Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Juozo Bagdonavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) ūkyje vadybininku, teistas: 1. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį – paskirta 4 (keturių) MGL dydžio bauda, bauda sumokėta; 2. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį, 284 straipsnio 1 dalį – paskirta galutinė subendrinta 7 (septynių) MGL dydžio bauda, bauda sumokėta; 3. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – paskirta 4 (keturių) MGL dydžio bauda, bauda sumokėta; 4. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį – paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 (dvejiems) metams, bausmę atlikęs; 5. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartimi ir Lietuvos aukščiausiojo teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi, pagal BK 290 straipsnį – paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 (dvejiems) metams, bausmę atlikęs; 6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant M. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, gydytis priklausomybę nuo alkoholio ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 284 straipsnį paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant M. D. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, gydytis priklausomybę nuo alkoholio. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį tęsti darbą; gydytis priklausomybę nuo alkoholio; per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžios įvykdyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

M. D. 2020 m. spalio 2 d., apie 1.00 val., viešoje vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose lošimo namuose „(duomenys neskelbtini)“, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, įžūliu elgesiu pažeisdamas viešąją tvarką, ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą lošimo namų lankytojams ir darbuotojams, jų akivaizdoje, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia, trankydamas kėdėmis du lošimo aparatus, sudavė kėdėmis nemažiau šešių kartų ir smūgiavo ne mažiau penkių kartų dešinės rankos kumščiu bei alkūne į lošimo aparatus ir šiais fiziniais smurtiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei tyčia sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – lošimo aparato Nr. (duomenys neskelbtini) liečiamą ekraną ir lošimo aparato Nr. (duomenys neskelbtini) garsiakalbio grotelės ir grotelių chromuotą apdailą ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 323,20 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis M. D. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2020 m. spalio 2 d., vakaro metu, tikslaus laiko neatsimena, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, užėjo į lošimo namus „(duomenys neskelbtini)“, esančius prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune. Negali paaiškinti kodėl, tačiau sėdint prie baro jis dėl kažko supyko ir paėmęs lošimo namų kėdes jas metė į lošimo aparatus, juos daužė rankomis ir kėdėmis. Matė, kad tuo metu lošimo namuose buvo lankytojų. Kaltinamasis pažadėjo atlyginti padarytą žalą (b. l. 56).

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytoja S. O., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. spalio 2 d. ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiančiuose lošimo namuose „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune. M. D. yra registruotas lošimo namų lankytojas ir juose lankosi 1-2 kartus per savaitę, tačiau būdamas neblaivus tampa agresyvus, todėl įmonės vadovas uždraudė jam salone parduoti alkoholinių gėrimų. Paaiškino, kad minėtą dieną, apie 1.00 val., M. D., išeidamas iš salono patalpų paėmė šalia lošimo automato buvusią kėdę ir ja pradėjo daužyti lošimo aparatą, taip sugadindamas jį ir kėdę. Po to paėmė kitą kėdę ir ja trenkė per kitą lošimo aparatą, taip jį sugadindamas, ir iš salono patalpų išėjo, kur tuo metu buvo kiti lankytojai ir matė įvykį. Paaiškino, jog mano, kad kaltinamasis taip pasielgė nes buvo atsisakyta jam parduoti alkoholinių gėrimų, tačiau jis į saloną atvyko jau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl šio įvykio buvo sutrikdyta lošimo namų veikla bei viešoji tvarka ir įmonei padaryta turtinė žala dėl sugadinto turto (b. l. 4–16).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus 2020 m. spalio 2 d. įvykio vietos, patalpų ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“ esančiuose lošimo namuose „(duomenys neskelbtini)“. Užfiksuota, jog arčiau baro esančio automato, žemiau esančio ekrano stiklas suskilęs, prie automato, ant grindų, yra sulūžusi juodos spalvos baro kėdė. Arčiau baro esančio automato kairė pusė ties viduriu įlinkusi (b. l. 20–26).

Iš Kauno AVPK Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti kompaktiniame diske esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip 2020 m. spalio 2 d. 1.01 val. į kazino salę įeina M. D. ir nuėjęs link baro, atsisėda ant kėdės, kalbasi, gestikuliuoja, po to du vyriškiai, sėdėję už baro nueina, o prie M. D. prieina kazino darbuotoja ir kalbasi su juo. 1.06 val., M. D. eina link lošimo aparato, esančio toliau nuo baro, arčiau išėjimo, o dvi kazino darbuotojos nesiartindamos stebi M. D.. M. D. prieina prie lošimo aparato, paima pastatytą šalia lošimo aparatą vieną iš masyvių kėdžių ir sviedžia ją į lošimo aparatą, dėl ko kėdė atšoka nuo lošimo aparato ir nukrenta toliau ant žemės. Tada M. D. pasisuka, pakelią tą pačią kėdę ir ją sviedžia į salę, nesimato ar pataiko į lošimo aparatą, bet kėdė nukrenta ant grindų, netoli to pačio lošimo aparato, o M. D. pats nukrenta ant grindų, po to jis atsikelia ir dar kartą paėmęs kėdę su ja trenkia į lošimo aparatą, vėl pakelia nukritusią kėdę ir vėl sviedžia kėdę į tą patį lošimo aparatą, kuris nuo smūgio sujuda. M. D. vėl pakelia jau penktą kartą kėdę ir užsimoja su kėde, tuo metu prie jo arti prieina kazino darbuotoja, tačiau M. D. užsimojęs su kėde atsisuka į darbuotoją, ši atsitraukia, užsiima rankomis už galvos ir stebi, kaip M. D. meta penktą kartą kėdę į tą patį lošimo aparatą, kėdė nuo smūgio atšoka, išbyrėdama į atskiras dalis, kėdės detalės atšokdamos nuo salės grindų išsimėto po kazino salę, M. D. priėjęs prie sugadintos kėdės, prie jos detalės, spiria su koja į ją. Tuo metu kazino darbuotoja pakelia kėdės detalę, link jos eina M. D., kazino darbuotoja eina link baro, paskui ją eina ir M. D., kazino darbuotoja nueina, tuo metu M. D. prieina prie kito lošimo aparato, arčiau link baro, spiria su koja į ten esančią masyvią kėdę, mėgina ją pakelti, tačiau nepakelia jos, tada jis prieina prie baro, paima mažesnę prie baro kėdę ir ją sviedžią į kitą arčiau baro esantį lošimo aparatą, tada nueina link lošimo aparato, į kurį prieš tai metė penkis kartus kėdę, ir smūgiuoja iš dešinės rankos tris kartus per lošimo aparato ekraną, ir du kartus iš dešinės rankos alkūnės smūgiuoja į lošimo aparatą, vieną kartą koja spiria į lošimo aparatą, tuo metu prie jo arčiau prieina kazino darbuotoja kažką sako M. D., šis agresyviai nusiteikęs eina linki kazino darbuotojos ir priėjęs prie jos patraukia darbuotoją į šoną ir 1.07 val. išeina (b. l. 34–35).

Iš 2020 m. lapkričio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. S-116 matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 2 323,20 eurų turtinė žala, kurią M. D. 2020 m. lapkričio 19 d. pilnai atlygino pervesdamas pinigus į bendrovės banko sąskaitą (b. l. 38).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad M. D. 2020 m. spalio 2 d., nakties metu, apie 1.00 val., viešoje vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose lošimo namuose „(duomenys neskelbtini)“, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą lošimo namų lankytojams ir darbuotojams, pažeisdamas viešąją tvarką jų akivaizdoje, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia paėmęs salone buvusią kėdę ją metė į lošimo aparatą, stovėjusį netoli įėjimo į saloną ir ne mažiau penkių kartų dešinės rankos kumščiu bei alkūne sudavė į jį, taip sugadindamas kėdę, kuri nuo smūgių sulūžo į atskiras dalis, bei lošimo aparatą, o priėjęs prie lošimo aparato, stovėjusio arčiau salono baro, sviedė į jį kėdę, taip fiziniais smurtiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl ko buvo sutrikdyta lošimo namų veikla bei tyčia sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – lošimo aparato Nr. (duomenys neskelbtini) liečiamą ekraną ir lošimo aparato Nr. (duomenys neskelbtini) garsiakalbio grotelės ir grotelių chromuotą apdailą, taip padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 323,20 eurų turtinę žalą.

Kaltinamojo M. D. kaltė dėl turto sugadinimo ir viešosios tvarkos pažeidimo įrodyta ne tik jo prisipažinimu apie tai, kad jis 2020 m. spalio 2 d., nakties metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, užėjęs į lošimo namus „(duomenys neskelbtini)“, esančius prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune, kur tuo metu matė buvusius lankytojus, tačiau dėl neaiškios priežasties supykęs ir paėmęs lošimo namų kėdes jas metė lošimo aparatus, juos daužė rankomis ir kėdėmis, visiškai patvirtina liudytojos S. O. parodymai apie tai, jog kaltinime nurodytu laiku neblaivus M. D., išeidamas iš salono patalpų paėmė šalia lošimo automato buvusią kėdę ir ja pradėjo daužyti lošimo aparatą, taip sugadindamas jį ir kėdę, o po to paėmė kitą kėdę ja trenkė per kitą lošimo aparatą, taip jį sugadindamas, ir iš salono patalpų išėjo, taip sugadindamas ne tik įmonės turtą bet ir sutrikdydamas salono veiklą, kadangi tuo metu jame buvo kiti lankytojai. Kaltinime nurodytas aplinkybes visiškai patvirtina įvykio vietos bei kitų objektų apžiūros protokolai, iš kurių matyti, jog įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini), Kaune, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančiuose lošimo namuose „(duomenys neskelbtini)“ – užfiksuoti dviejų lošimo automatų sugadinimai bei sulaužyta juodos spalvos baro kėdė, atsiradę po to kai M. D. paėmęs vieną iš kėdžių, ją sviedė į lošimo aparatą, dėl ko kėdė atšoko nuo lošimo aparato, tačiau M. D. ją paėmęs dar keturis kartus metė kėdę į tą patį lošimo aparatą, dėl ko kėdė nuo smūgio atšoko, išbyrėdama į atskiras dalis, kurias M. D. dar spyrė koja, po ko kazino darbuotoja pakėlusi kėdės detalę nuėjo link baro, tačiau paskui ją ėjęs M. D. priėjęs prie kito lošimo aparato, spyrė su koja į ten esančią masyvią kėdę ir paėmęs prie baro buvusią mažesnę kėdę, ją sviedė į kitą arčiau baro esantį lošimo aparatą ir toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, grįžęs prie pirmojo lošimo aparato, į jį smūgiavo iš dešinės rankos tris kartus ir du kartus iš dešinės rankos alkūnės bei vieną kartą į jį spyrė koja, o kazino darbuotojai kažką pasakius, M. D. išėjo iš lošimo namų, ir kita rašytinė bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo M. D. kaltei pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, Nr. 2K-716/2007, Nr. 2K-144/2008, Nr. 2K-241/2009, Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-7/2013, Nr. 2K-383-895/2015).

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu.

BK 190 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu, o didelės vertės turtu laikytinas 250 MGL dydžio sumą viršijantis turtas. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 5 MGL (250,00 eurų), bet neviršija 250 MGL (12 500,00 eurų) dydžio.

Nagrinėjamu atveju nekilo abejonių dėl to, kad 2020 m. spalio 2 d. M. D., nakties metu, viešoje vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose lošimo namuose „(duomenys neskelbtini)“, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, elgdamasis įžūliai, dėl chuliganiškų paskatų, pašalinių asmenų akivaizdoje, aktyviais smurtiniais veiksmais niokodamas įmonės turtą – į lošimo automatus mesdamas kėdes bei smūgiuodamas į juos rankomis, taip juos sugadindamas ir sulaužydamas kėdę, suvokdamas, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei nepertraukiamas lošimo namų darbas, ir šių padarinių norėjo, tyčia pasirinko tokį veikimo būdą ir savo veiksmais sukėlė atitinkamus padarinius, tai yra realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl kaltinamojo M. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto rašto matyti, kad įmonei dėl sugadinto turto – apgadintų lošimo aparatų ir sulaužytos kėdės – padaryta 2 323,20 eurų turtinė žala, taigi M. D. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. M. D. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu (b. l. 83–84).

Kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis teistas septynis kartus (b. l. 75–82), iš kurių tris kartus už viešosios tvarkos pažeidimus, tačiau teistumas išnykęs, todėl teismo laikomas neteistu, administracine tvarka nebaustas (b. l. 74), priklausomybės ligų centre konsultuotas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, gydytojo psichiatro konsultuotas nuo 2018 m. lapkričio 14 iki lapkričio 29 d. (b. l. 84, 81), tačiau jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 78), yra pakaltinamas, dirba.

BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laivės atėmimo iki dvejų metų bausmės. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis M. D. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, teisiamas aštuntą kartą, nebaustas administracine tvarka, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pakaltinamas, dirba.

Prokuroras siūlė kaltinamajam už veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje skirti 50 MGL dydžio baudą, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje paskirti 50 MGL dydžio baudą ir paskirtas bausmes subendrinti BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindais ir paskirtą subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 33 MGL (1 650,00 eurų) dydžio baudos bausmę.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, M. D. parinktina bausmės rūšis – bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis nors 7 kartus teistam, tačiau išnykus teistumui laikomam neteistam, administracine tvarka nebaustam, dirbančiam, turinčiam pastovią gyvenamąją vietą, pilnai atlyginusiam savo nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą M. D., yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveiks M. D., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, M. D. skirtinos bausmės dydis, už abejas nusikalstamas veikas, nustatytinas minimalus – 50 MGL dydžio bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos idealiąja nusikaltimų sutaptimi, už kiekvieną iš šių nusikalstamų veikų paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindais, tai yra apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskiriant galutinę subendrintą 50 MGL dydžio baudos bausmę.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir nustatytina galutinė 33 MGL (1 650,00 eurų) dydžio baudos bausmė.

Kaltinamajam M. D. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė paskirta nebuvo ir šioje stadijoje neskirtina.

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 323,20 (dviejų tūkstančių trijų šimtų dvidešimt trijų eurų ir 20 centų) turtinės žalos atlyginimo (b. l. 45–46). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis M. D. 2020 m. lapkričio 19 d. pilnai atlygino padarytą turtinę žalą (b. l. 38), civilinio ieškovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su jame esančiu vaizdo įrašu (b. l. 37, voke), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje ir skirti bausmes:

- už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje paskirti 50 MGL dydžio baudos bausmę,

- už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje paskirti 50 MGL dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą 50 MGL (2 000,00 (dviejų tūkstančių) eurų) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 33 MGL (1 650,00 (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimties) eurų) dydžio baudos bausmę.

Įpareigoti M. D. per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą (1 650,00 eurų) sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120 arba, el. p. kauno.apylinkes@teismas.lt ) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Civilinio ieškovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 2 323,20 (dviejų tūkstančių trijų šimtų dvidešimt trijų eurų ir 20 centų) turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su jame esančiu vaizdo įrašu (b. l. 37, voke) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.