Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Stulpinienės (pirmininkaujančios, pranešėjos), Vidos Stonkuvienės ir Remigijaus Armino, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo S. Š. atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, Klaipėdos apskrities VPK atstovui Arlandui Lavrentejvui, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie VRM dėl individualaus administracinio teisės akto panaikinimo bei norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. panaikinti Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2008-10-23 nutarimą Nr. 30-OB-9 bei jo pagrindu paskirtą oficialų perspėjimą Nr. 30-OB-9;

2. ištirti norminio administracinio akto – Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006-05-19 įsakymu Nr. 5-V-314 patvirtintų Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo nuostatų taikymo taisyklių teisėtumą 35 p. ir 37 p. dalyje bei pripažinti jį nurodytoje dalyje prieštaraujančiu 2000-10-17 Policijos veiklos įstatymo Nr. VII-2048 4 str. 2 d. įtvirtintiems Policijos veiklos pagrindų demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principams bei šio įstatymo 19 str. 4 p., kuriame nurodyta, kad Policijos pareigūnas, vykdydamas nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, turi teisę <...> daryti asmenų, nubaustų administraciniu areštu, taip pat įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašytų į policijos įskaitas, vaizdo ar garso įrašus, juos fotografuoti, daktiloskopuoti bei paimti kitus pavyzdžius lyginamajam tyrimui ar identifikavimui bei 1997-07-01 Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo Nr. VIII-353 (2001-06-26 įstatymo Nr. IX-392 redakcija) 2 str. įtvirtintiems teisėtumo, asmens teisių ir laisvių apsaugos, humaniškumo, taip pat įtikinėjimo bei prievartos derinimo principams.

Nurodo, kad Klaipėdos apskrities VPK 2008-10-23 oficialiame perspėjime nėra įvardinti jokie konkretūs pareiškėjo veiksmai, šis perspėjimas nėra suprantamas, nežino, ką yra padaręs ir kaip turėtų elgtis ateityje, be to, nebuvo supažindintas su šio oficialaus perspėjimo apskundimo tvarka bei terminais. Atsižvelgiant į Organizuoto nusikalstamumo įstatymo 2 str. nurodytus teisėtumo, asmens laisvių ir teisių apsaugos, humaniškumo principus, mano, kad oficialus perspėjimas paskirtas nepagrįstai ir neteisėtai, todėl naikintinas. Pažymi, kad policijos pareigūnai po perspėjimo pateikimo, neatsiklausę sutikimo, nufotografavo bei ketino taikyti kitas prievartos priemones – imti DNR pavyzdžius, daryti garso ir vaizdo įrašus bei kt. (b.l. 50-52).

Pareiškėjo atstovas advokatas Osvaldas Martinkus skundą palaiko ir prašo panaikinti oficialų perspėjimą tuo pagrindu, kad nėra nurodyta, kokie S. Š. veiksmai kelia grėsmę visuomenei. Negalima reikalauti tinkamo elgesio, nepaaiškinus, koks elgesys yra netinkamas. Be to, prašo bylos nagrinėjimą stabdyti ir perduoti bylą Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui dėl norminio akto teisėtumo klausimo tyrimo.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į S. Š. skundą nesutinka su jo skundu. Nurodo, kad 2008-10-23 Klaipėdos apskrities VPK nusikaltimų tyrimo biuro autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus viršininko pavaduotojas, vykdydamas 2008-10-23 Klaipėdos apskrities VPK patvirtintą nutarimą Nr. 30-OB-9, pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą S. Š. taikė prevencinę poveikio priemonę – oficialų perspėjimą. Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatyti prevencinių poveikio priemonių taikymo pagrindai, t.y. prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Klaipėdos apskrities VPK nusikaltimų tyrimo biuro autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus viršininko pavaduotojas įstatymų nustatyta tvarka gavo duomenų, kad S. Š. gali būti susijęs su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis ir jų nariais, kurie galimai užsiima narkotinių medžiagų platinimu, automobilių vagystėmis, t.y. vogtų automobilių realizavimu, todėl yra pagrindas manyti, kad S. Š. gali vykdyti sunkius nusikaltimus, nuo ko gali nukentėti valstybės interesai, visuomenės nariai bei gali būti pažeistos jų teisės ir laisvės. Kad būtų užtikrinti valstybės, visuomenės ir jos atskirų narių teisėti interesai bei saugumas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardimo įstatymu, S. Š. taikyta prevencinė poveikio priemonė – oficialus perspėjimas (b.l. 67-68).

Atsakovo Klaipėdos apskrities VPK atstovas Arlandas Lavrentjevas su skundu nesutinka, prašo bylą nagrinėti iš esmės, nes jos stabdymui nėra teisinio pagrindo. Skundą atmesti, nes oficialus perspėjimas taikytas pagrįstai. Oficialus perspėjimas yra S. Š. ankstesnių veiksmų išdava. Jam buvo iškeltos dvi baudžiamosios bylos – viena Lietuvoje, kita Estijoje, viena iš jų buvo dėl automobilio kėbulo klastojimo. Kaip praktika rodo, paprastai tokie automobiliai yra vogti. Tokio pat pobūdžio nusikaltimas buvo įvykdytas ir Estijoje. Oficialus perspėjimas nėra bausmė, o tik perspėjimas, kad nedarytų nusikaltimų.

Pareiškėjas – S. Š. ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą, laiką informuoti tinkamai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėtina pareiškėjui S.Š. ir trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie VRM atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Klaipėdos apskrities VPK viršininkas patvirtino 2008 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 30-OB-9, kuriuo nutarta taikyti S. Š. prevencinę poveikio priemonę – oficialų perspėjimą (b.l. 70). Nutarimo pagrindu 2008 m. spalio 23 d. Klaipėdos apskrities VPK nusikaltimų tyrimo biuro autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus pareigūnas jam pareiškė oficialų perspėjimą Nr. 30-OB-9, vadovaujantis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4 ir 5 straipsniais. Pareiškėjui pareikštas oficialus perspėjimas, nurodant, kad jo veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, būtinas demokratinėje visuomenėje, sudarydami palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms. Iš pareiškėjo pareikalauta laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir jis buvo oficialiai perspėtas, kad jeigu jis savo elgesiu tiesiogiai ar netiesiogiai rems organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklą arba jam priklausys, teiks organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui finansinę arba materialinę paramą bei informaciją, naudingą nusikalstamai veiklai plėtoti, rengsis padaryti arba padarys nusikaltimus ar vykdys kitokią neteisėtą veiklą, keliančią didelę žalą valstybės, visuomenės ar asmenų interesams, slėps, taip pat nepraneš teisėsaugos institucijoms apie šiuos nusikaltimus ir kitokią organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo neteisėtą veiklą, jam bus taikomos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo numatytos teisinio poveikio priemonės, taip pat įstatymo nustatyta tvarka jis bus traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (b.l. 70-71 ).

Asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves gali būti taikomos prevencinės poveikio priemonės: 1) oficialus perspėjimas arba 2) teismo įpareigojimai (Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 3, 4 straipsniai).

Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką (1 str.). Oficialus perspėjimas yra prevencinio poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma esant šio įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams. (3 str.). Pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnį (2003-04-03 įstatymo Nr. IX-1486 redakcija), šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 5 straipsnyje yra pateikta oficialaus perspėjimo sąvoka, pagal kurią oficialus perspėjimas - tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.

Kolegija pažymi, kad Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytos teisės normos taikymas siejamas su joje nurodytos informacijos (duomenų) turėjimu bei su aplinkybe, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka. Todėl, taikant šį straipsnį, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str. taikymo prasme ) išaiškinti nurodytos informacijos gavimo teisėtumą, t. y. patikrinti, ar minėta informacija buvo renkama ir pateikta įgaliotam taikyti minėtas prevencines poveikio priemones policijos pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti pateiktus įrodymus jų leistinumo aspektu. Atsižvelgiant į šios teisės normos nuostatos blanketinį pobūdį, yra būtina vadovautis ir kitais minėtos informacijos rinkimą reglamentuojančiais įstatymais (šiuo atveju Operatyvinės veiklos įstatymu). Pareiškėjui pareikštas oficialus perspėjimas, nurodant, jeigu jis savo elgesiu tiesiogiai ar netiesiogiai rems organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklą arba jam priklausys, teiks organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui finansinę arba materialinę paramą bei informaciją, naudingą nusikalstamai veikai plėtoti, rengsis padaryti arba padarys nusikaltimus ar vykdys kitokią neteisėtą veiklą, keliančią didelę žalą valstybės, visuomenės ar asmenų interesams, slėpsis, taip pat nepraneš teisėsaugos institucijoms apie šiuos nusikaltimus ir kitokią organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo neteisėtą veiklą, jam bus taikomos teisinio poveikio priemonės, taip pat įstatymo nustatyta tvarka bus traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

Pareiškėjo skundo pagrįstumo vertinimas neišvengiamai susijęs su įrodymų pakankamumo klausimo sprendimu šioje byloje dėl Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme nustatytų prevencinių priemonių taikymo. Iš 2008-06-20 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2007-04-16 Klaipėdos miesto VPK KP NTS APGTS pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00188-07 dėl automobilio BMW M6 2007 metų laidos kėbulo klastojimo (kėbulo numeris perkaltas, automobilis pavogtas Švedijoje), kuriame įtarimai pareikšti būtent S. Š. 2008-06-05 iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro buvo persiųstas jų gautas teisinės pagalbos prašymas Nr. RP-2-12/08/505, Estijos baudžiamojoje byloje Nr. 08221000025 dėl nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimo, t.y. dėl vogto BMW X5 realizavimo. Remiantis šiuo teisinės pagalbos prašymu pas S. Š. ir jam priklausančioje įmonėje buvo atlikta krata. Kratos metu išimti daiktai buvo persiųsti į LKPB. Dėl ikiteisminio tyrimo Estijoje su S. Š. buvo pravestas pokalbis siekiant išsiaiškinti aplinkybes, kodėl per vienerius metus skirtingose valstybėse jam pareikšti įtarimai dėl panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų (b.l. 72).

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 5 straipsnio taikymą, į šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytą įtikinėjimo bei prievartos derinimo principą, taip pat šio (5 str.) konstrukciją, oficialiame perspėjime neturi (ir negali) būti nurodyti konkretūs įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir šių veiksmų teisinė kvalifikacija.

Atsakovo Klaipėdos apskrities VPK pateikti faktiniai duomenys pripažįstami pakankamais konstatavimui, kad ginčijamas sprendimas - oficialus perspėjimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjui pareikštas oficialus perspėjimas pagal turinį atitinka Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 5 straipsnio reikalavimus ir jo skyrimo tvarka, numatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, nepažeista. Siekiant garantuoti visuomenės, valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves, yra būtina pasirinkta ir paskirta pareiškėjui S. Š. prevencinė poveikio priemonė.

Pareiškėjo skundo pagrįstumo vertinimas neišvengiamai susijęs su įrodymų leistinumo ir pakankamumo klausimo sprendimu šioje byloje dėl Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme nustatytų prevencinių priemonių taikymo. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2007-09-10 nutartyje administracinėse bylose Nr. A14-741/07; A(63)-128/09; A(442)-1859/08 yra pažymėjęs, kad byloje, kuriose nagrinėjami asmenų skundai dėl Organizuoto nusikalstamumo įstatyme nustatytų prevencinių poveikio priemonių taikymo, turi būti atsižvelgiama į Konstitucinio teismo suformuluotų įstatymo normų, reglamentuojančių įrodinėjimo taisykles, aiškinimo taisykles ir į administracinių teismų praktikos nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 4 dalies (1999 m. lapkričio 25 d. redakcija), 11 straipsnio (1999 m. lapkričio 25 d. redakcija) 1, 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai suformulavo aktualias šių klausimų sprendimo nuostatas. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad : „visais atvejais būtina paisyti valstybės paslapties, kaip neskelbtinos, neatskleistinos informacijos, kurios atskleidimas padarytų žalos valstybei, kaip bendram visos visuomenės gėriui, visuomenės politinei organizacijai, turinčiai užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą, konstitucinės sampratos“.

Konstitucinis Teismas spręsdamas, ar Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijai, pažymėjo, jog ypač svarbi yra šios dalies formuluotė „paprastai“. Šioje dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Šiame kontekste Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad valstybės institucijoms sprendžiant, ar asmuo turi teisę dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, būtina paisyti imperatyvo, jog tam, kad asmuo turėtų tokią teisę, valstybė turi besąlygiškai pasitikėti juo, taigi ir kad asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, minėta teisė turi būti atimama. Pažymėjo, jog iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) negalima daryti išvados, kad kriterijai, kuriais vadovaudamasis bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, ar faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, gali būti įrodymai toje byloje, gali priklausyti nuo kokių nors subjektyvių aplinkybių. Sprendimą, ar minėti faktiniai duomenys gali būti įtraukti į bylą kaip įrodymai, teismas gali priimti tik atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagą. Konstitucinis Teismas konstatavo, jog nėra teisinių argumentų, kurie leistų teigti, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas teismui traktuoti bylos šalis kaip nelygias, todėl padaryta išvada, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi teismui atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktą medžiagą, susijusią su pareiškėju bei pateiktą valstybės paslaptį sudarančią informaciją, pripažįsta, kad byloje esantys įrodymai leistinumo ir pakankamumo prasme atitinka nurodytas Konstitucinio Teismo suformuluotas, įstatymo normų, reglamentuojančių įrodinėjimo ir aiškinimo taisykles. Pripažįstami pagrįstais atsakovo išdėstyti argumentai dėl atsisakymo išslaptinti valstybės paslaptį sudarančią informaciją arba jos dalį ir pateikti ją kaip įrodymą šioje byloje, nes negalima nepaisyti galimų pasekmių, susijusių su žalos padarymu valstybei, žmogaus teisėms ir laisvėms, pažeidimu viešojo intereso ir pačios konstitucinės sampratos. Teisėjų kolegija susipažinusi su įslaptinta informacija konstatuoja, kad ji tikrai pagrįstai neskelbtina, tačiau pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalies nuostatas ir aptartas Konstitucinio Teismo nuostatas faktiniai duomenys, sudarantys valstybės paslaptį, šioje administracinėje byloje laikytini įrodymais.

Pažymėtina, jog Klaipėdos apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka gavo ir turi duomenų, jog pareiškėjas gali būti susijęs su organizuota nusikalstama grupe ar jų nariais, kurie galimai užsiima neteisėta veikla ir yra pagrindo manyti, kad jis gali daryti sunkius nusikaltimus, nuo ko gali nukentėti valstybės interesai, visuomenės nariai bei gali būti pažeistos jų teisės ir laisvės. Nepagrįstas, nesavalaikis šių duomenų išslaptinimas gali sukelti realią grėsmę operatyvinės veiklos subjektams, gali būti paviešintas operatyvinės veiklos subjektų operatyvinės veiklos organizavimas ir eiga, priemonių bei metodų naudojimas, užduotys, operacijos, parengta analitinė-informacinė medžiaga ir tokiais veiksmais būtų padaryta žala teisėtiems visuomenės ir valstybės institucijų interesams. Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikti faktiniai duomenys pripažįstami pakankamais konstatavimui, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Taip pat pažymėtina, kad oficialus perspėjimas yra tik prevencinė priemonė, kurios tikslas –užkirsti kelią galimam nusikaltimui įvykdyti.

Pareiškėjas, skunde išdėstytais motyvais, prašo teismą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą - ištirti norminio administracinio akto – Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006-05-19 įsakymu Nr. 5-V-314 patvirtintų Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo nuostatų taikymo taisyklių teisėtumą 35 p. ir 37 p. dalyje bei pripažinti jį nurodytoje dalyje prieštaraujančiu 2000-10-17 Policijos veiklos įstatymo Nr. VII-2048 4 str. 2 d. įtvirtintiems Policijos veiklos pagrindų demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principams bei šio įstatymo 19 str. 4 p., kuriame nurodyta, kad Policijos pareigūnas, vykdydamas nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, turi teisę <...> daryti asmenų, nubaustų administraciniu areštu, taip pat įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašytų į policijos įskaitas, vaizdo ar garso įrašus, juos fotografuoti, daktiloskopuoti bei paimti kitus pavyzdžius lyginamajam tyrimui ar identifikavimui bei 1997-07-01 Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo Nr. VIII-353 (2001-06-26 įstatymo Nr. IX-392 redakcija) 2 str. įtvirtintiems teisėtumo, asmens teisių ir laisvių apsaugos, humaniškumo, taip pat įtikinėjimo bei prievartos derinimo principams.

Pareiškėjo atstovas palaiko pareiškėjo prašymą ir jo manymu minėtas administracinis aktas jo 35 p. dalyje prieštarauja 2000-10-17 Policijos veiklos įstatymo Nr. VII-2048 19 str. 4p., kuriame nurodyta, kad Policijos pareigūnas, vykdydamas nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, turi teisę ... daryti asmenų, nubaustų administraciniu areštu, taip pat įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašytų į policijos įskaitas, vaizdo ar garso įrašus, juos fotografuoti, daktiloskopuoti bei paimti kitus pavyzdžius lyginamajam tyrimui ar identifikavimui, o šių Taisyklių 37 p. prieštarauja Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 2 str., kuriame nustatyta, kad organizuoto nusikalstamumo prevencinės priemonės taikomos laikantis teisėtumo, asmens teisių ir laisvių apsaugos, humaniškumo principams. Asmens, kuriam net nėra pareikšti įtarimai dėl padarytos nusikalstamos veiklos ar kito teisės pažeidimo fotografavimas be jo sutikimo, kitų asmens duomenų, DNR ir kitų pavyzdžių paėmimas, pažeidžia jo asmens teises bei laisves ir prieštarauja nurodytiems įstatyme įtvirtintiems principams.

Apygardos administracinis teismas su prašymu gali kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto ištyrimo, jei yra pagrindas manyti, kad teisės aktas , kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja įstatymui. Teismas mano, kad šioje konkrečioje byloje nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti ar Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-19 įsakymu Nr. 5-V-314 patvirtintų Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo nuostatų taikymo taisyklių teisėtumo 35 ir 37 p .p. dalyje prieštarauja 2000-10-17 Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 4 str. 2 d., 19 str. 4 d. bei 1997-07-01Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo Nr. VIII-3543 ( 2001-06-26 įstatymo Nr. IX-392 redakcija ) 2 str.įtvirtintiems teisėtumo, asmens teisių ir laisvių apsaugos, humaniškumo, taip pat įtikinėjimo bei prievartos derinimo principams, nes kolegija neįžvelgia teisine prasme tarp Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo ir prašyme nurodytų įstatymų priešpriešos. Atsakovas 2008-10-23 nutarimu Nr. 30- OB-9 taikydamas S. Š. prevencinę poveikio priemonę oficialų perspėjimą, vadovavosi tik Lietuvos Respublikos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymu, todėl pareiškėjo prašymas dėl norminio administracinio akto ištyrimo atmestinas ( ABTĮ 4 str., 111 str. 2 d.), todėl pareiškėjo bei jo atstovo prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto ištyrimo netenkintinas.

Įvertinus pareiškėjo atstovo, atsakovo atstovo paaiškinimus, bylos medžiagą, aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad S. Š.pagrįstai taikyta Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2008-10-23 nutarimu Nr. 30-OB-9 bei jo pagrindu prevencinio poveikio priemonė oficialus perspėjimas Nr. 30-OB-9 ir ją panaikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str., 111 str. 2 d., 85 - 88 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo S. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui..