- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-06-28
- Bylos Nr.
- A15.-1641-718/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Pažeidėjas
- I. Š.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant A. G., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama I. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019-06-18 I. Š. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad ji 2019-05-11, 12.06.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo, atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Padaryta žala viršija 15 BND. Šiais savo veiksmais I. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. Š. į bylos nagrinėjimą atvyko, pripažino sukėlusi eismo įvykį ir gailisi. Nurodė, kad susidūrimo smūgio nepajuto, todėl iš įvykio vietos nuvažiavo. Paaiškino, kad įvykio dieną atvažiavo į sporto klubą „Impuls“. Statė automobilį, tuo metu garsiai grojo muzika. Išlipusi iš automobilio pastebėjo, kad nėra krepšio su sportine apranga. Todėl sėdo į automobilį ir nuvažiavo namo. Atvykus namo jai paskambino policijos pareigūnė ir pranešė apie eismo įvykį. Tada pastebėjo, kad jos automobilis apgadintas. Įvykio metu buvo blaivi. Yra pensininkė, turi 2 grupės invalidumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad I. Š. kaltė dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, iš dalies pačios I. Š. paaiškinimais, policijos pareigūnių tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio schema, fotonuotraukomis, kita rašytine bylos medžiaga.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Pagal teismų praktiką, sprendžiant, ar asmens pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011).
Išnagrinėjus bylos medžiagą, įvertinus įvykio metu padarytus automobilio apgadinimus (priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas), darytina išvada, jog I. Š. turėjo pastebėti ir neabejotinai pastebėjo automobilių kontaktą, tai yra matė, kad įvyko eismo įvykis, tačiau tyčia iš eismo įvykio vietos pasišalino. Įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Byloje I. Š. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusižengimą ir nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę – bausta už įvairius KET pažeidimus, baudos sumokėtos, už analogišką nusižengimą ankščiau nebausta, prisipažino ir gailisi padariusi nusižengimą, pasižada atlyginti draudimo bendrovei padarytą žalą. I. Š. nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti I. Š. skiriant 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, neviršijančią sankcijos vidurkio, artimą minimaliai baudai, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutarė:
I. Š. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 1150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 19100972371 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.