Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. G. atstovo advokato Igorio Manzurovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutarimo, kuriuo V. G. (V. G.) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. 2 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. už tai, 2012-02-15 apie 20.35 val., Pelesos g., Vilniuje, vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, ir vengė neblaivumo patikrinimo. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. ir 18 p.

V. G. atstovas advokatas Igoris Manzurovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-05 nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Teigia, kad V. G. administracinio teisės pažeidimo faktas byloje neįrodytas jokiais objektyviais įrodymais. Jis, nepatikrinus jo blaivumo, buvo neteisėtai nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Be to, kaip pažymi apeliantas, policijos pareigūnai neteisėtai priverstinai išvežė nubaustojo transporto priemonę į saugomą aikštelę. Teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais A. R. bei kitų pareigūnų parodymais. Pažymi, jog nėra aišku, dėl kokių priežasčių V. G. blaivumas nebuvo patikrintas atvykusių policijos pareigūnų E. S. bei S. V. automobilyje, kadangi akivaizdu, kad alkotesterį jie turėjo. Apelianto nuomone, bylos duomenimis nėra patvirtinta, kad policijos pareigūnas S. V. buvo kompetentingas surašyti administracinio teisės pažeidimų protokolą V. G., kadangi nenustatyta, ar jis yra išlaikęs atitinkamas įskaitas. Nurodo, jog, paaiškėjus, kad ATP protokolas surašytas asmens, neturinčio tam teisės, yra niekinis, administracinių teisės pažeidimų byla V. G. atžvilgiu turi būti nutraukta. Apeliantas pažymi, kad nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog V. G. liudytojo A. R. nurodytu laiku vairavo neblaivus transporto priemonę, be to, aplinkybę, kad V. G. minėtu laiku nevairavo transporto priemonės, gali patvirtinti liudytoja R. P., kurios teisme neprašė apklausti, nes apie tai, kad ji matė reikšmingas bylai aplinkybes, jis sužinojo tik po nutarimo priėmimo.

Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės įgaliotasis atstovas prašo V. G. atstovo advokato Igorio Manzurovo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-05 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, jog V. G. padarė labai šiurkštų pažeidimą, sukeliantį grėsmę žmonių gyvybei bei sveikatai, automobilį vairavo, būdamas neblaivus, vengė blaivumo patikrinimo. Pažymi, kad teismas tinkamai įvertino įrodymų visumą ir V. G. paskyrė teisingą nuobaudą.

V. G. atstovo advokato Igorio Manzurovo apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog V. G. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

2012-02-15 V. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis 2012-04-05 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, būdamas neblaivus, vengė blaivumo patikrinimo (b.l. 2).

Apeliantas tvirtina, kad jis nepagrįstai nubaustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, neblaivumo patikrinimo vengimą. Šis skundo argumentas nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Taigi, neblaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurią numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatyto teisės pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningų veiksmų nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik asmens atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N1-1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią nesitikrinti neblaivumo, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N63-1992/2010).

Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnas A. R. tiek savo tarnybiniame pranešime, tiek apklausiamas liudytoju teisme tvirtino, kad jis, automobiliu vykdamas po darbo, pastebėjo keistai važiuojantį automobilį VW Golf, kuris vinguriavo per dvi eismo juostas, išvažiuodamas net į priešpriešinę eismo juostą; jis visą laiką, neišleisdamas iš akių, važiavo paskui V. G. vairuojamą automobilį, dėl keistų automobilio manevrų įtarė, kad jo vairuotojas neblaivus, todėl, V. G. sustabdžius automobilį ir iš jo išlipus, neleido jam nueiti, o iškvietė policijos pareigūnus. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, šio liudytojo parodymai pagrįstai apylinkės teismo pripažinti nuosekliais, nėra jokio pagrindo jais netikėti, kadangi jis asmeniškai V. G. nepažįsta, jų iki įvykio nesiejo jokie santykiai. Policijos pareigūno A. R. parodymai, kad pažeidėjo vairuojamas automobilis vingiavo per dvi eismo juostas, liudytojų A. R., S. V., E. S. parodymai, kad V. G. svirduliavo, jo kalba buvo nerišli, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, leidžia daryti išvadą, kad jie pagrįstai įtarė jį esant neblaivų ir teisėtai reikalavo tikrintis neblaivumą.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad policijos pareigūnai turėjo objektyvų pagrindą tikrinti V. G. neblaivumą alkotesteriu, tačiau pastarasis atsisakė tai daryti. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. G. teisme paaiškino, kad jis policijos pareigūnų automobilyje atsisakė pūsti alkotesterį, o komisariato patalpose niekas jam nedavė pūsti alkotesterio. Šis jo paaiškinimas paneigtas liudytojų S. V. ir E. S. paaiškinimais, byloje esančiu vaizdo įrašu.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai jau automobilyje turėjo alkotesterį, tačiau dėl neaiškių priežasčių nedavė jo pūsti V. G., tačiau, kaip nurodė S. V. ir E. S., jų tarnybiniame automobilyje nebuvo alkotesterio, vadinasi, policijos pareigūnai automobilyje neturėjo galimybės patikrinti V. G. blaivumo. Tiek iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, tiek iš teisme jų duotų paaiškinimų matyti, kad pasitikrinti alkotesteriu V. G. buvo pasiūlyta policijos komisariato patalpose. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina šias aplinkybes. Jame matyti, kaip komisariato patalpose priėjęs policijos pareigūnas duoda V. G. alkotesterį ir nurodo jį pūsti, tačiau šis atsisako tai daryti (b.l. 33).

Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, apygardos teismui nekyla abejonių dėl apylinkės teismo padarytos išvados, jog V. G. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., kadangi šiuo atveju pakanka nustatyti, jog asmuo, vairavęs transporto priemonę neblaivus, išreiškė savo valią nesitikrinti neblaivumo alkotesteriu, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad policijos pareigūnas S. V., surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą byloje, galimai neturėjo tam teisės, nes byloje nėra duomenų apie jo tinkamą kvalifikaciją. Pažymėtina, jog LR ATPK 259 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus šio kodekso 262 straipsnyje numatytus atvejus. Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.12 punktas įtvirtina, jog patruliai, vykdantys eismo priežiūrą, privalo nustatyta tvarka įforminti eismo įvykių, KET bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones. Taigi, konstatuotina, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 4 būrio vyriausiasis patrulis S. V. turėjo teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl KET pažeidimo.

Apeliantas pažymi, jog 2012-05-15 policijos pareigūnai, neturėdami teisėto pagrindo, priverstinai išvežė V. G. priklausantį automobilį saugojimui. Šis skundo argumentas nepagrįstas. Kaip matyti iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto (b.l.8), V. G. priklausantis automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas, vadovaujantis LR ATPK 269 str. 7 d. bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis. Detaliau analizuoti šį apeliacinio skundo argumentą netikslinga, kadangi priverstinį transporto priemonės nuvežimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti aukštesniajam organui (pareigūnui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui LR ATPK 271 straipsnio pagrindu.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog liko neapklausta liudytoja R. P. ir tokiu būdu nėra pilnai ištirti bylai reikšmingi įrodymai. Šis skundo argumentas nepagrįstas. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog apylinkės teismas bylą išnagrinėjo, dalyvaujant V. G. ir jo atstovui, teismo posėdžio metu V. G. galėjo pasinaudoti savo teisėmis - turėti atstovą, duoti paaiškinimus ir išsakyti savo nuomonę visais klausimais, susijusiais tiek su faktinių aplinkybių vertinimu, tiek ir su teisės normų taikymu, teikti teismui jam žinomus įrodymus; teisme buvo apklausti tarnybinius pranešimus surašę pareigūnai, priimti teismui pateikti papildomi įrodymai (b.l. 38-43, 58-60). Prašymas pirmos instancijos teismui apklausti liudytoja kaimynę R. P. nebuvo pateiktas. Apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui kelia abejonių R. P. galimybės nurodyti šiai bylai reikšmingas aplinkybes, galinčias paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytą pažeidimo padarymo faktą, praėjus nuo įvykio nemažam laiko tarpui, taip pat įvertinant ir paties į V. G. pirmos instancijos teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, kad protokole nurodytu laiku Pelesos g. kieme buvo tamsu, nešvietė joks apšvietimas.

Konstatuotina, jog V. G. dalyvavimas teismo posėdžiuose leido pašalinti visas apeliaciniame skunde nurodytas klaidas, padarytas, užtikrinant asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl šiuo atveju tai negali būti pagrindu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarties naikinimui. Pabrėžtina, jog tokia pozicija ne kartą išdėstyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, jog jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatytų teisės pažeidimų padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-04-05 nutarimu skyrė V. G. Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytų administracinių nuobaudų – baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – minimumus.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-05 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. G. atstovo advokato Igorio Manzurovo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.