Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1026-668/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-02-13
Bylos Nr.
1-1026-668/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02860-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Mikšta
Kaltinamasis
S. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1026-668/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02860-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.12; 1.2.25.6; 2.1.10.1; 1.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 13 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Raimundas Mikšta,sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei,kaltinamajam S. B. ir jo gynėjui advokatui L. S.,laiduotojai V. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų surinkėju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

S. B. 2024 m. sausio 22 d., apie 16.16 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Crossland“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio rodmenimis nustatyta mažiausia 1,92 promilės alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis S. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį ir parodė, kad buvo eilinė darbo diena, per pertraukėlę pasivaišino, važiuoti neketino, kadangi dar turėjo darbo, tačiau pasijuto blogai, todėl nusprendė vykti į medicinos įstaigą. Automobilio savininkė yra žmona, automobilis priklauso „(duomenys neskelbtini)“ banko lizingui, paskola už automobilį, t. y. pinigai yra nurašomi nuo žmonos sąskaitos. Šiuo metu įmonė, kurioje dirba yra už miesto, todėl kelis kartus važiavo su mašina, anksčiau eidavo pėsčiomis, važiuodavo dviračiu. Automobilio vertė yra 13700 Eur, nes yra nusidėvėjimų, 3 metai kaip naudojamas jų šeimoje, pirktas naujas iš salono. Kaltinamojo uždarbis siekia 780 Eur, žmonos apie 1000 Eur, pajamos yra bendros, santaupų neturi, nepilnamečių vaikų taip pat. Tam, kad galėtų pasiekti darbo vietą reikia važiuoti 2 autobusais, 20–25 km eiti pėsčiomis, savaitgaliais reikia lankyti žmonos mamą. Su dukra sieja glaudūs santykiai, dažnai matosi, kiekvieną dieną susiskambina, drauge dalyvauja renginiuose.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamojo S. B. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, pagrindžia ir kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. M. parodė, kad dirba Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigose. 2024 m. sausio 22 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu J. Š., patruliavo radijo šaukiniu K1723. Apie 16.08 val. iš Kauno OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vairuotojas išvažinėja iš teritorijos su automobiliu „Opel“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Susisiekė su pranešėju, kuris nurodė, kad prisistatyti nenori, tačiau neblaivus važiuoja jo bendradarbis, o pranešėjas jį šiuo metu seka iš paskos. Važiuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo pranešime minimą automobilį ir pradėjo jį stabdyti. Automobilį sustabdė 16.16 val. ties adresu (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio, vairuotojui atidarius langą, iš automobilio ir nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo kalbėjo nerišliai, sunkiai atsakinėjo į užduodamus klausimus, judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausus asmens ar vartojo alkoholį, jis iš pradžių nekalbėjo, bet paskui atsakė, kad vartojo per pietus. Nustatė vairuotojo tapatybę ir patikrino alkotesteriu. Pirmu pūtimu asmuo įpūtė 2,08 promilių, antru pūtimu 1,92 promilių. Taip pat buvo atliktas neblaivumo nustatymo testas ir supildytas neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 53–54).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. B. parodė, kad yra S. B. žmona. 2021 m. balandžio 21 d. ji nusprendė įsigyti automobilį ir kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl lizingo automobiliui įsigyti suteikimo. Kadangi yra ištekėjusi, o lizingo suma buvo nemaža, bankas turėjo vertinti ir jos sutuoktinio S. B. pajamas ir jis turėjo būti bendraskolininku. Kai įsigijo automobilį, valdytoju nurodė S. B., o ne ją, kadangi automobilio aptarnavimu rūpinosi jis ir taip buvo patogiau, tiek apdrausti, tiek rūpintis remontu ar varyti automobiliui techninę apžiūrą. Įmokas už automobilį taip pat mokėjo ji. Sudariusi „(duomenys neskelbtini)“ lizingo sutartį pasirinko, kad įmokas jai banke nuskaitytų automatiškai ir nuo 2021 m. balandžio 21 d. iš jos banko sąskaitos kiekvieną mėnesį yra nuskaitoma apie 200–230 Eur. Prie šios sumos S. B. neprisideda, nes darbe gauna nedidelį atlygį ir prisidėti galimybės neturi. Automobilį dažniausiai vairuodavo pati, vykdavo su juo į darbą. Taip pat automobiliu vyksta kiekvieną savaitgalį į (duomenys neskelbtini), kur rūpinasi savo senyvo amžiaus mama A. M. ir artimu asmeniu M. M., todėl automobilis jai yra reikalingas. 2023 m. sausio 22 d. savo automobilį paskolino vyrui S. B., nes jo darbo patalpos yra perkeltos į tolimesnę vietą ir tą dieną jis paprašė jos, kad leistų jam vykti jos automobiliu. Ji sutiko. Iš namų S. B. išvyko blaivus. Anksčiau niekada nėra vairavęs neblaivus, todėl net neįtarė, kad galėtų taip pasielgti. Vėliau tą dieną sužinojo, kad S. B. vairavo neblaivus ir jį sustabdė policijos pareigūnai bei paėmė jos automobilį. Prašo jai grąžinti automobilį „Opel Crossland“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jai reikalingas vykti į darbą ir taip pat rūpintis senyvo amžiaus mama (b. l. 59–60).

Iš 2024 m. sausio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus nurodytu adresu matoma važiuojamoji kelio dalis, kurios dešinėje pusėje kryptimi link (duomenys neskelbtini), esančio žiedo, matomas stovintis pilkos spalvos automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ant transporto priemonės išorinių kėbulo detalių vizualiai yra matoma apibraižymų, įlenkimų, matomi defektai nufotografuoti. Apžiūrint transporto priemonės vidų matomas automobilio komplektacijai įprastas salonas, ant priekinės kairės pusės sėdynės matomas gulintis automobilio užvedimo raktelis, kuris paimtas ir perduotas UAB „Augenas“. Ant automobilio skydelio matoma automobilio rida, kuri yra 46749 km. Automobilio salone, pirštinių dėtuvėje, bagažinės skyriuje, durelėse esančiose daiktų laikymo vietose yra kiti daiktai, neįeinantys į automobilio komplektaciją, kurie neturi reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui. Atidarius automobilio bagažinės dangtį, ten matomi įvairūs daiktai. Atidarius automobilio variklio dangtį matomas variklio skyrius. Automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas UAB „Augenas“. Apžiūrėjus transporto priemonės vidų, jos stovėjimo vietą, prieigas, daugiau objektų ar pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ar draudžiamų daiktų, medžiagų – nerasta. Apžiūrėjus aplink transporto priemonės stovėjimo vietą esančių pastatų sienas, įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nepastabėta. Sudarytos fotolentelės (b. 1. 18–20, 21–30).

Iš 2024 m. sausio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuotas pareigūnų „Body“ kamera filmuotas vaizdo įrašas įvykio vietoje.

Prie ikiteisminio tyrimo gautas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20240122-161713UTC+0200“, kurio trukmė 10.47 min. Įraše užfiksuotas vaizdas iš pareigūno kūno kameros, kai pareigūnai jau priėję prie automobilio, matosi, kad automobilyje sėdi vyras. Pareigūnai jo kelis kartus klausia, ar jis vartojęs alkoholio, tačiau asmuo iš pradžių nieko nekalba. Pareigūnas 36 įrašo sekundę klausia dar kartą „ar vartojot alkoholio?“. Vyras atsako „taip, truputį“. Pareigūnas klausia „kada vartojai?“, vyras atsako „per pietus“. Tada pareigūnai prašo vairuotojo paduoti automobilio raktelius, tačiau vyras numeta raktelius ant keleivio sėdynės. Pareigūnas kartoja kelis kartus, kad paduotų raktelius, bet vyras to nepadaro. Asmuo patikrinamas alkotesteriu, jam nustatomas 2,08 promilių girtumas. Vairuotojo vėl prašoma paduoti automobilio raktą, bet jis nesiorientuoja. Asmens paprašoma išlipti iš automobilio. Jam išlipus vairuotojo prašoma paeiti tiesiai dedant koją už kojos. Asmuo bando eiti įsirėmęs į automobilį. Jo paprašoma paeiti nesilaikant automobilio. Asmuo eina sunkiai, svyruoja. Paprašius asmens paliesti nosies galą, jis į nosį nepataiko. Toliau pareigūnai bendrauja su vairuotoju, jis pasakoja su tyrimu nesusijusius dalykus. Asmuo pasodinamas į tarnybinės transporto priemonės sulaikymo patalpą. Daugiau įraše tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Įrašas baigiasi.

Prie ikiteisminio tyrimo gautas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20240122-170904UTC+0200“. Įrašas yra 41 sek. trukmės. Jame užfiksuota, kad asmeniui grąžinamas asmens tapatybės dokumentas. Įrašas baigiasi.

Prie ikiteisminio tyrimo gautas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20240122-163445UTC+0200“. Įrašas yra 8.09 min. trukmės. Įraše užfiksuota kaip vairuotojui antrą kartą duodama pūsti į alkotesterį. Jam nustatomas 1,92 promilių girtumas. Taip pat vyras nurodo, kad jam yra bloga ir reikia medikų, ir kad jis nori paskambinti dukrai. Vyras toliau pasakoja tyrimui nereikšmingas aplinkybes, kalba su pareigūnais. Vaizdo įrašas baigiasi.

Prie ikiteisminio tyrimo gautas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20240122-171305UTC+0200“. Įrašas yra 1.39 min. trukmės. Jame užfiksuota kaip vairuotojui įteikiamas šaukimas atvykti į komisariatą, tačiau vyras nepasirašo, nes nurodo, kad yra be akinių ir nemato, kas yra parašyta ir už ką turi pasirašyti. Įrašas baigiasi.

Prie ikiteisminio tyrimo gautas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20240122-161644UTC+0200“. Įrašas yra 11.05 min. trukmės. Įraše užfiksuotos tos pačios aplinkybės kaip ir įraše pavadinimu „PSS-20240122-161713UTC+0200“, tik iš kito pareigūno kūno kameros. Jame naujų tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota.

Prie ikiteisminio tyrimo gautas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20240122-163502UTC+0200“. Įrašas yra 13.27 min. trukmės. Įraše užfiksuota kaip asmuo tikrinamas antrą kartą alkotesteriu, jam nustatomas 1,92 promilių girtumas. Pareigūnas iškviečia vairuotojui medikus. Daugiau įraše jokių tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota (b. l. 33–35).

Iš 2024 m. sausio 24 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad prietaisu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0358, patikros sertifikato Nr. 1985287, S. B. 2024 m. sausio 24 d. 16.14 val. nustatytas 2,08 promilių girtumas, o antro tikrinimo metu – 16.32 val. – nustatytas 1,92 promilių girtumas (b. l. 16).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Paties kaltinamojo S. B. prisipažinimu bei parodymais, liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis S. B. 2024 m. sausio 22 d., apie 16.16 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Crossland“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio rodmenimis nustatyta mažiausia 1,92 promilės alkoholio koncentracija. Tokiais veiksmais kaltinamasis S. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas S. B. dėl vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumo laipsnis, pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taip pat jo kaltė įrodyta duomenimis, užfiksuotais liudytojų apklausos protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokole, kitų objektų apžiūros protokole, neblaivumo nustatymo akte ir kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo S. B. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, kurio neblaivumas viršija 1,51 promilės alkoholio koncentraciją, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis S. B. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo S. B. asmenybė, o būtent tai, kad jis neteistas, nebaustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (b. 1. 90). Kaltinamasis į VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektorių dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (b. 1. 98). S. B. į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį dėl gydymo ar konsultacijos nesikreipė (b. 1. 97). S. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų surinkėju.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio trečiojoje dalyje numatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise. Įvertinus tai, kad padarytas vienas tyčinis nusikaltimas, kuris susijęs su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones panaudojimu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam nustatytas 1,92 promilių neblaivumas, dėl nusikaltimo padarymo jis prisipažino ir gailėjosi, yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – vienerių metų terminui. Šis terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Automobilio „Opel Crosland“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl iš kaltinamojo S. B. konfiskuotina automobilio „Opel Crosland“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkanti pinigų suma – 5000 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad nei turto konfiskavimą reglamentuojantis BK 72 straipsnis, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 342, 357 straipsnių nuostatos nenumato galimybės išdėstyti automobilio konfiskavimo mokėjimo dalimis, teismas nurodo, kad mokėjimo išdėstymo klausimas spręstinas kreipiantis į antstolį, vykdantį nurodytos piniginės sumos išieškojimą.

V. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas laiduotojos V. S. prašymas baudžiamąją bylą kaltinamojo S. B. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nutraukti BK 40 straipsnio pagrindu ir perduoti S. B. jos atsakomybėn.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamasis S. B. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą, neteistas, nebaustas administracine tvarka, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų surinkėju. Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filialo Aleksoto skyriuje nesilankė, Respublikiniame priklausomybės centre neregistruotas. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, 4 punktuose yra nustatytos, o atsižvelgus į aptartas aplinkybes, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, užstatas neskirtinas.

Jo atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, tai, jog nėra byloje neigiamai charakterizuojančių duomenų, rodančių didesnį kaltinamojo pavojingumą visuomenei, tai, kad kaltinamasis gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys nepareikštas, t. y. žala nepadaryta, kad kritiškai vertina savo padarytą veiką, pažada laikytis įstatymų ir gyventi pagal nusistovėjusias moralės normas, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog S. B. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Be BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Bylos duomenys patvirtina, jog V. S. – kaltinamojo dukra yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, neturi galiojančių administracinių nusižengimų, su kaltinamuoju palaiko glaudžius asmeninius santykius, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio teigiamai charakterizuojama, kaltinamasis ja pasitiki, todėl gali daryti teigiamą įtaką S. B., kad ateityje jis nenusikalstų. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad V. S. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo tėvui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, esant S. B. sutikimui ir prašymui, teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą V. S. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus.

VI. Kiti klausimai

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamajam S. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. 1. 80–82, 84–86), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Kauno apskr. VPK Kauno m. Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus 2024 m. sausio 26 d. nutarimu automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilio užvedimo raktelis grąžinti R. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 47–50).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

S. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojos V. S. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą S. B. atžvilgiu nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti S. B., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. S., kad ji gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirti kaltinamajam S. B. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. sausio 26 d;

- konfiskuoti automobilio „Opel Crossland“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų).

Kaltinamajam S. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantai skunde turi nurodyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Raimundas Mikšta