Tauragės apylinkės teismo įsakymas

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokurorės Romos Kiselevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. J. sukėlė asmeniui fizinį skausmą, t. y. 2023 m. rugpjūčio 15 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), Šilalės rajono savivaldybei priklausančio socialinio gyvenamojo namo antrame aukšte esančiame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė ant lovos sėdinčiai A. K. apie keturis kartus į veidą, apie penkis kartus į galvą, po to sugriebė A. K. už plaukų, o pastarajai bandant išsilaisvinti, iškritus iš lovos ant grindų, kumščiu sudavė ant grindų gulinčiai A. K. apie 6 kartus į nugarą, taip sumušė A. K., tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. K. fizinį skausmą. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats E. J., apklaustas įtariamuoju, visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, galėjosi dėl jos padarymo ir parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. jis su A. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Prisimena, jog jie su A. begeriant dėl kažko susipyko. Dėl ko, jis dėl girtumo nebeprisimena. Kai baigė gerti, jis stipriai apgirto. Prisimena tik, kad A. pasakė, jog eina į antrą namo aukštą, pas kaimyną J. G.. Kas vyko po to, jis dėl girtumo visiškai nebeprisimena. Dėl ko ir kaip jis mušė A., kuri tuo metu buvo pas J. G., neprisimena visiškai. Tačiau jis neneigia ir pripažįsta, jog A. kumščiais daužė į galvą, veidą, nugarą bei buvo nutvėręs už plaukų. Apie tai, kad jis sumušė A., jam kitos dienos ryte papasakojo kažkas iš tame pačiame name gyvenančių kaimynų. Dėl to, kad sumušė A., sukėlė jai fizinį skausmą, labai gailisi. Jis yra visiškai tikras, jog A. sumušė todėl, kad buvo girtas. Blaivus, jis niekada taip nesielgia ir nebūtų taip pasielgęs (b. l. 112-115).

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamojo E. J. kaltę be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

4. Nukentėjusioji A. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena socialiniame bute, adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo vyru K. K.. Jiems yra priskirtas vienas kambarys. Pirmame aukšte, kaip ir jie, gyvena kaimynas E. J.. Jų virtuvė ir tualetas yra bendri. Antrame aukšte gyvena J. G. ir kiti žmonės. Kadangi J. G. yra sunkios sveikatos būklės, ji jam kiekvieną dieną padeda, t. y. gamina jam valgyti ir atlieka kitus būtinus darbus. 2023 m. rugpjūčio 15 d., maždaug nuo 11 val., ji savo kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18 val. ji nuėjo pas J. G. į antro aukšto kambarį, paduoti vaistų. Tuo metu į minėtą kambarį atėjo E. J.. Iš pažiūros suprato, kad šis yra neblaivus ir pradėjo kelti konfliktą bei ją vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji į jo provokacijas nieko neatsakė, tik sėdėjo ant lovos. Ji atrodė pavojingas ir agresyvus. Po kelių akimirkų E. J. priėjęs prie jos pradėjo rankos kumščiu mušti, sudavė į veido sritį apie keturis kartus. Rankomis užsidengė veidą, kad nesužalotų. Tada šis pradėjo duoti jai į galvos sritį ir sudavė į galvą apie penkis kartus. Po to čiupo už plaukų. Ji bandė dengtis galvą, plaukus rankomis, pasilenkė į priekį ir neišlaikiusi pusiausvyros iškrito iš lovos ant grindų. Jai gulint ant grindų, ant pilvo, E. J. pradėjo ją kumščiu mušti į nugaros sritį ir sudavė apie 6 kartus. Ji kojomis bandė atsiginti nuo E. J., kojomis jį pastūmė šalin. Po to, šis atsitraukė ir išėjo iš kambario. Apie tai papasakojo telefonu giminaitei J. L.. Taip pat kaimynui V. pasakė, kad ją sumušė kaimynas E. J.. V. iškvietė policiją. Į namus atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba. Į gydymo įstaigą nevyko. Dėl E. J. veiksmų patyrė fizinį skausmą, ilgai skaudėjo nugarą, galvą. Civilinio ieškinio nereiškia, turtinės žalos nepatyrė. Ji nori, kad E. J. būtų atitinkamai sudrausmintas ir ji galėtų ramiai gyventi socialiniame name. Pas medicinos ekspertus nevyks (b. l. 30-33 ).

5. Liudytoja J. L., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. jai paskambino verkdama ir klykdama A. – pasakė, jog ją sumušė kaimynas, rovė plaukus. A. jai pasakė, jog ją sumušė girtas kaimynas E. J., kai ji buvo pas kaimyną J. G., kuris yra neįgalus. 2023 m. rugpjūčio 16 d., ji susitiko su A.. Tada pamatė, jog jai ant veido ir rankos yra „mėlynės“, tai yra kraujosruvos. Vėliau pamatė „mėlynes“, tai yra kraujosruvas ir ant nugaros. A. jai pasakojo, jog E. J. ją daužė kumščiu. Minėjo, jog tą dieną buvo iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba. (b. l. 50-52).

6. Liudytojas A. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. rugpjūčio mėn. 15 d., apie 18.30 val., jam būnant savo sodybos kieme, (duomenys neskelbtini), į kiemą atėjo A. K.. Ji drebėjo iš baimės, verkė ir pasakė, kad kaimynas E. J. prieš ją smurtavo. Ant jos veido akies matėsi nedidelis patinimas. A. K. pasakė, kai ji buvo pas kaimyną J. G., į kambarį užėjo E. J., jai sudavė į veido sritį kumščiu, kibo į plaukus bei sudavė į stuburą. Iškvietė policiją. A. K. bijojo miegoti savo kambaryje, tad jie priėmė ją nakvynei savo namuose. E. yra konfliktiškas žmogus, ypač kai būna neblaivus (b. l. 55-58).

7. Liudytojas J. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jau daugiau kaip 10 metų gyvena socialinio būsto antro aukšto kambaryje, (duomenys neskelbtini). Turi pirmos grupės neįgalumą dėl kojų, nuo lovos iki stalo sunkiai nueina, tad į pagalbą dažnai pasikviečia to pačio namo gyventoją A. K.. 2023 m. rugpjūčio 15 d., galėjo būti po 16 val., jo kambaryje ant lovos sėdėjo A.. Jis buvo prie stalo ant kėdės. Į jo kambarį netikėtai įėjo neblaivus pirmo aukšto gyventojas E.. Jis pradėjo pulti ant A., kuri sėdėjo ant lovos, rankos kumščiu puolė ją ir davė į galvos sritį keletą kartų. Vėliau A. nuvirto iš lovos ant žemės ir E. iš kambario pasišalino lauk. Kiek matė, E. mušė tik rankomis ir sudavė apie 15 smūgių. A. bandė dengtis ir saugotis nuo jo smurtavimo (b. l. 61-63).

8. Iš 2023 m. rugpjūčio 15d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo antrame aukšte esančiame kambaryje (b. l. 11-20).

9. Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. 19 val. 19 min. E. J.nustatytas 3,14 promilių alkoholio girtumas (b. l. 99-101).

10. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

11. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas.

12. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo E. J. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo prieš A. K., t. y. 2023 m. rugpjūčio 15 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), Šilalės rajono savivaldybei priklausančio socialinio gyvenamojo namo antrame aukšte esančiame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė ant lovos sėdinčiai A. K. apie keturis kartus į veidą, apie penkis kartus į galvą, po to sugriebė A. K. už plaukų, o pastarajai bandant išsilaisvinti, iškritus iš lovos ant grindų, kumščiu sudavė ant grindų gulinčiai A. K. apie 6 kartus į nugarą, taip sumušė A. K., tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. K. fizinį skausmą. Šias aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo ir nukentėjusiosios A. K. parodymai, taip pat įvykį mačiusio liudytojo J. G. parodymai, kitų liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kita bylos medžiaga.

13. Taigi E. J. veikoje nustatyti visi objektyvieji minėtos nusikalstamos veikos požymiai. Minėta, kad kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai prisipažino ir parodė, jog dėl jam pačiam nežinomų priežasčių smurtavo prieš tame pačiame name gyvenančią kaimynę, patvirtino, jog galėjo suduoti nurodomą smūgių skaičių, kadangi dėl neblaivumo neprisimena visų įvykio detalių. Taigi pripažintina, kad E. J. veikė tiesiogine tyčia, kas sprendžiama iš to, jog jam akivaizdžiai buvo žinomos bei suvokiamos atitinkamo elgesio, smurtaujant prieš A. K., pasekmės. Apibendrinant tai, kas nurodyta ir aptarta, darytina išvada, kad E. J. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji minėtos nusikalstamos veikų požymiai. Tad kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.

14. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

15. E. J. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 140 straipsnio 1 dalis). Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe, laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nedirbantis, neteistas, 2020 m. gruodžio 18 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje padarymo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatomis, administracine tvarka nebaustas, yra įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigų įskaitas dėl priklausomybės ir psichiatrinių ligų.

16. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą gali būti skiriama 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Būtent tokia bausmė, teismo vertinimu, leis įgyvendinti bausmės tikslus ir turės teigiamą poveikį kaltinamajam E. J..

17. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir jam skirtina galutinė bausmė – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

18. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

19. Civilinis ieškinys nėra pareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 48, 64¹ straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti E. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.