Kauno apylinkės teismo įsakymas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Audriaus Armo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs (prirašytas Kauno miesto sav.), teistas:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 201 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, –16 MGL (2080 litų, kas atitinka 602,40 Eur) bauda, bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus,

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant V. R. dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, per 6 (šešis) mėnesius išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas V. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. birželio 30 d. 17.10 val. iki 2022 m. liepos 1 d. 15.50 val., tai yra viena para, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis BK 69 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant V. R. iki 2022 m. lapkričio 4 d. atlyginti K. P. padarytą 300 Eur (trijų šimtų eurų) turtinę žalą (baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. 2022 m. spalio 8 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusios I. L. K. rankos pasikėsino atvirai pagrobti 1 euro vertės medžiaginį krepšį, kuriame buvo 50 eurų vertės mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi Redmi Go“, 2 eurų vertės laikraštis „Lietuvos rytas“, 50 eurų vertės odinė piniginė su 5 eurais viduje, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji I. L. K. pasipriešino rankoje turėta lazda, nuvijo užpuoliką, o šį sulaikė pašalinis asmuo T. E. – tyčia atvirai pasikėsino pagrobti I. L. K. priklausantį 108 eurų vertės turtą.

2022 m. spalio 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad I.L. K. pateikė krepšį, piniginę, telefoną, asmens tapatybės kortelę, pensininko pažymėjimą ir tris nuolaidų korteles (elektroninės b. l. 54–57). 2022 m. spalio 20 d. daiktų apžiūros protokole (su priedu – fotolentele) užfiksuota šių daiktų apžiūra (elektroninės b. l. 58–60, 61–64), o iš 2022 m. spalio 20 d. pakvitavimo matyti, kad minėti daiktai ir dokumentai tą pačią dieną buvo grąžinti I. L. K. (elektroninės b. l. 65–66).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL ar nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, Nr. 2K-91/2013, kt.). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Kartu pažymėtina, kad atvirąja vagyste teismų praktikoje laikomi ir tokie atvejai, kai nors ir yra nustatyti tam tikri užpuolimo požymiai (pvz. fizinės jėgos panaudojimas išplėšiant iš rankų rankinę), tačiau kaltininkas tai daro ne smurtu, bet netikėtu staigiu judesiu tik siekdamas atskirti konkretų daiktą nuo jo turėtojo, nepaisant to, kad tokie veiksmai nukentėjusiajam gali sukelti nemalonius pojūčius (išgąstį) ar nedidelį skausmą, nenustačius grumtynių požymių.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Kaltinamojo V. R. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o kartu ir faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, be paties kaltinamojo visiško pripažinimo, kad jis būdamas neblaivus ir norėdamas dar įsigyti alaus, bet tam neturėdamas pinigų, priėjęs gatvėje prie senyvo amžiaus moters (tai yra prie nukentėjusiosios I. L. K.), jis griebė jos rankoje nešamą rankinę, tikėdamasis, kad joje bus pinigų, patvirtina nukentėjusiosios I. L. K. parodymai, kurie sutampa su pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais pirminiais jos paaiškinimais apie įvykį, kad gatvėje atvirai pašalinis asmuo pasikėsino išplėšti jai iš rankų krepšį su daiktais, tačiau jam to padaryti nepavyko, jis šalinosi, bet pašalinis asmuo jį sulaikė, taip pat liudytojo kaltinamąjį sulaikiusio T. E. bei liudytojo į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusio policijos pareigūno D. R. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas (su priedu – fotolentele), savanoriško dokumentų pateikimo protokolas, daiktų apžiūros protokolas (su priedu – fotolentele), kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamojo girtumas užfiksuotas alkotesterio rodmenyse. Byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo ištirtais įrodymais konstatuotina, kad kaltinamasis V. R. pirmiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis atvirai pasikėsino pagrobti svetimą – I. L. K. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji pasipriešino, o šį sulaikė pašalinis asmuo, tai yra liudytojas T. E.. Neabejotina, kad kaltinamasis V. R. gatvėje iš nukentėjusios rankos pasikėsindamas atvirai pagrobti jos nešamą krepšį, suvokė savo veiksmų neteisėtumą, numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų norėjo ir siekė turėdamas tikslą nusikalstami praturtėti, o savo nusikalstamo sumanymo, kaip minėta, nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo V. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl V. R. skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Skiriant bausmę V. R., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – laisvės apribojimas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Iš byloje esančio pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamasis V. R. su kreipimusi ir jam siūloma bausme (laisvės apribojimu) bei jos dydžiu sutiko (elektroninės b. l. 71–73). Taip pat jam buvo išaiškintos šio proceso teisės ir pasekmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokuroras pagrįstai kaltinamajam pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis V. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Kaltinamasis praeityje teistas, paskirtos bausmės nėra atlikęs (baudos nesumokėjęs), administracine tvarka baustas, pakaltinamas, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 bei 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus aplinkybę, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė būdamas apsvaigęs ir norėdamas gauti pinigų nusipirkti daugiau alkoholio, taigi jis, būdamas neatlikęs ankstesnės bausmės, kuri yra finansinio pobūdžio, iš naujos nusikalstamos veikos siekė turtinės naudos, jis nesiekia pozityvaus užimtumo, daroma išvada, jog kaltinamajam už padarytą apysunkį nusikaltimą gali būti skiriama sankcijoje numatyta viena iš griežtesnių, tačiau su realiu įkalinimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, kurio terminas nustatomas artimas BK 48 straipsnyje nurodytų minimalaus ir maksimalaus laisvės apribojimo bausmės dydžių vidurkiui (BK 61 straipsnis). Pagal nustatytas kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu kaltinamajam skirtini prokuroro siūlomi įpareigojimai.

Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl jam taikytinas BK 64¹ straipsnis ir šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Paskirtoji bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neįvykdyta 16 MGL (2080 litų, atitinkamai – 602,40 Eur) baudos bausme.

Į paskirtą galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. spalio 8 d. 17.55 val. iki 2022 m. spalio 9 d. 11.07 val., iš viso – viena para, šią parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliekamos galioti iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu paskiriant įpareigojimus dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 9 (devynis) mėnesius išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. R. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems), vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu paskiriant įpareigojimus dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 9 (devynis) mėnesius išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis. paskirtąją bausmę visiškai sudedant subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neįvykdyta 602,40 Eur baudos bausme ir paskirti V. R. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems), vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu paskiriant įpareigojimus dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 9 (devynis) mėnesius išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 602,40 Eur (šešių šimtų dviejų eurų 40 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti V. R. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. spalio 8 d. 17.55 val. iki 2022 m. spalio 9 d. 11.07 val., iš viso – vieną parą, šią parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. R. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistas, o pradėjus vykdyti šią bausmę, panaikinti.

Išaiškinti, kad V. R., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.