybės teise priteisti 0,12 ha žemės ploto sodo sklypą Nr. 58, 36 000 Lt vertės, bei jame esantį sodo namelį, 54 000 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat 100 procentų, 167 754 Lt vertės UAB „Munera“ akcijų; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė pareiškė patikslintą priešieškinį (t. 3, b. l. 26-31), kuriuo prašė šalių santuoką, įregistruotą 1985-04-12 Vilniaus miesto CMS, nutraukti dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę – R.; nepilnametės dukros J. R. gyvenamąją vietą nustatyti su ja; priteisti iš ieškovo dukros J. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo patikslinto priešieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant N. R.; priteisti iš ieškovo 30800 Lt išlaikymo įsiskolinimo vaikų J., A. ir V. išlaikymui už laikotarpį nuo 2003-01-01iki 2008-02-29; padalinti santuokos metu įgytą turtą: jai asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), 265000 Lt vertės, ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), 135000 Lt vertės, natūra, 51 vienetą paprastųjų vardinių UAB „Munera“ akcijų - 85554,54 Lt vertės, pripažinti atsakovei teisę, remiantis 2003-08-11 sutikimu, asmeninės nuosavybės teise įgyti sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 5.8; priteisti atsakovės naudai iš ieškovo skolų dalį už paslaugas UAB „Kauno Energija“, UAB „Švara" ir UAB „Žaidas“, viso 2348,26 Lt; priteisti atsakovei kompensaciją iš ieškovo už jo turtėtą apmokėti mokesčių dalį UAB „Kauno energija“ – 239645 Lt, ir butų tarnybai – 1138,89 Lt, viso 3535,34 Lt; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Taip pat atsakovė atsisakė priešieškininiame pareiškime nurodyto sutikimo mokėti ieškovui 60293,04 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:
Santuoką įregistruotą 1985-04-12 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos biure (reg. Nr. 1055) tarp A. R. ir N. R. nutraukė, o ištuokos A. R. ir N. R. paliko tas pačias pavardes;
Jų nepilnametės dukros J. R., gimusios (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą nustatė su motina N. R.;
Priteisė iš atsakovo A. R. lėšas dukros J. R., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 150 Lt kas mėnesį nuo 2005-09-29 ir tęsiant iki 2007-01- 01, po 250 Lt kas mėnesį nuo 2007-01-01 iki 2008-01-01, po 400 Lt kas mėnesį nuo 2008 01-01 ir tęsiant iki vaiko pilnametystės. Šių pinigų tvarkytoją paskyrė vaiko motiną N. R.. Į išlaikymo dydį įskaitė pinigus, sumokėtus ieškovo pagal teismo 2006-10-31 nutartį pritaikius laikinąsias apsaugos priemones;
Santuokos metu įgytą turtą teismas padalino sekančiai: 1. ieškovui A. R. po ištuokos pripažino asmeninės nuosavybės teises į 100 procentų UAB „Munera“ akcijų - 167754 Lt vertės; skyrė naudotis sodo 0,12 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo 58, paliekant jo nuosavybėje 54000 Lt vertės statybines medžiagas, panaudotas pastato statybai ir pinigus įmokėtus žemės pirkimui. 2. atsakovei N. R. po ištuokos pripažino asmeninės nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), 265000 Lt vertės, ir į butą, esantį (duomenys neskelbtini), 135000 Lt vertės;
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad ieškovas A. R. atsakingas už skolas AB „Kauno Energija", UAB "Švara" ir UAB "Žaidas" susidariusias dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo ir jis privalo jas atlyginti asmeniškai už visą laikotarpį iki 2009-03-01, nes po to butas pereis atsakovės nuosavybėn. Taip pat nustatė, kad atsakovė N. R. atsakinga už skolas AB „Kauno Energija“, UAB „Švara“ ir UAB „Žaidas“ susidariusias dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) , išlaikymo ir ji privalo jas atlyginti asmeniškai už visą laikotarpį iki 2009-03-01;
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė;
Teismas priteisė iš ieškovo A. R. 290,25 Lt žyminio mokesčio ir 42,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, o iš atsakovės N. R. 2000 Lt žyminio mokesčio ir 42,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei;
Teismas šalių santuoką nutraukė padaręs išvadą, jog šeimos išsaugoti neįmanoma, abi šalys siekė ištuokos, noro taikytis nepareiškė, šeimyniniai ryšiai nutrūko visiškai, nes nuo 1999 metų gyvena ir tvarkosi atskirai. Dėl šeimos iširimo kaltais teismas pripažino abudu sutuoktinius, nes dėl šeimos iširimo jie kaltino vienas kitą, o neginčijamų įrodymų patvirtinančių kiekvieno kaltę nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė šalių nepilnametės dukros J. R., gimusios (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su atsakove, kadangi iš esmės ginčo dėl to tarp šalių nėra. Kadangi šalių nepilnametė dukra gyvena su motina, todėl teismas sprendė, kad ieškovas privalo teikti dukrai materialinį išlaikymą. Teismas nurodė, kad civilinė byla nagrinėjama teisme nuo 2004-08-04. Atsakovė 2005-09-30 pateikė teismui priešieškininį pareiškimą, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo dukros J. ir tuo metu nepilnamečiui sūnui A., gimusiam (duomenys neskelbtini) , išlaikymą mokant po 125 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės. Vėliau atsakovė dukros J. išlaikymo dydį didino. Kadangi išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistinas nuo pareiškimo teismui padavimo dienos, todėl teismas laikė, kad ieškovas turi mokėti išlaikymą dukrai J. nuo 2005-09-30. Ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų, kad teikė lėšas dukros išlaikymui nuo 2005-09-30, todėl teismas priteisė iš atsakovo dukros J. išlaikymui periodinėmis išmokomis nuo 2005-09-29 po 150 Lt kas mėnesį iki 2007-01-01, po to po 250 Lt kas mėnesį iki 2008-01-01, ir po 400 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės. Kadangi atsakovė nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas nuo 1999 metų gyvendamas skyrium neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, todėl teismas atmetė atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo 30800 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą kaip neįrodytą.
Teismas nustatė, kad santuokos metu šalys įgijo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) , ieškovo vardu - 265000 Lt vertės; vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini) , atsakovės vardu - 135000 Lt vertės; 100 procentų, 167754 Lt vertės, UAB „Munera“ akcijų ieškovo vardu; taip pat jiems skirtas naudotis 0,12 ha žemės ploto sodo sklypas Nr. 58, - kuriame pastatytas sodo namelis (neįteisintas), esantis (duomenys neskelbtini) . Kadangi šalys pripažino, kad aukščiau nurodyti butai iš esmės (bet neįteisinti) sujungti į vieną trijų kambarių butą (t. 2, b. l. 51, 52, 53), ir ieškovas sutiko, kad po ištuokos abudu butai atitektų atsakovei, todėl teismas priteisė atsakovei po ištuokos abudu butus, esančius (duomenys neskelbtini), bendros 400000 Lt vertės, nustatytos pagal atsakovės įvertinimą ir atsižvelgiant į tai, kad visuotinai žinoma, jog šiuo metu butų vertė sumažėjo dėl ekonominės krizės, o ieškovo pateiktas butų įvertinimas (t. 2, b. l. 130-136) yra dar didesnis už atsakovės įvertinimą. Taip pat teismas pripažino ieškovui po ištuokos asmeninės nuosavybės teises į 100 procentų UAB „Munera“ akcijų, kurių bendra vertė 167754 Lt, atsižvelgiant į tai, kad šioje bendrovėje ieškovas sėkmingai dirba direktoriaus pareigose ilgą laiką, o ieškovės reikalavimą priteisti jai 51 procentą šių akcijų atmetė, nes jai ir taip tenka didesnės vertės turtas, be to ji realiai nežada ieškovui kompensuoti už jai tenkančią didesnę turto dalį. 0,12 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su statybinėmis medžiagomis, kurių vertę ekspertas įvertino 54000 Lt (t. 2, b. l. 139-142), teismas skyrė naudotis ieškovui, atsižvelgdamas į tai, kad jis liko be pastovios gyvenamosios vietos, o atsakovė atsisako mokėti jam kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Taip pat teismas pritarė ieškovo pasiūlymui kiekvieno buto savininkui sumokėti skolas kreditoriams už jo butui teikiamas paslaugas.
Apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia atsakovė N. R..
Šalies argumentai
Apeliantė nesutinka su priimto teismo sprendimo dalimis, kuriomis santuoka nutraukta, nenurodant pagrindo; priteistas iš ieškovo išlaikymas dukrai J. R.; ieškovui pripažintos asmeninės nuosavybės teisės į 100 proc. UAB „Munera“ akcijų, įvertinus jas 167754 Lt verte; paskirtas ieškovui naudotis 0,12 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), paliekant jo nuosavybėje 54000 Lt vertės statybines medžiagas; atsakovei pripažintos asmeninės nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini) , ir į butą, esantį (duomenys neskelbtini) , įvertinus juos atitinkamai 135000 Lt ir 265000 Lt. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą dalį ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį bei reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinti, savo iniciatyva viršyti priešieškinio reikalavimus dėl išlaikymo vaikams dalies, priteistinos iš ieškovo, dydžio ir dėl termino, nuo kurio priteistinas išlaikymo įsiskolinimas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje nenurodė santuokos nutraukimo pagrindo, o teismo motyvai, kad kaltais dėl santuokos iširimo laikomi abu sutuoktiniai, prieštarauja bylos medžiagai, nes ieškovo kaltė grindžiama faktais ir liudininko parodymais, o atsakovės kaltė tik neobjektyviais priekaištais. Kadangi ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK, todėl apeliantės nuomone, teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės.
2. Spręsdamas dėl išlaikymo sumos dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymui teismas taikė tokį pat išmokų dydį 2005 m., 2006 m. bei 2008 m. ir 2009 metais, nors MMA keitėsi kasmet. Todėl apeliantės nuomone, priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo dukros išlaikymui nuo 2005-09-30 tik po 250 Lt/mėn. 2005 metais, po 300 Lt/mėn. 2006 metais, po 350 Lt/mėn. 2007 metais ir po 500 Lt/ už 2008 metus iki dukros pilnametystės, tenkintinas pilnai dar ir dėl to, jog jis yra mažesnis negu galėtų būti, laikantis principo teikti išlaikymą proporcingai sutuoktinių pajamoms. Ieškovas pripažino, kad gauna 1500 Lt pajamų per mėnesį (t.1, b.l. 50), o atsakovės pajamos buvo 613 Lt (t.2, b.l. 94), taigi, beveik 2,5 karto mažesnės. Be to, teismas sprendime dėl išlaikymo nepilnametei dukrai buvo nenuoseklus. Pradžioje teigė, kad iš ieškovo priteistinos periodinės išmokos kas mėnesį dukros išlaikymui, mokant po 400 Lt/mėn, pradedant nuo priešieškinio pateikimo dienos (t.y. nuo 2005 09 30) ir tęsiant iki pilnametystės, o po to nemotyvuotai priteisė šią 400 Lt sumą mėnesiui tik nuo 2008-01-01. Be to, atsakovė nurodo, kad 2006-01-18 patikslintu priešieškiniu ji prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą ne dviems, o visiems trims vaikams nuo 2003-01-01 iki 2006-01-01 (b. l.153), tik vyriausiam sūnui V. ne už 36 mėn., o tik už 20 mėn., t. y. tik iki jo pilnametystės 2004-08-05. Teismui laikantis nuomonės, kad nuo 2005-09-30 dukrai J. pareikalautas ir priklauso išlaikymas iš ieškovo, reikėjo spręsti dėl išlaikymo įsiskolinimo trims vaikams tik iki šios datos. Teismas aiškiai neišreiškė savo nuomonės dėl laikotarpio, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, pradžios. Teismas nepaneigė 2003-01-01 datos, nuo kurios būtų teisėtas 2006-01-18 priešieškinyje atsakovės prašomas priteisti įsiskolinimas. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad teismas galėjo būti aktyvesnis, kaip leidžiama (CK 376 str.) šeimos bylose, ir pripažinti, kad, kai 2005-09-29 savo priešieškinyje atsakovė prašė priteisti išlaikymą dukrai J. R., nuo bylos iškėlimo dienos, ji faktiškai prašė pripažinti ir įsiskolinimą. Teismas savo iniciatyva turėtų laikyti prašymą dėl įsiskolinimo pateiktu būtent nuo šios dienos už tris praėjusius metus.
3. Teismo sprendimo dalis dėl turto padalijimo priimta neatsižvelgus į svarbias aplinkybes, liečiančias turto įkainojimą, bei naudojimosi turtu aplinkybes, neišreiškus aiškios teismo nuomonės dėl dalių, tenkančių abiems šalims. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nepatenkinus atsakovės prašymo gauti duomenis apie įmonę „Munera“, atsakovė, neturėdama lygiai su ieškovu galimybių disponuoti bendru turtu, nes ieškovas registruotas visų įmonės akcijų turėtoju ir dirba šios įmonės direktoriumi, negalėjo gauti ar patikrinti apie tą turtą jo vertei nustatyti būtinos informacijos, neturėjo galimybės vienodomis sąlygomis su ieškovu dalyvauti skyrybų procese. Įmonės vertę ieškovas nurodė lygią 167754 Lt, skaičiuojant iš įmonės balanse nurodomo nuosavo kapitalo atimant finansinius įsipareigojimus. Tačiau ieškovas rėmėsi tik 2006 finansinių metų duomenimis, patvirtintais tik savo paties parašu. Teismas, remdamasis CPK 376 str. l ir 4 d., galėjo savo iniciatyva rinkti įrodymus, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisėtų interesų gynimo būdą, ir išreikalauti iš ieškovo įmonės finansinių ataskaitų, vėlesnių nei jo pateiktoji už 2006m., tačiau to nepadarė. Gauti prašomus įrodymus buvo būtina, kad teisingai būtų nustatyta įmonės vertė, nes teismas įmonę priteisė tik ieškovui, pagal jo paties pasirinkto finansinio laikotarpio vertinimą. Teismas nepakankamai motyvavo sprendimą priteisti visas 100% įmonės "Munera" akcijų ieškovui, ir rėmėsi vien tuo, kad jis ten sėkmingai dirba direktoriaus pareigose ilgą laiką. Akcininko pasikeitimas ar papildomo akcininko atsiradimas niekaip nesusijęs su įmonės direktoriaus, kaip samdomo darbuotojo, darbo kokybe ir jai nekliudo.
Teismo spendimas dalyje skirti ieškovui naudotis sodo sklypu yra nepagrįstas, priimtas neįvertinus svarbių aplinkybių, nesilaikant analogiškumo pricipo, pažeidžiant atsakovės teisėtus lūkesčius. Todėl atsiranda ieškovo pareiga atlyginti nuostolius, o atsakovė įgyja teisę reikalauti atlyginti ir neturtinę žalą. Teismas neteisingai nustatė, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą neįregistruotos ir jos neįteisintos, todėl galėjo spręsti tik dėl ieškovo įmokų. Teismas neįvertino tos aplinkybes, kad atsakovė, o ne ieškovas, sodu visą laiką naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Ieškovas sodu nesidomėjo ir nesirūpino, dokumentų netvarkė. Ieškovas to neneigė, o prireikus rūpintis mokesčiais už žemę, sutarties sudarymu, statinio įteisinimu, atsisakė bet ko imtis ir 2003-08-11 notariškai patvirtino, kad savo įmokas, 12,10 Lt, sumokėtas už sodą, perleidžia atsakovei. Šis perleidimas įvyko atsakovei ir ieškovui jau kartu nebegyvenant, jo paties valia. Todėl buvo pagrindo spręsti, kad ieškovas sąmoningai atsisakė nuosavybės bei perleido ją atsakovei, kartu su visomis iš to kylančiomis pareigomis ir prievolėmis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nuosekliai prašė palikti jai teisę į sodą, kuriuo ji naudojasi kartu su nepilnamete dukra, ir tai yra svarbi aplinkybė, o atsakovas nebuvo nuoseklus ar kategoriškas reikalaudamas sodo natūra. Be to, teismas klaidingai rėmėsi teiginiu, kad atsakovė atsisakė mokėti kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, pirma, todėl, kad jai pagrįstai turi tekti didesnė dalis, remiantis CK nurodytomis svarbiomis aplinkybėmis, antra, ji atsisakė mokėti konkrečią sumą, nes manė ją būsiant koreguojama po to, kai bus patikslinta kito turto kaina.
Teismas teisingai išsprendė buto padalinimo natūra klausimą tarp ieškovo ir atsakovės, kadangi ginčo šiuo klausimu tarp šalių nebuvo. Vieno ir dviejų kambarių butai faktiškai sujungti į vieną ir pritaikyti gyventi vienai šeimai, teismo buvo palikti atsakovei su nepilnamete dukra. Tačiau buvo pažeistas CK 3.119 reikalavimas, turto vertę nustatyti pagal rinkos kainas jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Teismui pateiktas buto vertinimas buvo atliktas 2007-2008 metų sandūroje, per patį nekilnojamojo turto kainų pakilimą, o dabar kainos slūgsta, ir buto nebeįmanoma būtų parduoti tokia kaina kaip prieš metus. Todėl teismas, vadovaudamasis netinkamai ekspertų nustatyta buto verte, neteisingai išsprendė ir viso turto dalinimo proporcijų, ieškovui ir atsakovei tenkančių dalių, klausimą. Teismas priteisdamas abu butus atsakovei, dėl ko šalys sutarė, aiškiai nepasisakė dėl buto (duomenys neskelbtini) pripažinimo asmenine nuosavybe. Šis butas buvo įgytas nors ir santuokos metu, bet mainų su kaimynu būdu į kitą atsakovės įsigytą butą, pirktą už pinigus, gautus pardavus Vilniuje turėtą butą, kuriame atsakovė gyveno su savo močiute dar iki santuokos. Šį faktą pripažino ir ieškovas. Todėl sutarus, kad abu butai lieka atsakovei, buto pripažinimas asmeniniu atsakovės turtu nebuvo pabrėžtas, nors turėjo būti traktuojamas sprendžiant turto dalinimo proporcijų klausimą.
4. Teismas sprendime nepaminėjo, kad posėdžio metu atsakovė papildomai prie savo priešieškinio reikalavimų prašė taip pat priteisti iš ieškovo turtinę ir moralinę žalą dėl santuokos nutraukimo ir dėl dvasinių išgyvenimų, kuriuos ji patyrė dėl ieškovo kaltės bylos nagrinėjimo metu. Atsakovė neįvardijo, kokį žalos dydį prašo priteisti, tik atsisakydama mokėti piniginę kompensaciją ieškovui, mano, kad šios kompensacijos likutis, jei toks būtų po turto įkainojimo atnaujinimo, kaip priteistos žalos dydis būtų jai tinkamas.
5. Teismas neišsprendęs byloje atsakovės pareikšto reikalavimo priteisti iš ieškovo kompensaciją už jam priklausiusią apmokėti mokesčių dalį buto išlaikymui: AB „Kauno Energija“ 4792,90 Lt ir butų tarnybai 2267,72 Lt, t. y. pusę sumos tų mokesčių, už kuriuos sutuoktiniai buvo atsakingi solidariai, tačiau kurią kartu su savąja puse sumokėjo atsakovė per laikotarpį, kai ieškovas gyveno atskirai ir nemokėjo. Be to, spręsdamas dėl skolos kreditoriams AB "Kauno Energija“ ir UAB "Žaidas" už suteiktas paslaugas butams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , teismas aiškiai nepasisakė kaip traktuoja vieno kambario buto nuosavybę, todėl nėra aišku, ar skolos už bendru laikomą turtą padalintos teisingai. Jei teismas nepripažino vieno kambario buto asmenine atsakovės nuosavybe, tai skolos turėjo būti šalių atlyginamos lygiomis dalimis, o ne vienai šaliai už vieną butą, kitai – už kitą butą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.
Atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodė, kad už santuokos metu nuosavybės teise įgytiems butams, esantiems (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines paslaugas yra susidariusios skolos tiekėjams AB „Kauno energija“, UAB „Žaidas“ ir UAB „Švara“ (T.III, 26-31 b.l.). Skolų faktą patvirtina tiekėjų sąskaitos (T.IV, 98-100 b.l.). Skolų fakto tiekėjams šalys neneigė ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, sutiko, kad ieškovas apmokėtų už butui, esančiam (duomenys neskelbtini) , teikiamas komunalines paslaugas, o atsakovė už butui, esančiam (duomenys neskelbtini) , teikiamas komunalines paslaugas (T.IV. 108 b.l. antra pusė, 109 b.l.). Pirmosios instancijos teismas sprendimu šias skolas paskirstė, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad ieškovas asmeniškai atsakingas už skolas, susidariusias dėl butui, esančiam (duomenys neskelbtini) , teikiamas komunalines paslaugas, o atsakovė asmeniškai atsakinga už skolas, susidariusias dėl butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines paslaugas (T.IV, 116 b.l.). Taigi, pirmosios instancijos sprendime pasisakyta dėl sutuoktinių kreditorių (teikėjų AB „Kauno energija“, UAB „Žaidas“ ir UAB „Kauno švara“) teisių ir pareigų, nors šie kreditoriai byloje dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo nedalyvavo. Civilinio kodekso 3.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditorių teisė įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, o CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant ieškinio kopiją. Sutuoktiniams neįvykdžius šios pareigos, kreditoriai turėtų teisę prašyti atnaujinti bylos dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo procesą. Konstatuotina, kad kreditoriaus teisėms teismo sprendimas turi įtakos ir tada, kai teismas, spręsdamas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, pasisako dėl sutuoktinių skolų padalijimo.
Byloje nėra jokių duomenų, kad nurodytiems kreditoriams buvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, kad jiems buvo siųsti ieškinys ar priešieškinis. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad kreditoriai negalėjo įstoti į santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, nes iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, nebuvo įvykdyta pareiga pranešti jiems apie bylos iškėlimą, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio (priešieškinio) kopiją (CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.126 straipsnis). Šios įstatyme įtvirtintos pareigos įvykdymas sudaro sąlygas teismui santuokos nutraukimo byloje išspręsti ne tik sutuoktinių tarpusavio turtinius klausimus, bet ir jiems kreditorių pareikštus savarankiškus turtinius reikalavimus, ir taip apsaugoti kreditorių interesus bei užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis). Be to, toks visų reikalavimų išsprendimo teisinis reglamentavimas lemia tai, kad priėmus santuokos nutraukimo byloje teismo sprendimą, kuriuo išsprendžiami santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimai, toks sprendimas įgyja res judicata galią. Sprendimui įgijus res judicata galią, bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas – išspręstu galutinai ir negrįžtamai. Galiojant tokiam teismo sprendimui, kreditoriai neturi teisės reikalauti, kad pagal vieno ar abiejų sutuoktinių prisiimtą prievolę būtų vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, nes tokio turto neliko. Be to, modifikuoti sutuoktinių prievolę kreditoriams (solidariąją ar bendrąją prievole pakeisti daline) galima tik kreditoriui sutinkant. Dėl to darytina išvada, kad neįtraukus kreditorių į bylą dėl turto, kuris yra sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, bei byloje modifikavus sutuoktinių skolas, tokioje byloje priimtu teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl kreditorių teisių, jas pažeidžiant.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vienas iš atsakovės turtinių reikalavimų šioje byloje yra įsiskolinimo vaikams išlaikyti priteisimas. Du iš trijų vaikų V. ir A., dėl įsiskolinimo kuriems išlaikyti, atsakovė pareiškė reikalavimą ieškovui yra pilnamečiai, turintys pilną materialinį ir procesinį veiksnumą, todėl nagrinėjant bylą iš naujo spręstinas jų procesinės padėties klausimas. Pagal CK 3.191 straipsnio 1 dalies 3 punktą motina neturi teisinio pagrindo būti ieškove ir atstovauti pilnamečių vaikų interesams teisme kaip uzufruktorė, priteisiant išlaikymo įsiskolinimą. Būtent toks išaiškinimas yra pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartyje Nr.3K-3-618/2004 civ. byloje L.K. v A.K.
Kadangi sprendimas naikinamas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, atsakovei N. R. iš valstybės biudžeto grąžintinas 200,- Lt žyminis mokestis, 2009 m. kovo 17 d. sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalis 7 punktas) (T.IV, 120 b.l.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti atsakovei N. R. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 200,- Lt (dviejų šimtų litų) žyminį mokestį, sumokėtą pagal 2009 m. kovo 17 d. įmokos mokėjimo kvitą Nr.33017 į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300.
Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.