- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-31
- Bylos Nr.
- 1S-21/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Bielskis
- Advokatai
- Ana Grinevič
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo G. B. (G. B. ) skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 7 d. nutarties, kuria įtariamajam G. B. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 8 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. įtariamas tuo, kad 2010 m. liepos 7 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, nenustatytomis aplinkybėmis ir iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo polietileninį maišelį su rusvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,369 g narkotinės medžiagos – heroino, ir polietileninį maišelį su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 41, 937 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią tą pačią dieną atgabeno iki Kauno g. – Šilutės pl. sankryžos, Klaipėdoje, ir laikė savo rankinėje, kol paminėtoje sankryžoje jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK, Jūros g. 1, Klaipėdoje, kur apie 14.20 val. asmens kratos metu jo rankinėje buvusius du polietileninius maišelius su paminėtomis narkotinėmis medžiagomis rado ir paėmė policijos pareigūnai, t.y. įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu.
Įtariamasis G. B. Lietuvos Respublikos BPK (toliau - BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2010 m. liepos 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartimi G. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trijų mėnesių terminui, to paties teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta dar trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. spalio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 7 d. nutartimi įtariamajam G. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams motyvuodamas tuo, kad G. B. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, iki suėmimo paskyrimo įtariamasis jau buvo aštuonis kartus teistas, teistumai neišnykę. Įvertinęs šias aplinkybes apygardos teismas padarė išvadą, kad G. B. , būdamas laisvėje, gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Įtariamasis G. B. savo skunde teigia, jog Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria jam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, yra nepagrįsta, todėl naikintina.
Pasak įtariamojo, apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, neatsižvelgė į sunkią suimtojo sveikatos būklę. Būdamas kardomajame kalinime įtariamasis negauna tinkamos medicininės priežiūros ir negali susitvarkyti dokumentų, susijusių su jam nustatytu invalidumu. Be to, G. B. prašo atsižvelgti į tai, būdamas laisvėje, jis turėjo nuolatinę, deklaruotą gyvenamąją vietą, buvo registruotas darbo biržoje, gaudavo bedarbio pašalpa, iš kurios pragyvendavo. Suimtojo sesuo taip pat invalidė, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra. Nors G. B. suimtas yra jau septynis mėnesius, tačiau per pastaruosius keturis mėnesius su juo jokie procesiniai veiksmai neatliekami, todėl, įtariamojo nuomone, kardomųjų priemonių tikslai gali būt pasiekti pakeitus jam kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę.
Suimtasis G. B. savo skunde taip pat teigia, kad nusikalstamos veikos, kuria yra įtariamas, jis nepadarė.
Šalies argumentai
Įtariamasis G. B. skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo nutartį panaikinti ir pakeisti jam paskirtąją kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę.
Teismo posėdyje dalyvavusi įtariamojo gynėja prašė įtariamojo G. B. skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo G. B. skundas atmetamas.
Įtariamojo G. B. skunde pateikiama nemaža dalis argumentų, susijusių su kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, klausimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia suimtojo dėmesį į tai, kad nagrinėjant nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą bei teisėtumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir nenagrinėjamas. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, turi būti surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis G. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra liudytojų S. O. , J. B. , kitų liudytojų, įtariamųjų parodymai, asmens, objektų apžiūros protokolai, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus protokolai, specialisto išvada ir kiti byloje esantys duomenys.
Suėmimo terminas G. B. pratęstas pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, t. y. pagrįstai manant, kad įtariamasis bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujas nusikalstamas veikas.
Vertindamas pirmojo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) pagrindo buvimą, žemesnysis teismas atsižvelgė į tai, kad G. B. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Pagal formuojamą teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių" sąvokai, ir jos gali pakakti paskirti (pratęsti) suėmimą šiuo pagrindu. Tačiau, skiriant (pratęsiant) suėmimą šiuo pagrindu, būtina atsižvelgti ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Žemesnysis teismas tai ir padarė, nutartyje nurodydamas, kad iki suėmimo paskyrimo G. B. jau buvo aštuonis kartus teistas, įtarime nurodytą nusikaltimą galimai padarė neišnykus ankstesniems teistumams, iki kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo įtariamasis nedirbo, yra nevedęs, tai reiškia, kad yra nesaistomas stipriais šeiminiais ryšiais. Net ir pripažinus, kad G. B. yra tik iš dalies darbingas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko tvirtus ryšius su savo seserimi, kaip tai nurodyta įtariamojo skunde, šios aplinkybės nebūtų pakankamai reikšmingos, kad atsvertų kitas byloje nustatytas aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, kad G. B. , būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo paskyrimo (termino pratęsimo) pagrindas ir juo pirmosios instancijos teismas rėmėsi pagrįstai.
Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą G. B. , pagrįstai konstatavo, jog tam yra pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte išaiškinta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
Iš suimtajam inkriminuojamos veikos aprašymo matyti, jog jis įtariamas labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos, padarymu. BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tokia nusikalstama veika, kokia apibrėžiama ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Įtariamasis iki suėmimo paskyrimo šioje byloje buvo teistas aštuonis kartus, o naują nusikalstamą veiką galimai padarė neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus. Šios pirmiau paminėtos aplinkybės rodo jo polinkį nusikalsti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog G. B. yra nevedęs ir oficialiai nedirba. Jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis leidžia manyti, kad lėšas pragyvenimui įtariamasis galimai gaudavo iš nusikalstamų veikų. Taigi, aukštesnysis teismas sprendžia, jog apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. B. , būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje įtarimai yra pareikšti septyniems asmenims, apklausiami liudytojai, paskirtos užduotys specialistams. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarytų grupės asmenų. Atsižvelgęs į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo trukmė yra adekvati atliktų bei atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekiui. Įtariamasis savo skunde nepagrįstai teigia, jog jis kardomajame kalinime laikomas septynis mėnesius, o per pastaruosius keturis mėnesius su juo nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuo 2010 m. liepos mėnesio jis buvo apklaustas du kartus – 2010 m. liepos 8 d., 2010 m. spalio 18 d. 2010 m. spalio 18 d. G. B. buvo pareikštas patikslintas pranešimas apie įtarimą. Kita vertus, aukštesnysis teismas atkreipia suimtojo dėmesį į tai, kad pagal BPK 127 straipsnio 7 dalį, teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, turi patikrinti, ar per paskutinius du suėmimo taikymo mėnesius buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Tai reiškia, jog veiksmai nebūtinai turi būti atliekami su konkrečiu įtariamuoju. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai byloje atliekami ne tik su suimtuoju G. B. , tačiau ir su kitas šioje ikiteisminio tyrimo byloje įtariamais asmenimis.
Įtariamojo prašymas vietoj suėmimo skirti švelnesnę kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu, negali būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia suimtojo dėmesį į tai, jog aukštesnysis teismas, BPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja skundus tik dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrįstumo. Pirmiau nurodyto straipsnio nuostatos nesuteikia aukštesniajam teismui teisės pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone. Tokia teismų praktika įtvirtinta ir pirmiau minėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime, kurio 26 punkte nurodyta, jog išnagrinėjęs suimtojo skundą arba jo gynėjo skundą BPK 130 straipsnio tvarka, aukštesniojo teismo teisėjas gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą arba pratęsti jo terminą. Tačiau, aukštesniojo teismo teisėjas negali pakeisti paskirtos arba pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone.
Pratęsiant suėmimą, siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą. Švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Dėl išdėstytų motyvų skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikinama.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
įtariamojo G. B. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.