Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-09 · Civilinė byla Nr. 2A-1624-302/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-09
Bylos Nr.
2A-1624-302/2014
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01205-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Pareiškėjas
J. S., V. S.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, Trakų rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2A-1624-302/2014
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01205-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 128.2; 121.14; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų J. S. ir V. S. apeliaciniu skundu dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. S., V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, Trakų rajono savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 3 ha žemės sklypas Naujasodžio kaime Trakų rajono seniūnijoje (žemės sklypas Nr. 57-1, plotas 1,30 ha, ir žemės sklypas Nr. 57-2, plotas 1,70 ha) yra V. S. ir J. S. suteiktas ir naudojamas kaip asmeninio ūkio žemė. Juridinis faktas nustatytinas tikslu suprojektuoti 3 ha bendro ploto asmeninio ūkio žemės sklypą ir perduoti jį J. S. neatlygintinai nuosavybėn nuosavybės teisių į jai tenkančią žemės valdos dalį atkūrimui.

Pareiškėjai nurodė, kad pareiškėjai J. S. Vilniaus apskrities viršininkas 2010 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 2.7-79-18795 nustatė, kad nuosavybės teisės į piliečiui (J. S.) tenkančią žemės valdos dalį 2,80 ha žemės (vertė 3923 Lt) bus atkurta vėliau. Pareiškėja ne kartą kreipėsi į suinteresuotas valstybės institucijas dėl jai priklausančių nuosavybės teisių atkūrimo į likusią 2,80 ha žemės valdos dalį, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn toje pačioje Žaizdrių kadastro vietovėje esantį sutuoktiniui V. S. skirtą 3,00 ha asmeninio ūkio žemės plotą Naujasodžio kaime Trakų rajone. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2005-05-04 raštu Nr. 562 pripažino, kad pareiškėjų šeimai pareiškėjo vardu skirta 3,00 ha asmeniniam ūkiui. Pareiškėjų šeima nuo 1959 metų buvo kolūkio nariai, nuo 1976 metų gyveno Naujasodžio kaime, abu dirbo Kosciuškos (Naujasodžio) kolūkyje iki 1992 metų liepos-spalio mėn. išėjimo į pensiją, dirbo žemę ir augino gyvulius, t.y. vertėsi tik žemės ūkio veikla. Todėl ir suteiktą 3,00 ha asmeninio ūkio žemės sklypą jau daugiau kaip dvidešimt metų naudoja kaip žemės ūkio naudmenas šeimos poreikiams tenkinti. V. S. 3 ha asmeninio ūkio žemės naudmenas Naujasodžio kaime naudoja žemės ūkio veiklai, suteiktame žemės sklype nustatyta tvarka deklaruoja pasėlių, ganyklų ir kitų laukų ribas. Pareiškėjų šeima turi reikalingus ūkio pastatus, nuolat augina galvijus. Už faktiškai naudojamą 3 ha asmeninio ūkio žemę nustatyta tvarka sumokėtas žemės mokestis. J. S. turi teisę, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į 2,80 ha žemės sklypą perduodant neatlygintinai lygiavertį 3 ha žemės sklypą Naujasodžio kaime Trakų seniūnijoje. Trakų agrarinės reformos tarnyba 1995-07-11 pažyma Nr.14 patvirtino, kad S. V. asmeninio ūkio žemę sudaro 3,0 ha. Visi J. S. prašymai perduoti nuosavybės teisių atkūrimui naudojamą 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypą buvo netenkinami nurodant, kad V. S. asmeniniam ūkiui galėjo turėti tik 1,00 ha žemės ploto, nes jis gyvena Trakų rajono centre, ir kad V. S. asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, nors V. S. nebuvo įtrauktas į apskrities viršininko sudarytus piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat piliečių, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašus pagal kadastrines vietoves. Trakų apylinkės tarybos 1991-11-11 I šaukimo 8 sesijos sprendimas, kuris buvo patvirtintas 1992-02-06 Trakų apylinkės Tarybos I šaukimo 9 sesijos (protokolas Nr.9) sprendimu, yra galiojantis, nepanaikintas ir faktiškai įvykdytas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai. Savo atsiliepime nurodė, kad dėl pareiškėjų prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą neprieštarauja, sprendimo priėmimą palieka teismo nuožiūrai, ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba savo atsiliepime nurodė, kad Trakų apylinkės taryba asmeninio ūkio žemės suteikimo piliečiams klausimus nagrinėjo 1992-02-06 I šaukimo 9 sesijoje ir priėmė protokolą Nr. 9, kuriuo nusprendė pareiškėjui V. S. skirti 3,00 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą. 3,00 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo skyrimą taip pat patvirtina ir Trakų apylinkės gyv. mieste ir dirbančių Kosciuškos kolūkyje asmeninio naudojimo sklypų sąrašas (toliau – sąrašas), kuriame įrašytas pareiškėjas, skirtas 3,00 ha plotas. Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarką bei taisykles tuo metu nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos” (Žin., 1990, Nr. 30-735) (toliau – Nutarimas). Nutarimo 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad teisę naudotis žeme asmeniniam ūkiui turi kaimo vietovėse gyvenantys žemės ūkio įmonių darbuotojai, kiti kaime gyvenantys ir dirbantys asmenys bei pensininkai. Kaimo vietovėse gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams, dirbusiems šiose įmonėse iki išėjimo į pensiją, jų pageidavimu suteikiama asmeniniam ūkiui iki 3 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai. Kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmenims bei pensininkams suteikiama asmeniniam ūkiui iki 2 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai. Iš pareiškėjų prie bylos pridedamos medžiagos matyti, kad pareiškėjai tiek priimant 1992-02-06 I šaukimo 9 sesijos protokolą Nr. 9, tiek ir tvirtinant aukščiau minėtą Sąrašą, gyveno Trakų mieste, o tiksliau - N. Sodybos g. 14, Trakų mieste, Trakų rajone, Vilniaus apskrityje. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba mano, kad remiantis Nutarimo 1 punktu bei atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, pareiškėjams 3,00 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas negalėjo būti suteiktas ir toks suteikimas prieštarauja teisės aktuose įtvirtintoms nuostatoms.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimu pareiškimą atmetė ir iš J. S. bei V. S. lygiomis dalimis priteisė po 13,23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas nurodė, kad nustačius prašomą faktą jis nesukels jokių juridinių pasekmių ir neturės jokios įtakos pareiškėjų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimui, pasikeitimui ar pabaigai, nes pareiškėjų nurodytam tikslui pasiekti reikalingi kompetentingų institucijų sprendimai. Pažymėjo, kad pareiškėjai paduodami pareiškimą realiai siekia ne nustatyti juridinį faktą, o tokiu būdu greičiau atkurti pareiškėjos nuosavybės teises į neatkurtą dalį. Nurodė, jog, nors pareiškimą pateikė abu pareiškėjai, tačiau siekiamas tikslas - žemės sklypą perduoti tik vienai pareiškėjai neatlygintinai nuosavybėn nuosavybės teisių į jai tenkančią žemės valdos dalį atkūrimui. Teismas pažymėjo, kad įstatymas reikalauja nurodyti priežastis, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Priežastis, kad atitinkamos institucijos pareiškėjai atsisako leisti suteikti neatlygintinai nuosavybėn 3,0 ha skirto žemės plotą, nelaikytina tokia, dėl kurios negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi tokie dokumentai tiesiog neegzistuoja. Teismas nustatė, kad 3 ha asmeniniam ūkiui buvo skirti pareiškėjų šeimai pareiškėjo vardu. Akivaizdu, kad atitinkamos institucijos, kurios dalyvauja nuosavybės teisių atkūrimo procese, vykdydamos savo funkcijas, turi teisę savo nuožiūra priimti sprendimus ir šie sprendimai gali būti skundžiami. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjai pateikia įvairius įrodymus, jog pareiškėjui buvo skirti 3 ha asmeniniam ūkiui, kad pareiškėjas šią žemę naudoja, tačiau šie duomenys nelaikytini įrodymais, patvirtinančiais juridinę reikšmę turintį faktą, kad 3 ha žemės sklypas yra suteiktas J. S..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pareiškėjai J. S. ir V. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti. Nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl siekiamo tikslo šioje byloje. Pažymėjo, kad teismas pareiškėjų prašymą išnagrinėjo, vadinasi, nustatė būtinas tris aplinkybes juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, tačiau kažkodėl įvardijo, kad pareiškėjų siekiamas tikslas, kad būtų įgyvendintos pareiškėjos J. S. nuosavybės teisės į atkuriamą žemę, nesukels jokių juridinių pasekmių ir neturės jokios įtakos pareiškėjų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimui, pasikeitimui ar pabaigai. Apeliantai sutinka, kad įgyvendinant prašomą nustatyti juridinį faktą bus reikalingi kompetentingų institucijų sprendimai, tačiau nagrinėjamu atveju tokių kompetentingų institucijų, kurios priimtų reikalingą sprendimą, šiuo metu tiesiog neegzistuoja. Todėl teismo padaryta išvada neteisinga ir nepagrįsta. Apeliantai nurodė, kad asmeninio ūkio žemės kategorijos nustatymas yra pagrindas tą žemę priskirti prie valstybės išperkamos, o pareiškėjai taptų asmeninio ūkio naudotojais. Pažymėjo, kad pareiškėjų teisinio statuso pasikeitimas ir yra viena iš juridinę reikšmę turinčio fakto sukeliamų pasekmių. Be to, pareiškėjų naudojamos kaip asmeninio ūkio žemės priskyrimas valstybės išperkamai leistų įgyvendinti pareiškėjos J. S. teises į nuosavybės teisių atkūrimą, kurios nėra atkurtos nuo 2010 m. Apeliantai pažymėjo, kad tai, jog piliečiai siekia savo teises įgyvendinti kuo greičiau, teismas negalėjo vertinti kaip aplinkybės, paneigiančios juridinę reikšmę turinčio fakto teisinį tikslą. Apeliantams nėra aišku, dėl kokių priežasčių teismas atmetė tinkamus įrodymus ir kodėl padarė prieštaringas išvadas: vienur – kad žemės sklypas asmeniniam ūkiui suteiktas tik vienam V. S., kitur – kad jų šeimai, todėl mano, kad teismo sprendimas yra be motyvų, nes taip pat neaišku, kodėl teismas pareiškėjų pateiktus dokumentus įvardino kaip nelaikytinais įrodymais. Pažymėjo, kad pareiškėjų bendras pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo su nurodytu tikslu patvirtina, kad pareiškėjai yra susitarę dėl jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės privatizavimo (perdavimo J. S. nuosavybėn), o pareiškėjų susitarimas turi būti tikrinamas ne nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, o jau įgyvendinant pareiškėjų ar vieno iš jų teises dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant asmeninio ūkio žemę. Apeliantai, kaip šeima, yra susitarę ir patvirtina, kad sutinka, jog jiems išskirtas 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypas būtų perduotas J. S. nuosavybės teisių į žemę atkūrimui ir jokių ginčų dėl to nėra. Apeliantams neaišku, kokius dokumentus teismas turėjo omenyje, nurodydamas „ši priežastis nelaikytina tokia, dėl kurios negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi tokie dokumentai tiesiog neegzistuoja“. Pažymėjo, kad jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai nereikėtų apskritai kreiptis į teismą, todėl šioje byloje įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, ir teismas privalėjo į tai atsižvelgti. Nurodė, kad byloje, kuriose įrodinėjam netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, svarbu, kad prielaida būtų motyvuota. Apeliantai mano, kad nagrinėjamu atveju yra visos CPK 445 str. numatytos sąlygos juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, o pirmosios instancijos teismo padaryti materialinės ir procesinės teisės pažeidimai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą, kuris turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliantų skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjai (apeliantai) pateikdami apeliacinį skundą iš esmės nenurodė svarių argumentų, kuriais galėtų paneigti teismo sprendimą. Pažymėjo, kad Trakų rajono apylinkės tesimo sprendimą palaiko, o savo argumentus yra išdėstę savo atsiliepime, kurie lieka tie patys.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo procesinės teisės normų (CPK 444 straipsnio 2 dalies ir 445 straipsnio) aiškinimo ir taikymo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjams 1991 m. lapkričio 11 d. buvo suteiktas 3 ha ploto žemės sklypas Naujasodžio kaime Trakų rajono seniūnijoje bei nustatyti, kad suteiktas sklypas naudojamas kaip asmeninio ūkio žemė. Šis faktas prašomas nustatyti tikslu suprojektuoti 3 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą ir perduoti jį J. S. neatlygintinai nuosavybėn nuosavybės teisių į jai tenkančią žemės valdos dalį atkūrimui.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia arba nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sąlygų, gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).

Pareiškimu pareiškėjai prašydami nustatyti minimą faktą nurodė, kad asmeninio ūkio žemės sklypas jiems, kaip sutuoktiniams, suteiktas Trakų apylinkės Tarybos I šaukimo 8 sesijos sprendimu. Žemės sklypo suteikimo faktui įrodyti pareiškėjai pateikė su ieškiniu Trakų agrarinės reformos tarnybos viršininkės 1995-07-11 pažymą Nr. 14, kurioje nurodyta, kad S. V., gyvena (duomenys neskelbtini), asmeninio ūkio žemę sudaro 3,0 ha (b.l. b.l. 25); Trakų apylinkės I šaukimo 9 sesijos 1992 02 06 protokolo Nr. 9 išrašą, bei Trakų rajono Trakų apylinkės gyv. mieste ir dirbančiųjų Kosciuškos kolūkyje asmeninio naudojimo sklypų sąrašą, kurio 9 eilutėje nurodyta, kad V. S. 1991 metais išskirtas 3 ha asmeninio naudojimo sklypas pagal pateiktą prašymą (b.l. 29). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Trakų skyriaus 2005-05-04 rašto matyti, kad žemėtvarkos skyrius pripažįsta, jog nurodytų išlikusių dokumentų užtenka konstatuoti, jog pareiškėjams kaip sutuoktiniams buvo suteiktas 3 ha žemės sklypas asmeninio ūkio paskirties, t.y. institucija, tvarkanti žemės grąžinimą nuosavybėn, pripažįsta pareiškėjų prašomą nustatyti faktą. Suinteresuotas asmuo neginčydamas paties žemės sklypo suteikimo fakto tik nurodo, kad pareiškėjams 3 ha ploto asmeninio ūkio žemės suteiktas neteisėtai, kadangi jie neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintos „Žemės sklypų asmeniniams ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos“ 1.2.1 punkto, nes pareiškėjams, kaip gyvenantiems Trakų mieste galėjo būti suteiktas iki 1 ha žemės ūkio naudmenų vienai šeimai.

Kasacinis teismas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje yra nurodęs, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas subjektinės teisės (tame tarpe ir šeimos, civilinės) atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas dėl 3 ha žemės sklypo suteikimo pareiškėjams yra įrodytas prie pareiškimo pateiktais dokumentais, o nagrinėjamu atveju tokio fakto neginčija ir suinteresuotas asmuo, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnis), o jeigu priimtas, - bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Tokiu būdu esant pakankamai įrodymų dėl pareiškėjų prašomo nustatyti fakto, teismas priėmęs pareiškimą, turėjo vadovautis CPK 293 straipsnio 1 punktu ir bylą nurodytoje dalyje nutraukti, nes CPK 444 str. ir 445 str. nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai prašo nustatyti ne tik žemės sklypo suteikimo faktą, bet ir tai, kad jie po žemės suteikimo naudojosi žemės sklypu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, ar tam tikrų aplinkybių (kaip žemės sklypo naudojimas pagal jo tikslinę paskirtį), kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Būtent materialinis teisinis reglamentavimas lemia tai, kad tam tikras faktas turi teisinę reikšmę, todėl svarbu aiškinti ir taikyti materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokiu, kaip nagrinėjamos bylos, atveju, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo 9ar ilgą laiką nepriima jokio sprendimo) ir įstatymas nustato tokio sprendimo (ar neveikimo) apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo, civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Teisiškai reikšmingų faktų nustatymas – sudėtinė institucijos sprendimo ginčijimo (skundimo) proceso dalis. Po tokių faktų (aplinkybių) konstatavimo, sprendžiama dėl apskųsto institucijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Teisinė padėtis, kai dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo (ar neveikimo), yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Asmuo, pasirinkdamas savo teisių gynimo būdą, privalo laikytis įstatymų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008). Tuo atveju, jeigu institucija, kuriai pavesta spręsti žemės nuosavybėn grąžinimo klausimus, priima sprendimą atsisakyti grąžinti asmenims nuosavybę dėl, to, jog pretendentai neįrodė naudojimosi suteiktu žemės sklypu, tokį sprendimą pretendentai galėtų skųsti pagal administracinės teisenos įstatymo sureguliuotą tvarką, o ne kreiptis į bendros kompetencijos teismą su reikalavimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti pateikto pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o išnagrinėjęs tokį pareiškimą netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas bei priėmė neteisėtą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismui nustačius pagrindą nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą, teismas nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų teisinių argumentų. Teismas pažymi, kad šios civilinės bylos nutraukimas neužkerta pareiškėjui kelio pasinaudoti įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamas institucijas, o reikalavimui esant ir į administracinius teismus, ginant savo teises.

Nutraukus bylą iš pareiškėjų priteistinos išlaidos patirtos teismo dėl procesinių dokumentų įteikimo bylos dalyviams (93 str. 1 d. , 88 str.1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 301 straipsnio 2 dalimi, 329, 331straipsniais,

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti.

Civilinę bylą Nr. 2-1465-151/2014 pagal pareiškėjų J. S. ir V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, Trakų rajono savivaldybės administracija, nutraukti.

Iš J. S. ir V. S. priteisti po 13,23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimo, valstybei (įmokos kodas 5660).

Teisėja Romualda Janovičienė