Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė, susipažinusi su pareiškėjo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privataus kaltinimo pareiškimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. J. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas išnagrinėti jo prašymą dėl A. B.. Pareiškime nurodė, kad 2013 m. gruodžio 27 d., apie 22 val., namo, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laiptinėje, nepažįstamas asmuo, paaiškėjo teigimu A. B., papurškė jam į veidą dujų, dėl ko jis laikinai apako. Šiuo metu regėjimas yra susilpnėjęs, jaučia negalavimus. Dėl tokių A. B. veiksmų pajuto pažeminimą, skausmą, bejėgiškumo jausmą. Tokį A. B. elgesį pareiškėjas vertina kaip galimą kerštą ar chuliganizmą.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas padavusiam asmeniui.

Iš teismui paduoto dokumento turinio matyti, jog pareiškėjas siekia pradėti privataus kaltinimo procesą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 408 straipsnio 1 dalį, privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą.

BPK 412 straipsnio 2 dalyje imperatyviai teigiama, kad privataus kaltinimo skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo.

BPK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad privatus kaltintojas, dalyvaudamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant, dalyvauja baigiamosiose kalbose, pateikia pasiūlymų dėl teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo, baudžiamųjų įstatymų taikymo, bausmės rūšies ir dydžio, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime teigiama, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimuisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas.

Pažymėtina, kad privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, aplinkybes turi būti suformuluotos aiškiai ir suprantamai, turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, nes privataus kaltinimo procese nukentėjusiojo skundas turi kaltinamojo akto reikšmę, t. y., apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (BPK 255 straipsnis) ir yra tas šaltinis, iš kurio kaltinamasis sužino, kuo yra kaltinamas, kokiais duomenimis šis kaltinimas yra grindžiamas. Kaltinamasis aktas yra dokumentas, kuriuo aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą veiką. Esant netinkamai suformuluotam kaltinimui, pažeidžiamos asmens teisės būti nuodugniai informuotam apie pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą (BPK 44 straipsnio 7 dalis), žinoti, kuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 2 dalis), be to kaltinamasis neturi galimybės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą, nes nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šio straipsnio reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

A. J. skunde nenurodė duomenų apie nusikalstama veika kaltinamą A. B., t. y., asmens kodo arba gimimo datos, tikslios gyvenamosios vietos adreso, kadangi nurodytas tik gatvės ir namo numeris, išsamiai nepaaiškino jo sveikatai sukeltų neigiamų padarinių, nepateikė medicininių pažymų apie sveikatos sutrikimus, kuriems, kaip teigia, įtakos turėjo A. B. veiksmai, todėl, teismo sprendžia, kad pareiškimas neatitinka BK 412 straipsnio 2 dalyje išdėstytų reikalavimų, kurių pagrindu pradėtinas baudžiamasis procesas. Pažymėtina, kad privataus kaltinimo bylą nagrinėjantis teisėjas neturi jokio teisinio pagrindo nutraukti pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 1-12-1-03213-2013-1, kuris atliekamas pagal bendrąsias baudžiamojo proceso taisykles, nutraukti baudžiamąją bylą Nr. 1-1124-806/2015, kuri 2015 m. balandžio 7 d. perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir teisiamasis procesas jau yra prasidėjęs.

Esant išdėstytiems skundo trūkumams, konstatuotina, kad pareiškimas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų. Kadangi įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės, skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas skundą padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2, 3 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti A. J. skundą ir grąžinti jį pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.