- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-20
- Bylos Nr.
- N-62-7966-10
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
I.
Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu A. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje ir ATPK 130² straipsnyje numatytųjų pažeidimų padarymą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skirta subendrintoji galutinė nuobauda – 30 parų areštas be transporto priemonės konfiskavimo.
A. M. nubaustas už tai, kad 2010 m. balandžio 16 d., apie 20 val. 16 min., Panevėžio r., Paliūniškyje, vairavo lengvąjį automobilį neblaivus (2,38 promilių girtumas). Per metus buvo baustas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą, be to, neturėjo su savimi transporto priemonės registracijos liudijimo bei transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliaciniame skunde nesutinkama su miesto apylinkės teismo nutarimu ir manoma, kad A. M. nubaustas per švelniai, nes miesto apylinkės teismas negalėjo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir skirti švelnesnę nuobaudą už numatytąją teisės normos sankcijoje, kadangi ATPK 30¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130² straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda.
Todėl esant tokiam teisiniam reglamentavimui prašoma panaikinti miesto apylinkės teismo nutarimą ir A. M. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konsta tuoja:
II.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas tenkinamas.
A. M. iš esmės nubaustas už sunkesniojo iš pažeidimų, t. y. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje numatytojo pažeidimo padarymą. ATPK 130² straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, - užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, t. y. transporto priemonės konfiskavimas šioje teisės normoje numatomas kaip privaloma papildoma nuobauda, todėl jos neskyrimas galėtų būti siejamas tik su ATPK 30¹ straipsnio taikymu, t. y. su ypatingų, išimtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, nustatymu. Ginčo dėl A. M. inkriminuotojo pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl nubaustojo asmens kaltės padarius paminėtąjį pažeidimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti A. M. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, byloje nenustatyta. Pabrėžtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu. A. M. padarytas pažeidimas, kada jis vairavo automobilį neblaivus, kai jam nustatytas net 2,38 promilės neblaivumas, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, galinčia būti priežastimi švelninti paskirtąją nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.), pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. LVAT minėtoje nutartyje nurodė, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta, jog automobilio savininkas būtų ėmęsis priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo – jis pats perdavė automobilį vairuoti A. M.. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarime nurodyti argumentai dėl naudojimosi automobiliu epizodiškumo (padedant kaimynams, o ne sistemingai), atmestini, kaip nedarantys įtakos svarstant administracinės atsakomybės klausimą. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad A. M. paskirtoji nuobauda be transporto priemonės konfiskavimo yra per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota. A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas naikinamas, o pati byla grąžinama Panevėžio miesto apylinkės teismui iš naujo nagrinėti. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarimą A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir A. M. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tam pačiam miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.