- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-12
- Bylos Nr.
- e2-9987-848/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05736-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Ieškovas
- ADB „Gjensidige“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu kuriuo prašo iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteisti 1 083,89 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2013-12-19 draudėjui UAB „Baubilas“ išdavė transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. PZULT 1647294, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2013-12-20 iki 2014-12-20 civilinės atsakomybės draudimu buvo apdrausta transporto priemonė „LEXUS LS 460“, v/n (duomenys neskelbtini) 2014-11-08 eismo įvykio metu Kaune, Rokelių g., vairuotojas G. L. įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais. Vairuotojo kaltės dėl įvykio nėra, kadangi jis negalėjo numatyti, jog važiuojamoje kelio dalyje yra duobė. Dėl padarytos žalos ieškovė išmokėjo 726,14 Eur draudimo išmoką, kurią ir prašo priteisti iš atsakovės, kaip atsakingo asmens už žalos padarymą.
2. Taip pat ieškovė nurodo, kad 2015-07-28 Trakų g. 13, Kaune ant automobilio AUDI A6 užkrito medžio šaka. Transporto priemonei buvo padaryta žala, dėl kurios ieškovė išmokėjo 357,75 Eur žalos atlyginimo. Ieškovė 2014-11-10 draudėjui L. R. išdavė transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. PZULT 18I7392 patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2014-11-13 iki 2015-11-13 civilinės atsakomybės draudimu buvo apdrausta transporto priemonė „AUDI A6“, v/n (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kad pagal LR Vietos savivaldos įstatymą viena iš savivaldybės funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas, už dėl nukritusios medžio šakos padarytą žalą draustai transporto priemonei, ieškovei privalo atlyginti atsakovė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovė neįrodė patirtų automobilio sugadinimų priežastinio ryšio su eismo įvykiu, nepateikta įrodymų dėl atliktų remonto darbų būtinumo, nėra visų būtinų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, be to ir pats vairuotojas turi imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui užtikrinti, todėl turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nurodytos nuostatos, atsakovės nuomone, taikytinos ir dėl išmokėtos draudimo išmokos už žalą padarytą automobiliui ant jo nukritus medžio šakai. Be to nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų kur augo medis, todėl negalima nustatyti atsakovės neteisėtų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
4. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2013-12-19 draudėjui UAB „Baubilas“ išdavė transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. PZULT 1647294, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2013-12-20 iki 2014-12-20 civilinės atsakomybės draudimu yra apdrausta transporto priemonė „LEXUS LS 460“, v/n (duomenys neskelbtini) 2014-11-08 ieškovė gavo pranešimą, kad ieškovės draustas automobilis įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje buvusią pilną vandens duobę ir dėl to transporto priemonei padaryti apgadinimai. 2014-11-12 Kauno AVPK priimtas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. 2015-02-25 apskaičiuota transporto priemonei padaryta žala ir 2015-02-26 UAB „Baubilas“ pervesta 726,14 draudimo išmoka.
5. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovė 2014-11-10 draudėjui L. R. išdavė transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. PZULT 18I7392 patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2014-11-13 iki 2015-11-13 buvo apdrausta transporto priemonė „AUDI A6“, v/n (duomenys neskelbtini) 2015-07-28 ieškovė gavo pranešimą, kad ant draustos transporto priemonės AUDI A6 užkrito nulūžusi medžio šaka. 2015-07-28 transporto priemonė apžiūrėta ir nustatyti transporto priemonės stogo, bagažinės dangčio, priekinės kairės ir dešinės pusių sparnų, kairės pusės galinio statramsčio, galinės kairės ir dešinės pusių sparnų sužalojimai. Nesant duomenų dėl tyčinės veikos ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Transporto priemonei padaryta žala įvertinta 357,75 Eur. 2015-08-19 L. R. pervesta 357,75 Eur draudimo išmoka.
6. Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą. Ieškovė nurodo, kad subrogacijos pagrindu, vadovaujantis CK 6.1015 str. nuostatomis, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, todėl mano, kad padarytą 1 083,89 turtinę žalą turėtų atlyginti Kauno miesto savivaldybė.
7. CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Taip pat nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia atmesti kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, jog draudimo bendrovė turi prisiimti dalį rizikos dėl kilusios žalos.
8. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 str.. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 str. nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
9. Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p. nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 p. nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 p. nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą; neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 p.). CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d. nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.
10. Atsakovė teigia, jog ieškovė neįrodė patirtų automobilio sugadinimų priežastinio ryšio su eismo įvykiu, nepateikta įrodymų dėl atliktų remonto darbų būtinumo, nėra dokumentų pagrindžiančių sugadinimų ryšį su šešių padangų įsigijimu ir keturių ratų balansavimu, nėra visų būtinų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, be to ir pats vairuotojas turi imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui užtikrinti, elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja žalos atlyginimo, neįrodyta, kad būtent ginčo duobėje transporto priemonei buvo padaryti ieškovės nurodomi sužalojimai.
11. Atsakovės nurodyti argumentai atmestini toliau nurodytų motyvų pagrindu. Kaip matyti iš 2014-11-12 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta, todėl nebuvo nustatyta ir administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nutarime nurodoma, kad gautas pranešimas, jog Rokelių gatvėje netoli nuo sankryžos su Garšvės g. automobilis prakirto ratus. Nuvykus minėtu adresu rastas automobilis LEXUS LS600h, v/n (duomenys neskelbtini) kurio buvo apgadinti abu dešinės puses ratai. Automobilį vairavęs G. L. paaiškino, kad važiavo Rokelių g. link Garšvės g. ir likus apie 200 m iki minėtos sankryžos įvažiavo į duobę. Duobė buvo dešinėje važiuojamosios dalies pusėje, 1,3 m ilgio ir 0,8 m pločio, aštriais kampais, apsemta vandens, nepažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktos transporto priemonės fotonuotraukos, 2014-11-08 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad buvo apgadintos dešinės pusės abi padangos, tos pačios dienos G. L. rašytas paaiškinimas bei nubraižyta įvykio schema, kurioje užfiksuotos su įvykiu susijusios aplinkybės – jo vieta, nepažymėta gatvėje esanti duobė, dislokacija automobilio atžvilgiu, reikšmingi atstumai. Atsakovės argumentai dėl padarytų apgadinimo aplinkybių, paties vairuotojo neatsargumo, eismo intensyvumo, atmestini, kadangi grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui, teismui nėra pagrindo. Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Taip pat atmestini atsakovės argumentai, jog nėra dokumentų pagrindžiančių sugadinimų ryšį su šešių padangų įsigijimu ir keturių ratų balansavimu, aukščio daviklio ir laido remontu. Tiek liudytoju apklaustas G. L., tiek ieškovės į bylą pateikta 2015-02-18 sąskaita faktūra patvirtina jog buvo sugadinti du dešinės pusės ratai, kurie ir buvo remontuoti bei šie apgadinimai atitinka byloje nustatytas transporto priemonės apgadinimo aplinkybes. Iš į bylą pateiktos 2015-02-24 sąskaitos faktūros matyti, jog buvo remontuoti apgadintos transporto priemonės aukščio davikliai, laidas, ratlankis, atlikti geometrijos reguliavimo, ratų balansavimo ir ardymo darbai. Kaip paaiškino byloje liudytoju apklaustas G. L., apgadintas automobilis turi pakabą, kuri reguliuojama hidrauliniu principu ir minėti darbai yra tiesiogiai susiję su apgadintų ratų keitimu. Teismas neturi pagrindo abejoti automobiliui padarytos žalos dėl įvažiavimo į nepažymėtą duobę dydžio pagrįstumu, todėl nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Taip pat atsakovė nepateikė prašymo skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Taip pat atmestini atsakovės argumentai dėl paties vairuotojo kaltės apgadinant transporto priemonę. Pažymėtina, kad byloje pateikta eilė rašytinių įrodymų, kuriuose nurodyta, jog kelio duobė buvo pilna vandens, lijo, todėl darytina išvada, kad vairuotojas galėjo jos nepastebėti. Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog Kauno miesto savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Rokelių g., esančią Kaune, bei užtikrinti saugų eismą joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta drausta transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinoms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas bei tenkintinas ir ADB „Gjensidigė“ iš atsakovės priteistina 726,14 Eur turtinės žalos atlyginimas.
12. Taip pat atsakovės nuomone analogiški argumentai yra taikytini ir dėl išmokėtos draudimo išmokos už žalą padaryta automobiliui ant jo nukritus medžio šakai, nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų kur augo medis, todėl negalima nustatyti atsakovės neteisėtų veiksmų.
13. LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 26 p. numato, kad savarankiška savivaldybės funkcija yra kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena.
14. Byloje kilęs ginčas, kam priklauso teritorija, kurioje augo medis. Atsižvelgiant į tai, atsakovė neprivalo atlyginti padarytos žalos.
15. Atsakovės argumentus paneigia byloje esantys įrodymai. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad medis yra šalia gatvės, teritorijoje prie daugiabučio namo. Tai patvirtino ir liudytojas L. R.. Įrodymų, jog medis auga ne Trakų gatvėje, prie namo Nr. 13, ar nurodyta teritorija yra privati, atsakovė nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pripažino aplinkybę, jog sklypas prie nurodyto namo nėra suformuotas. Nurodytas aplinkybes byloje patvirtina 2015-07-28 pranešimas apie įvykį, 2015-07-28 transporto priemonės apžiūros aktas, automobilio apgadinimo nuotraukos, 2015-08-13 Kauno AVPK raštas, atliktų remonto darbų sąmatos. Atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti priešingas išvadas, todėl ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, taip pat atsižvelgiant ir į aukščiau nurodytus motyvus, laikytinas pagrįstu bei tenkintinas ir ADB „Gjensidige“ iš atsakovės priteistinas 357,75 Eur turtinės žalos atlyginimas (CK 6.1015 str., CPK 178 str., 185 str., LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 26 p.).
16. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytinos CK 6.37 str. 2 d., nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos), nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1443/2014). Nagrinėjamu atveju CK 6.210 str. 1 d. nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010; 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A-62-1119/2011, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2281/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1423/2014). Todėl, vadovaujantis CK 6.2 str., 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 1 083,89 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
17. Ieškovė prašo priteisti 895,61 Eur bylinėjimosi išlaidas – 266,41 Eur už ieškinio parengimą, 84,70 Eur už raštų parengimą ir duomenų gavimą ir 544,50 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose (b.l.47). Atsakovė nurodo, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą yra per didelės, todėl prašo jas mažinti.
18. Bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą neprieštarauja LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokto padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nauja redakcija nustatytiems užmokesčio dydžiams, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos. Ieškovė prašo priteisti 84,70 Eur už raštų parengimą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovės atstovas nagrinėjamoje byloje parengė vieną užklausimą Kauno AVPK ir už jį prašoma priteisti suma žymiai viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžiu, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, parengto rašto sudėtingumą bei vadovaujantis rekomendacijomis 84,70 Eur išlaidos mažintinos iki 8 Eur. Taip pat ieškovė prašo priteisti 544,50 Eur išlaidas už atstovavimą teisme. Nurodytos išlaidos žymiai viršija maksimalius Rekomendacijose nustatytus užmokesčio dydžius, todėl atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę bei į bylos sudėtingumą, į tai, jog byloje trys teismo posėdžiai truko iki 30 min. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 116 Eur. Vadovaujantis nurodytais motyvais iš atsakovės ieškovei priteistinos 350,41 Eur bylinėjimosi išlaidos už ieškinio, paklausimo parengimą ir atstovavimą teisme ir 24 Eur sumokėtas žyminis mokestis, viso 374,41 Eur (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).
18. Valstybei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė: Laisvės al. 96, Kaunas, 1 083,89 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt tris eurus 89 ct) turtinės žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-24) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 374,41 Eur (tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus 41 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei ADB „Gjensidigė“, į. k. 110057869, buveinė: Konstitucijos pr. 7, Vilnius, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.