Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-950-193/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-18
Bylos Nr.
1S-950-193/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Gilys
Kategorijos
Teisėja Kęstutis Venckus Nr. 1S-950-193/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, dalyvaujant prokurorui Broniui Šiaudiniui, teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo T. T. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-31 nutarties, kuria įtariamajam T. T. skirta kardomoji priemonė – suėmimas dvejiems mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. T. įtariamas tuo, kad 2013 m. spalio 18, 19 dienomis, tyrimu tiksliai nenustatytu laiku, Panevėžio mieste, iš E. K. buto, esančio (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą, E. K. priklausantį turtą – fotoaparatą „Canon PowerShot A1100“, 400 Lt vertės, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 1 d.

Be to, įtariamas, jog jis, 2013 m. spalio 20 d., tyrimu tiksliai nenustatytu laiku, atrakinęs duris anksčiau pagrobtais raktais, įsibrovė į E. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir slapta pagrobė svetimą, E. K. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ 150 Lt vertės; televizorių „Tunex LED22TUD“ su nuotolinio valdymo pultu, bendros 400 Lt vertės; pinigus – 350 Lt, iš viso pagrobė svetimo turto, bendros 900 Lt vertės, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Taip pat, įtariamas 2013 m. spalio 20 d., apie 24 val., (duomenys neskelbtini), iš E. K. atvirai pagrobė jai priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Huawei U8650“, IMEI (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės su Tele 2 SIM kortele, 20 Lt vertės, iš viso pagrobė svetimo turto bendros 520 Lt vertės.

Skundžiama 2013-10-31 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi įtariamajam T. T. skirta kardomoji priemonė – suėmimas dvejiems mėnesiams, motyvuojant tuo, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 ir 3 p., numatyti suėmimo pagrindai, tai yra, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo ir gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų.

Šalies argumentai

Skundu įtariamasis T. T. prašo panaikinti 2013-10-31 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, kuria jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas dvejiems mėnesiams. Skunde nurodo, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, turi pastovią gyvenamąją vietą – nuomojasi butą, užtikrina, jog nesislapstys. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog 2013 m. lapkričio 20 d. turi įvykti jo vestuvės. Prašo jam taikomą kardomąją priemonę pakeisti švelnesne kardomąja priemone.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-31 nutartis yra teisėta, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, T. T. paskirta pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams bei sąlygoms.

Skundžiamoje teismo nutartyje išvardintų bylos medžiagos duomenų pakanka pagristai manyti, kad T. T. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, taigi kardomosios priemonės įtariamajam skyrimo pagrindas, numatytas BPK 121 straipsnio 2 dalyje, sprendžiant teismui kardomosios priemonės skyrimo klausimą buvo. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra kaltas, taip pat nesprendžia klausimų susijusių su kardomosios priemonės pakeitimu į švelnesnę, o tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir ar buvo pagrindas paskirti jam kardomąją priemonę – suėmimą. Kad duomenų (ir kokių būtent) pakanka ir yra pagrindas skirti kardomąją priemonę skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pasisakė, taigi BPK reikalavimų nepažeidė.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, remiantis BPK 122 str. nuostatomis, gali būti skiriamas, o vėliau pratęsiamas, esant bent vienam BPK 122 str. 1 d. numatytam pagrindui ir tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ir tik kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje.

Skundžiama nutartimi įtariamajam T. T. kardomoji priemonė – suėmimas, paskirta konstatavus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatus pagrindus, tai yra, kad įtariamasis būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.

Skundą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį bei įtariamojo skundą, konstatuoja, jog 2013-10-31 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi įtariamajam T. T., vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu kardomoji priemonė – suėmimas dvejiems mėnesiams paskirta teisėtai ir pagrįstai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekti nėra galimybės.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų bei pareikšto įtarimo, T. T. įtariamas padaręs tris nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių, kitos - apysunkių nusikaltimų kategorijai. Remiantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, kuomet pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (pastarosioms priskiriamas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė). Šiuo pagrindu skirdamas T. T. kardomąją priemonę – suėmimą dvejiems mėnesiams, žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad įtariamasis neturi pastovios gyvenamosios vietos, taip pat nėra jos deklaravęs, bei yra septynis kartus teistas. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia ir į tai, jog įtariamasis, būdamas jauno amžiais, ne tik septynis kartus teistas, tačiau naujas nusikalstamas veikas įtariamas padaręs praėjus vos dvejiems mėnesiams po paleidimo iš pataisos įstaigos (paleistas 2013 m. rugpjūčio mėn.), taip pat nevedęs, nedirbantis – neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio. Taigi, šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje T. T. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo (BPK 122 straiapsnio 1 dalies 1 punktas). Skundžiamoje nutartyje šis suėmimo pagrindas konstatuotas pagrįstai.

Remiantis BPK 122 straipsnio 1 dalis 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Šiuo atveju pagrįstą manymą, kad T. T. gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, patvirtina ne tik tai, kad jis įtariamas apysunkių nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymu, tačiau ir tai, jog, kaip jau minėta, anksčiau yra teistas septynis kartus bei naujas nusikalstamas veikas įtariamas padaręs praėjus vos dvejiems mėnesiams po paleidimo iš pataisos įstaigos, kur atliko bausmę už vagystę bei plėšimą. Taigi šiuo atveju pats inkriminuojamų bei praeityje padarytų nusikalstamų veikų skaičius ir pobūdis rodo neigiamą įtariamojo T. T. požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles ir bendruomeninio gyvenimo normas, kas leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Šių aplinkybių pakanka išvadai, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje suėmimo skyrimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte konstatavo taip pat pagrįstai.

Nors T. T. skunde teigia, jog turi pastovią gyvenamąją vietą – nuomojasi butą, tačiau šie duomenys neleidžia daryti išvados apie jo gyvenamosios vietos pastovumą. Taip pat yra atmetami T. T. argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog 2013 m. lapkričio 20 d. turi įvykti jo vestuvės, kadangi apie planuojamą šventę T. T. turėjo žinoti dar prieš darydamas nusikalstamas veikas, tačiau jo tai nesulaikė, tuo labiau jog pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo būtinumą šiuo atveju pagrindžia aukščiau išdėstyti pagrindai.

Remdamasis išdėstytu, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą , kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-31 nutartis yra teisėta, kardomoji priemonė – suėmimas – įtariamajam T. T. paskirta esant įstatyme numatytiems pagrindams bei sąlygoms, nepažeidžiant jokių nacionalinių ar tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti teismo nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Skundo prašymas pakeisti T. T. suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę nenagrinėjamas, nes kardomosios priemonės pakeitimo į švelnesnę klausimus reglamentuoja BPK 139 straipsnis, numatantis, kad šį klausimą ikiteisminio tyrimo metu sprendžia prokuroras.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutaria:

Suimtojo įtariamojo T. T. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Ričardas Gilys