- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-19
- Bylos Nr.
- 1-71-664/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-59-1-00042-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Vapsvienė
- Kaltinamasis
- V. S., D. R.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, neteistas (2009 m. gruodžio 17 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant jam auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant dešimt mėnesių nuo 23 val. 00 min. vakaro iki 6 val. 00 min. ryto būti savo namuose (duomenys neskelbtini), ir tęsti mokslą (duomenys neskelbtini) mokykloje, uždraudžiant be Ignalinos rajono pataisos inspekcijos žinios keisti gyvenamąją vietą), teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį.
V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1990 (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis R. L. ūkyje, darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, teistas:
1)2010 m. lapkričio 23 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams, pritaikius baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2010 m. lapkričio 17 d. iki 2010 m. lapkričio 19 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi V. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir vykdoma Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės atėmimas trejiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. 2011 m. rugpjūčio 3 d. V. S. buvo paleistas iš Pravieniškių pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, neteistas, įsibrovęs į patalpas, pagrobė svetimą turtą, o būtent:
D. R., 2014 metų vasario 23 dieną apie 10 valandą, veikdamas bendrininkų grupėje su V. S., (duomenys neskelbtini), sulaužęs pakabinamą durų spyną ir taip įsibrovęs į J. J. priklausantį ūkinį pastatą, pagrobė V. J. priklausantį elektrinį variklį, kainuojantį 200 Lt ir benzininį variklį, kainuojantį 200 Lt.
Tuojau pat po įvykdytos pirmosios vagystės, tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrininkų grupėje su V. S., (duomenys neskelbtini), sulaužęs pakabinamą durų spyną ir taip įsibrovęs į J. J. priklausantį garažą, pagrobė V. J. priklausantį mopedą „Riga“, kainuojantį 800 Lt.
Tuojau pat po įvykdytos antrosios vagystės, tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrininkų grupėje su V. S., (duomenys neskelbtini), išėmęs lango rėmą ir taip įsibrovęs į J. J. priklausančią kalvę, pagrobė V. J. priklausančius metalinius kalvio spaustuvus, kainuojančius 150 Lt.
Tuojau pat po įvykdytos trečiosios vagystės, tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrininkų grupėje su V. S., (duomenys neskelbtini), išėmęs durų stiklus ir taip įsibrovęs į J. J. priklausantį sandėliuką, pagrobė V. J. priklausantį metalinį kalvio priekalą, kainuojantį 500 Lt, padarydamas V. J. bendrą 1850 Lt turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
D. R. sunaikino bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:
D. R., 2014 metų vasario 23 dieną apie 10 valandą, veikdamas bendrininkų grupėje su V. S., (duomenys neskelbtini), vykdydamas vagystę iš J. J. priklausančio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, sunaikino (sulaužė) V. J. priklausančias tris pakabinamas durų spynas, kainuojančias bendrai 90 Lt (viena pakabinama spyna kainuoja 30 Lt) ir sugadino dvejas duris, kainuojančias 100 Lt (vienos durys kainuoja 50 Lt), padarydamas pastarajam bendrą 190 Lt turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje.
V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis R. L. ūkyje, darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, teistas, teistumas neišnykęs, įsibrovęs į patalpas, pagrobė svetimą turtą o būtent:
V. S., 2014 metų vasario 23 dieną apie 10 valandą, veikdamas bendrininkų grupėje su D. R., Naujojo (duomenys neskelbtini), sulaužęs pakabinamą durų spyną ir taip įsibrovęs į J. J. priklausantį ūkinį pastatą, pagrobė V. J. priklausantį elektrinį variklį, kainuojantį 200 Lt ir benzininį variklį, kainuojantį 200 Lt.
Tuojau pat po įvykdytos pirmosios vagystės, tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrininkų grupėje su D. R., (duomenys neskelbtini), sulaužęs pakabinamą durų spyną ir taip įsibrovęs į J. J. priklausantį garažą, pagrobė V. J. priklausantį mopedą „Riga“, kainuojantį 800 Lt.
Tuojau pat po įvykdytos antrosios vagystės, tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrininkų grupėje su D. R., (duomenys neskelbtini), išėmęs lango rėmą ir taip įsibrovęs į J. J. priklausančią kalvę, pagrobė V. J. priklausančius metalinius kalvio spaustuvus, kainuojančius 150 Lt.
Tuojau pat po įvykdytos trečiosios vagystės, tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrininkų grupėje su D. R., (duomenys neskelbtini), išėmęs durų stiklus ir taip įsibrovęs į J. J. priklausantį sandėliuką, pagrobė V. J. priklausantį metalinį kalvio priekalą, kainuojantį 500 Lt, padarydamas V. J. bendrą 1850 Lt turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
V. S. sunaikino bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:
V. S., 2014 metų vasario 23 dieną apie 10 valandą, veikdamas bendrininkų grupėje su D. R., (duomenys neskelbtini), vykdydamas vagystę iš J. J. priklausančio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, sunaikino (sulaužė) V. J. priklausančias tris pakabinamas durų spynas, kainuojančias bendrai 90 Lt (viena pakabinama spyna kainuoja 30 Lt) ir sugadino dvejas duris, kainuojančias 100 Lt (vienos durys kainuoja 50 Lt), padarydamas pastarajam bendrą 190 Lt turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje.
Šalies argumentai
D. R. kaltę pripažino ir paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2014 m. vasario 22 d. sutiko tame pačiame kaime gyvenantį V. S. ir abu sugalvojo prasimanyti pinigų. Nutarė apžiūrėti netoliese esančią sodybą, kurioje niekas negyveno. Kitą dieną, apie 9 valandą abu atėjo į šią sodybą. V. S. laužtuvu išlaužė ūkinio pastato durų lentas, tačiau į vidų nelindo. Nusprendė pirmiausia pasižiūrėti, kokių daiktų yra tvarte. V. S. laužtuvu nulaužė dvi tvarto pakabinamas durų spynas ir abu įėjo į vidų. Tvarte surado du variklius. Vienas buvo elektrinis, kitas - benzininis. Išėję iš tvarto patraukė prie garažo. V. S. laužtuvu nulaužė garažo durų spyną. Garaže pamatė stovintį mėlynos ir baltos spalvų mopedą. Po to nuėjo prie kalvės, išėmė lango rėmą ir įsibrovė į vidų. Kalvėje pamatė metalinius spaustuvus. Išėję iš kalvės nuėjo prie gyvenamojo namo. Į namo vidų pateko pro verandos duris. V. S. sulaužė lentą, kuria buvo užkaltos durys, D. R. išėmė verandos durų stikliukus ir, įkišęs ranką, atkabino metalinius kabliukus, kuriais durys buvo užkabintos iš viršaus ir iš apačios. Namo viduje esančiame sandėliuke surado metalinį priekalą, kurį abu išnešė į lauką. Po to iš ūkinio pastato išnešė du variklius, iš garažo išsivarė mopedą, iš kalvės išnešė metalinius spaustuvus. Visus daiktus nunešė toliau nuo namo ir sudėjo ant kalvos. Netoli namo paliko tik vieną variklį, nes jis buvo labai sunkus. V. S. iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino M. Č. ir pasiūlė jam nupirkti pagrobtus daiktus. Paaiškino, kur reikia atvažiuoti. Netrukus pastarasis atvažiavo automobiliu „VW Vento“ su priekaba. Tačiau neprivažiavus padėto ant žemės variklio, jo vairuojamas automobilis įklimpo purve. Pabandė automobilį išstumti, bet nepavyko. Tuomet V. S. su M. Č. nuėjo į pastarojo sodybą traktoriaus. D. R. pasiliko laukti prie įklimpusio automobilio. Greitai jiedu atvažiavo su traktoriumi. Prie traktoriaus prikabino priekabą, į kurią įdėjo variklį ir atvažiavo iki tos vietos, kur buvo sudėti kiti daiktai. Sukrovė į priekabą visus pagrobtus daiktus - dar vieną variklį, priekalą, spaustuvus ir mopedą. Po to ištraukė iš purvyno automobilį, prie kurio prikabino priekabą. Pagrobtus daiktus nuvežė į M. Č. sodybą ir iškrovė kieme. M. Č. už parduotą metalo laužą sumokėjo 200 litų. Pinigus pasidalijo po lygiai. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusiojo V. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 516,59 Lt. sumoje pilnai pripažįsta, o dėl neturtinės žalos 1000 litų sumoje pripažįsta tik iš dalies, prašo sumažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat kaltinamasis D. R. nurodė, jog neprieštarauja sutrumpintam įrodymų tyrimui.
Šalies argumentai
V. S. kaltę pripažino ir paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2014 m. vasario pabaigoje (tikslios datos neprisimena, bet galėjo būti vasario 22 diena) sutiko D. R., kuris gyvena tame pačiame kaime. Nusprendė nueiti į neveikiančias dirbtuves ir paieškoti metalo laužo. Tačiau jose metalo laužo nerado. Eidami namo atkreipė dėmesį į vieną sodybą, kurioje niekas negyveno. Nutarė kitą dieną ateiti ir apžiūrėti namą bei ūkinius pastatus, nes sodyboje galėjo būti metalo laužo. Kitą dieną, apie 9 valandą su D. R. atėjo į tą sodybą. Pirmiausia apžiūrėjo ūkinį pastatą. Vienos jo durys buvo praviros, kitos buvo užrakintos pakabinamomis spynomis. V. S. surastu laužtuvu nulaužė abi ūkinio pastato pakabinamas durų spynas. Abu įėjo į vidų. Ūkiniame pastate pamatė du variklius, vieną elektrinį, kitą – benzininį, kuriuos nusprendė pagrobti. Išėję iš šio ūkinio pastato, nuėjo prie garažo. Jo durų spyną V. S. nulaužė laužtuvu. Garaže pamatė mopedą „Riga“, kurį taip pat nusprendė pagrobti. Išėję iš garažo, įsibrovė į kalvę. Į ją įsibrovė išėmę lango rėmą su visu stiklu. Kalvėje surado metalinius spaustuvus. Juos taip pat nusprendė pavogti. Po to atėjo prie namo. D. R. išėmė verandos durų stikliukus, įkišęs ranką atkabino metalinius kabliukus, kuriais durys buvo užkabintos iš viršaus ir iš apačios. Namo viduje esančiame sandėliuke pamatė metalinį priekalą, kurį su D. R. išnešė į lauką. V. S. su D. R. iš ūkinio pastato į lauką išnešė du variklius, iš garažo išsivarė mopedą, iš kalvės išnešė metalinius spaustuvus. Visus daiktus nunešė tiek toliau nuo namo. Šalia namo paliko tik vieną variklį, nes jis buvo sunkus. V. S. iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino M. Č. ir pasiūlė pirkti visus daiktus, kadangi jam ne kartą pardavė metalo laužą. Pasakė, kad šiuos daiktus leido parduoti namo šeimininkas, kuris girtas miega namuose. Netrukus M. Č. atvažiavo automobiliu „VW Vento“ prie kurio buvo prisikabinta priekaba. Tačiau neprivažiavus variklio, jo automobilis įklimpo purve. Atkabinę priekabą, pamėgino išstumti automobilį, bet nepavyko, nes jis buvo giliai įklimpęs. Tuomet V. S. su M. Č. nuėjo į pastarojo sodybą, sėdo į traktorių ir atvažiavo. Prie traktoriaus prikabino priekabą, į ją padėjo variklį ir traktoriumi užtempė priekabą iki tos vietos, kurioje buvo sudėti kiti daiktai. Į ją sukrovė kitą variklį, priekalą, spaustuvus ir mopedą. Po to traktoriumi ištraukė iš purvo automobilį, prie kurio prikabino priekabą. Visus pagrobtus daiktus iškrovė M. Č. sodybos kieme. Už parduotą metalo laužą pastarasis sumokėjo 200 litų. Pinigus pasidalijo po lygiai. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusiojo V. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 516,59 Lt. sumoje pilnai pripažįsta, o dėl neturtinės žalos 1000 litų sumoje pripažįsta tik iš dalies, prašo iki 500 litų sumažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, kadangi ši žala nukentėjusiojo nėra pagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat kaltinamasis V. S. nurodė, jog neprieštarauja sutrumpintam įrodymų tyrimui.
Esant visoms įstatymo numatytoms aplinkybėms ir pagrindams, įrodymų tyrimas byloje atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 291 str. nustatyta tvarka.
Be kaltinamųjų prisipažinimo, V. S. ir D. R. kaltė padarius nusikalstamas veikas-svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpas ir nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimą ir sugadinimą, įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais:
Nukentėjusysis V. J. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2014 m. vasario mėnesį buvo įsibrauta į jam priklausantį namą ir į ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Iš namo buvo pagrobtas metalinis kalvio priekalas, kainuojantis 500 litų, iš garažo - mopedas „Riga“, kainuojantis 800 litų. Iš kalvės buvo pagrobti metaliniai spaustuvai, kainuojantys 150 litų. Iš ūkinio pastato buvo pagrobti elektrinis variklis, kainuojantis 200 litų ir benzininis variklis, kainuojantis 200 litų. Visi pagrobti daiktai priklauso V. J. Dėl vagystės jam padaryta bendra 1850 litų turtinė žala. Įsibraunant į namą bei ūkinius pastatus buvo apgadintos gyvenamojo namo verandos durys bei seno namo durys. Apgadintas abejas duris vertina 100 litų. Taip pat buvo sulaužytos trys pakabinamos durų spynos, kurias vertina 90 litų. Nukentėjusysis V. J. nurodo, jog sužinojęs, kad buvo įsibrauta į sodybą ir ūkinius pastatus ir išlaužus spynas bei sugadinus duris pagrobti įvairūs daiktai, jis patyrė stresą, jam pakilo kraujospūdis ir teko gerti vaistus. Kadangi kaltinamieji V. S. ir D. R. gyvena (duomenys neskelbtini), tai yra kaimynystėje, nukentėjusysis nurodo dalinai praradęs pasitikėjimą šio kaimo gyventojais, jų saugia kaimynyste. Atvykus į sodybą (duomenys neskelbtini) jį nuolat kamuoja nesaugumo jausmas, V. J. nerimauja, jog kaltinamieji ar jų pažįstami asmenys gali pakartotinai brautis į nukentėjusiajam dvasiškai brangius tėvų namus. Be to, po nusikaltimo padarymo, nukentėjusiajam teko įdėti nemažai pastangų, kad sutvarkyti nusikaltimo padarinius: pakeisti ir sutvarkyti spynas bei suremontuoti duris. Šiuos patirtus nepatogumus bei moralinius išgyvenimus nukentėjusysis V. J. įvertino 1000 litų sumai ir prašo šią neturtinę žalą priteisti iš kaltinamųjų (b.b.l. 24-25, 26-27).
Nukentėjusysis V. J. pareiškė civilinį ieškinį byloje 516,59 Lt. turtinei žalai ir 1000 Lt. neturtinei žalai atlyginti(b.b.l.4-7).
Liudytojas M. Č. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2014 m. vasario 23 d., apie 11 val. jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino pažįstamas V. S. ir pasiūlė pirkti metalo laužą. Paaiškino, kad tai yra elektros generatoriai, mopedas, priekalas ir spaustuvai. Kai M. Č. pasiteiravo, iš kur tas metalo laužas, V. S. atsakė, jog tai nesvarbu. Antrą kartą V. S. paskambino apie 13 valandą. Jiedu sutarė susitikti prie seno vandens bokšto, esančio Naujojo (duomenys neskelbtini). Netrukus M. Č. sėdo į jam priklausantį automobilį „VW Vento“ su priekaba ir atvažiavo prie senojo vandens bokšto. Išlipęs iš automobilio ir šiek tiek paėjęs pamatė padėtą mėlynos ir baltos spalvų mopedą „Riga“. Netoli namo pamatė stovinčius V. S. ir D. R.. Kažkuris iš jų pasakė, kad reikia privažiuoti arčiau, nes daiktų yra daug ir jie sunkūs. M. Č. pabandė privažiuoti, tačiau jo vairuojamas automobilis įklimpo purve. Todėl sugrįžo namo, sėdo į traktorių ir atvažiavo prie įklimpusio savo automobilio. Prie traktoriaus prikabino priekabą, į kurią V. S. ir D. R. sukrovė elektros variklį, benzininį variklį, priekalą, mopedą ir spaustuvus. Po to atkabino nuo traktoriaus priekabą, ištraukė įklimpusį automobilį, prie kurio prikabino priekabą su daiktais. Parvažiavęs namo vienus daiktus sudėjo į ūkinį pastatą, kitus - šalia jo. Vaikinams už metalo laužą aš sumokėjo 200 litų. Nežinojo, kad daiktai vogti. Jeigu būtų žinojęs - nebūtų pirkęs (b.b.l. 32-33 ).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo įsibrauta į V. J. priklausantį namą bei į ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Apie tai byloja išlaužtos ir numestos šalia ūkinio pastato durų lentos, sulaužytos tvarto durų dvi pakabinamos spynos, išimtas ir padėtas šalia kalvės lango rėmas su stiklu, sulaužyta namo verandos durų lenta, kuria jos buvo užkaltos, išimti verandos durų stikliukai (b.b.l. 8-23).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad 2014 m. vasario 28 d. liudytojas M. Č. pateikė tyrėjai mopedą „Riga“, metalinį priekalą, metalinius spaustuvus, elektrinį variklį ir benzininį variklį (b.b.l. 35).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad 2014 m. vasario 28 d. liudytojo M. Č. tyrėjai pateikti mopedas „Riga“, metalinis priekalas, metaliniai spaustuvai, elektrinis variklis ir benzininis variklis buvo apžiūrėti (b.b.l. 36-45). 2014 m. vasario 28 d. pagal pakvitavimą mopedas „Riga“, metalinis priekalas, metaliniai spaustuvai, elektrinis variklis ir benzininis variklis buvo grąžinti nukentėjusiajam V. J. (b.b.l. 46).
Įvertinęs kaltinamųjų V. S. ir D. R. parodymuose, nukentėjusiojo V. J. parodymuose, apžiūros ir daiktų, dokumentų paėmimo protokoluose bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotus duomenis, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad V. S. ir D. R. 2014 metų vasario 23 dieną apie 10 valandą, veikdami bendrai, (duomenys neskelbtini), sulaužę tris pakabinamas durų spynas ir sugadindami dvejas duris, įsibrovė į J. J. priklausančius pastatus: ūkinį pastatą, garažą, kalvę ir sandėliuką bei pagrobė iš ūkinio pastato – elektrinį ir benzininį variklius, iš garažo – mopedą „Riga“, iš kalvės – metalinius kalvio spaustuvus, iš sandėliuko – metalinį kalvio priekalą. V. S. ir D. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 d. ir 187 straipsnio 3 dalį, nes sunaikindami ir sugadindami nedidelės vertės svetimą turtą įsibrovė į patalpas ir pagrobė svetimą turtą.
Dėl bausmių skyrimo.
Motyvuojamoji dalis
V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 d. 2 p.).
V. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ((Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 d. 1 p.).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo V. S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (kaltinamojo V. S. padaryta viena tęstinė nusikalstama veika, priskirtina apysunkių nusikaltimų grupei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 4 d) ir baudžiamasis nusižengimas; į kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai); padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (kaltinamasis V. S. siekė savanaudiškų tikslų), kaltininko asmenybę (kaltinamasis V. S. dirba, ankščiau teistas už nusikalstamą veiką asmens nuosavybei, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., jam paskirta laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą), taip pat kitas Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir mano, jog kaltinamajam V. S. yra skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies ir 187 straipsnio 3 dalies sankcijų ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, mano, jog kaltinamasis gali taisytis būdamas laisvėje ir paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu atideda jam paskirtos bausmės vykdymą. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje.
D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 d. 2 p.).
D. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ((Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 d. 1 p.).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo D. R. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (kaltinamojo D. R. padaryta viena tęstinė nusikalstama veika, priskirtina apysunkių nusikaltimų grupei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 4 d) ir baudžiamasis nusižengimas; į kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai); padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (kaltinamasis D. R. siekė savanaudiškų tikslų), kaltininko asmenybę (kaltinamasis D. R. mokosi (duomenys neskelbtini), ankščiau neteistas, būdamas nepilnamečiu atleistas nuo bausmės, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones, kaltę pripažino, gailisi), taip pat kitas Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir mano, jog kaltinamajam D. R. yra skirtina su laisvės apribojimu susijusi bausmė. Baudos skyrimas - netikslingas, nes kaltinamasis nedirba, savarankiškų pajamų ar turto neturi. Arešto ar laisvės atėmimo bausmė, įvertinus kaltinamojo asmenybę, socialinę brandą ir jo veiklą, būtų pernelyg griežta.
Kaltinamieji V. S. ir D. R. pilnai prisipažino padarę nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 291 str.), todėl V. S. ir D. R. šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės yra mažintinos vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).
V. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2014 m. vasario 23 d. iki 2014 m. vasario 24 d. (b.b.l. 57, 66), kuris vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaitytinas į V. S. paskirtą bausmę.
Ikiteisminio tyrimo metu Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. J. 2014 m. vasario 24 d. nutarimais kaltinamiesiems V. S. ir D. R. paskirtos kardomosios priemonės– rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.b.l. 64, 82) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. balandžio 21 nukentėjusysis V. J. pareiškė civilinį ieškinį 516,59 Lt. turtinei žalai ir 1000 Lt. neturtinei žalai atlyginti(b.b.l.4-7).
Nukentėjusysis V. J. prašo priteisti iš kaltinamųjų 516,59 Lt. turtinę žalą, kurią sudaro:
90 litų už tris sulaužytas spynas (už vieną spyną po 30 litų), 100 litų už durų sugadinimą ir 326,59 Lt. kelionės išlaidos (kuras vykstant pas pareigūnus iš Vilniaus miesto į Ignalinos miestą ikiteisminio tyrimo metu).
Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo mėn. 21 d. apžvalgoje nurodyta, kad nusikaltimu padarytos žalos samprata privalo būti aiškinama remiantis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) nuostatomis: „Žalos samprata baudžiamoje, baudžiamojo proceso teisėje glaudžiai siejasi su civilinėje teisėje pateiktu žalos apibūdinimu. Žalos padarymas yra vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų (Civilinis kodeksas 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Jeigu civilinė teisė pažeista padarant turtinę ar neturtinę žalą, tai ši teisė ginama iš pažeidusio teisę asmens išieškant nuostolius (Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 6 punktas). Taigi teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, taip pat turėtų vadovautis atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (Civilinio kodekso 6.245-6.254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (Civilinio kodekso 6.263-6.291 straipsniai) ir kt. Teismas pažymi, kad į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.
Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, V. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų V. S. ir D. R. V. J. naudai 516,59 Lt.
Nukentėjusysis V. J. nurodo, jog sužinojęs, kad buvo įsibrauta į sodybą ir ūkinius pastatus ir išlaužus spynas bei sugadinus duris pagrobti įvairūs daiktai, patyrė stresą, jam pakilo kraujospūdis ir teko gerti vaistus. Kadangi kaltinamieji V. S. ir D. R. gyvena (duomenys neskelbtini), tai yra kaimynystėje, nukentėjusysis nurodo dalinai praradęs pasitikėjimą šio kaimo gyventojais, jų saugia kaimynyste. Atvykus į sodybą (duomenys neskelbtini) jį nuolat kamuoja nesaugumo jausmas, V. J. nerimauja, jog kaltinamieji ar jų pažįstami asmenys gali pakartotinai brautis į nukentėjusiajam dvasiškai brangius tėvų namus. Be to, po nusikaltimo padarymo, nukentėjusiajam teko įdėti nemažai pastangų, kad sutvarkyti nusikaltimo padarinius: pakeisti ir sutvarkyti spynas bei suremontuoti duris. Šiuos patirtus nepatogumus bei moralinius išgyvenimus nukentėjusysis V. J. įvertino 1000 litų suma ir prašo šią neturtinę žalą priteisti iš kaltinamųjų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio pirma ar antra dalimis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis).
Neturtinės žalos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Remiantis formuojama teismine praktika, teismas, priteisdamas asmeniui padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į žalą patyrusio, bet ir į pagrįstus žalą padariusio asmens interesus, t. y. į jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusio ir už žalą atsakingo asmens skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Be to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių ir Baudžiamųjų bylų skyrių teisėjų kolegijų nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).
Nustatant neturtinės žalos dydį svarbus tiek subjektyvus nukentėjusiojo asmens situacijos vertinimas, tiek visuomeninis konkretaus neturtinių vertybių pažeidimų vertinimas.
Todėl įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamųjų jauną amžių, jų turtinę padėtį (kaltinamasis V. S. dirba, tačiau jo gaunamo darbo užmokesčio dydis yra lygus minimaliai mėnesiniai algai, o kaltinamasis D. R. šiuo metu mokosi, nedirba, pajamų neturi); į tai, jog nukentėjusysis nepateikė teismui jokių dokumentų iš medicininių įstaigų, patvirtinančių, kad jam po vagystės suprastėjo sveikata, buvo teikiama psichologinė ar kitokia medicininė pagalba, tačiau, nepaneigiant fakto, jog nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus, į teismų praktiką tokios kategorijos bylose, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, sprendžia, kad protingas ir teisingas, atitinkantis abiejų šalių interesų pusiausvyrą, neturtinės žalos dydis, atlygintinas V. J. yra 500 litų.
V. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų V. S. ir D. R. V. J. naudai 500 Lt.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 303-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.
V. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti bausmę – areštą 5 (penkioms) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1a p., paskirtą bausmę – 5 parų areštą, pakeisti laisvės atėmimo bausme 5 (penkioms) dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 2 p., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti V. S. subendrintą bausmę-laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. S. galutinę bausmę – laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.
V. B. kodekso 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2014 m. vasario 23 d. iki 2014 m. vasario 24 d.(viena diena).
V. B. kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose ir pareigas: 1) per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo asmens.
V. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
D. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant: 1) per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos, ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23.00 val. vakaro iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 3) per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo asmens.
D. R. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams. įpareigojant: 1) per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos, ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23.00 val. vakaro iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 3) per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo asmens.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 2 p., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti D. R. subendrintą bausmę- laisvės apribojimą vieneriems metams įpareigojant: 1) per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos, ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23.00 val. vakaro iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 3) per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo asmens.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskirti D. R. galutinę bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant: 1) per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos, ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23.00 val. vakaro iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 3) per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo asmens.
D. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nukentėjusiojo V. J. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti dalinai.
Išieškoti iš V. S. solidariai su D. R. V. J. naudai 516,59 Lt. turtinės žalos ir 500 litų neturtinės žalos, iš viso 1016,59 (vieną tūkstantį šešiolika litų 59 ct.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.