Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 133–138) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) kanclerio 2017 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. 460-P-SK-111 „Dėl E. J.“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu Įsakymu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos (toliau – ir atsakovė) valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Vertinimo komisija) išvadą, kurioje pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai, pareiškėjas buvo įpareigotas tobulinti kvalifikaciją pagal Seimo kanclerio patvirtintą programą. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju buvo pažeista Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 22 straipsnio 29 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo taisyklės (toliau – ir Vertinimo taisyklės). Visų pirma tiesioginė vadovė pateikė su klaidomis užpildytą karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą (pirmajame puslapyje įrašyta neteisinga data ir ji netinkamai ištaisyta), be to, tiesioginė vadovė su pareiškėju nebuvo susitarusi dėl pokalbio datos, todėl pareiškėjas pokalbiui nebuvo pasiruošęs. Pokalbio metu nebuvo aptarti pareiškėjo gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, neaptarti pasiekti rezultatai, vykdant valstybės tarnautojui suformuluotas užduotis, t. y. neatskleista, kas buvo neatlikta ar blogai atlikta, kaip suprastėjo ar kitaip kokybiškai pasikeitė pareiškėjo tarnybiniai rezultatai po kasmetinio 2015 m. tarnybinės veiklos vertinimo, kurio metu pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai, ir kodėl siūloma 2016 m. pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti patenkinamai. Taip pat nebuvo suformuluotos pareiškėjo einamųjų metų užduotys, neaptarta karjera ir kvalifikacijos tobulinimas.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje (toliau – ir Vertinimo išvada) įrašyti tiesioginės vadovės teiginiai yra įžeidžiantys ir neatitinka tikrovės. Pareiškėjas nesutinka, kad kai kurių įstatymų projektų išvadų projektus jis parengė vėluodamas. Paaiškino, jog pagal klausymų darbotvarkę, įstatymų projektų Nr. XIIP-4096, XIIP-4097, XIIP-4098, XIIP-4099, XIIP-4437 klausymai buvo numatyti 2016 m. gruodžio 7 d. 15.00–17.00 val. Minėtų įstatymų išvadų projektai šiems klausymams buvo parengti ir el. paštu pateikti Sveikatos reikalų komiteto (toliau – ir Komitetas) išvadų rengėjams likus 5 dienoms iki numatytos klausymų dienos, todėl jokio vėlavimo nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad nei pareiškėjo pareigybės aprašyme, nei kituose Komiteto dokumentuose nenumatytas terminas, prieš kiek laiko iki posėdžio privaloma pateikti medžiagą svarstomais klausimais. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad įstatymo projekto Nr. XIIP-3323(2) išvadas parengė pats, be kitų patarėjų pagalbos, visus Komiteto sprendimų ir / ar protokolo išrašų projektus parengė tinkamai ir laiku, be atskirų priminimų ir prašymų. Pažymėjo, jog vakcinos nuo meningokoko infekcijos įtraukimo į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių klausimo problematika yra susijusi su nepakankamais valstybės biudžeto asignavimais Privalomojo sveikatos draudimo biudžetui. Pagal Seimo kanceliarijos Sveikatos reikalų komiteto biuro (toliau – ir Biuras) personalo patvirtintas kuravimo sritis sveikatos draudimo ir sveikatos sistemos finansavimo klausimų kuravimas yra priskirtas Komiteto biuro patarėjai K. C., todėl pagal patvirtintą darbotvarkę šis klausimas buvo pavestas kuruoti jai, o sprendimų ir / ar protokolo išrašų projektus dėl užkrečiamųjų ligų, tarp jų ir tuberkuliozės, pareiškėjas rengė savarankiškai, be kitų patarėjų pagalbos.

Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad jam trūksta atsakomybės teikiant pasiūlymus įtraukti į sesijos darbų programą įstatymų projektus, t. y. 2016 m. rugpjūčio 16 d. pasiūlė įtraukti į sesijos darbų programą Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2836(2), kuris buvo atsiimtas 2015 m. gruodžio 3 d. Pareiškėjo teigimu, tokie pasiūlymai teikiami Seimo Informacijos ir komunikacijos departamentui pagal nustatytą formatą. 2016 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjas nustatytu formatu nusiuntė informaciją apie Seimo IX (rudens) sesijos prioritetinius darbus K. C., tuo metu pavaduojančiai Komiteto biuro vedėją J. B.. Siųstoje informacijoje nebuvo pasiūlymo įtraukti įstatymo projektą Nr. XIIP-2836(2) į Seimo sesijos darbų programą. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad jo pareigybės aprašyme nenurodyta funkcija teikti pasiūlymus, sudarant Komiteto posėdžių ar klausymų darbotvarkes.

Anot pareiškėjo, iš prigimties jis yra analitikas, todėl prieš rengdamas atsakymus į gautus raštus, detaliai išanalizuoja nagrinėjamą klausimą, kad galėtų parengti tinkamą raštą-atsakymą. Pabrėžė, jog niekada nereikalauja Komiteto biuro vedėjos, kad jam būtų paaiškinta, ką daryti ir kur kreiptis. Pareiškėjo teigimu, jis dirba savarankiškai ir savo kuruojamos srities Komiteto raštų-atsakymų bei iniciatyvinių raštų projektus 2016 m. parengė tinkamai ir laiku.

Nurodė, kad tikrovės neatitinka ir teiginiai, jog jis įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius. Pabrėžė, jog 2016 m. suformuluotų ir pareigybės aprašyme nustatytų užduočių neatlikimas nebuvo fiksuotas jokiuose teisiniuose dokumentuose, pareiškėjas nebuvo padaręs jokių tarnybinių nusižengimų, visas užduotis 2016 m. atliko laiku ir kokybiškai, be to, papildomai padėjo parengti Seimo nariams 3 įstatymų projektus. Pareiškėjo teigimu, jį įžeidžia tiesioginės vadovės komentarai, jog jis nesugeba dirbti savarankiškai ir kuruoti teisės aktų projektų nuo pradžios iki galo, užduotis atlieka paviršutiniškai, funkcijas vykdo patenkinamai, konfliktuoja, nerodo noro dirbti efektyviau. Pareiškėjas pabrėžė, jog Seimo kanceliarijoje dirba daugiau kaip 14 metų ir per visą šį laikotarpį nebuvo padaręs jokių tarnybinių nusižengimų. Pastaruosius metus jo tarnybinė veikla buvo vertinama labai gerai ir gerai. 2008–2012 m. Seimo kadencijoje Komitetui vadovavęs pirmininkas A. M. neturėjo jokių pretenzijų dėl pareiškėjo atliekamo darbo kokybės, o 2012–2016 m. kadencijoje Komitetui vadovavusi pirmininkė D. M. pareiškė pareiškėjui padėką. Pareiškėjo teigimu, jis dirba savarankiškai, kuruoja teisės aktų projektus nuo pradžios iki galo, renkasi tinkamus darbo metodus pavestoms užduotims atlikti. Nors dažnai nustatomi labai trumpi terminai užduotims įvykdyti, tačiau jas atlieka laiku ir kokybiškai. Pareiškėjo nuomone, tiesioginės vadovės komentarai, jog pareiškėjas nuolat sukelia konfliktines situacijas, nevengia pakelti balso prieš biuro vedėją, nerodo iniciatyvos gerinti santykių tarp kolegų, nebendradarbiauja su kitais patarėjais, konstruktyvus bendradarbiavimas neįmanomas su kitų padalinių darbuotojais, vengia išsamios ir kvalifikuotos svarstomų klausimų analizės yra ne tik įžeidžiantys, bet prieštarauja kitiems komentarams ir laikytini tiesioginės vadovės psichologinio smurto apraiškomis pareiškėjo atžvilgiu.

Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, jog nebuvo laikytasi Vertinimo taisyklių 17 punkto, nes pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertinama tik 2017 m. kovo 20 d. Be to, vertinimo komisijos posėdis buvo labai varginantis, užtruko labai ilgai (beveik 5 val. su trumpa pertrauka pavalgyti), į jį be tiesioginės vadovės buvo pakviesti dalyvauti dar 4 Biuro darbuotojai, t. y. asmenys, kurie nenumatyti VTĮ 22 straipsnio 6 dalyje ir Vertinimo taisyklių 21 punkte. Komisija nenagrinėjo iš esmės tiesioginės vadovės išdėstytų teiginių bei komentarų, neišklausė pareiškėjo atsikirtimų į kiekvieną iš jų bei neatsižvelgė į Vertinimo komisijos nario V. V. atskirą motyvuotą nuomonę, kuria nepritariama komisijos siūlymui.

Atsakovė Seimo kanceliarija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 148–151).

Pažymėjo, kad susitikęs su vedėja pareiškėjas turėjo visas galimybes kreiptis dėl pokalbio datos nukėlimo vėlesniam laikotarpiui ar pokalbio pratęsimo. Ginčijamu atveju per visus 2016 m. biuro vedėja J. B. ne kartą yra pateikusi pareiškėjui žodines pastabas, rašiusi elektroninius laiškus dėl pareiškėjo netinkamos darbo kokybės, klaidų, netikslumų. Kasmetinio pokalbio metu buvo apibendrinta pareiškėjo veikla, nurodytos klaidos ir pareiškėjas informuotas, kad tarnybinė veikla vertinama patenkinamai. Vadovaudamasi Vertinimo taisyklių nuostatomis biuro vedėja detaliai užpildė vertinimo anketą, įrašydama atitinkamus komentarus (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutiko su pareiškėjo nurodytu balu, ir nurodė kitokį balą, taip pat pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados formą surašė vertinimo išvadą, kurioje nurodytos ir 4 einamųjų metų užduotys.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog tiesioginė vadovė turėjo aptarti pareiškėjo karjeros galimybes. Vertinimo taisyklių 9.4 punkte nurodyta bendro pobūdžio nuostata, kuri praktikoje taikoma priklausomai nuo to, kaip vertinama valstybės tarnautojo veikla. Ginčijamu atveju kalbėta apie kvalifikacijos tobulinimą, pastangas, iniciatyvumą, klaidų mažinimą, o ne apie karjerą. Atkreipė dėmesį, jog gerai įvertinus pareiškėjo 2015 m. tarnybinę veiklą, jis taip pat reiškė pretenzijas dėl veiklos vertinimo, kaip argumentą nurodydamas, jog bendravimas padalinyje vyksta gerai, bet kažkodėl jo veikla nėra vertinama labai gerai.

Seimo kanceliarija nurodė, kad Vertinimo komisija išanalizavo pareiškėjo užpildytą vertinimo anketą, tiesioginio vadovo pasirašytą vertinimo išvadą ir įvertino pareiškėjo veiklą patenkinamai. Atkreipė dėmesį, jog 2016 m. pareiškėjui buvo nustatyta užduotis pagal nustatytas kuravimo sritis pateikti pasiūlymus Biuro vedėjai rengiant Komiteto pasiūlymus Seimo pavasario ir rudens sesijų darbų programoms, Komiteto posėdžių ir klausymų darbotvarkes bei rengiant Komiteto veiklos ataskaitas. Tokia užduotis pareiškėjui buvo nustatyta ir 2015 m. Atsakovės manymu, pareiškėjas galimai netinkamai suvokia vidaus administravimo principus, nes tvirtina, kad politikai dėl jo veikos neturėjo priekaištų. VTĮ nustato, kad valstybės tarnautojo veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Pareiškėjas yra kreipęsis į Personalo skyrių dėl jo pavaldumo pakeitimo, be to, neatitinka tikrovės ir pareiškėjo teiginys, kad Komiteto pirmininkai jam nėra reiškę priekaištų dėl darbo kokybės, nes Komitetui vadovaujant Seimo narei D. M., jos prašymu pareiškėjas laikinai buvo perkeltas į kitą padalinį.

Atsakovė nesutinka, kad buvo pažeistas Vertinimo taisyklių 17 punktas. Pažymėjo, jog pagal Vertinimo taisyklių 20 punktą, jeigu valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla vertinama, dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti Vertinimo komisijos posėdyje, posėdis atidedamas iki to laiko, kol išnyks priežastys, dėl kurių valstybės tarnautojas negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje. Atidėjus vertinimo komisijos posėdį, šių taisyklių 17 punkte nustatytas terminas netaikomas.

Seimo kanceliarija paaiškino, kad vertinimo komisijos posėdyje, kuriame buvo vertinama pareiškėjo tarnybinė veikla, komisijos kvietimu dalyvavo pareiškėjo tiesioginė vadovė J. B.. Kiekvieną pastabą dėl savo veiklos kokybės vertinimo pareiškėjas traktavo kaip įžeidimą. Kadangi vedėjos ir pareiškėjo teiginiai buvo priešingi, komisija priėmė sprendimą pakviesti į posėdį Biuro valstybės tarnautojus. Komisija išklausė Biuro vedėjos J. B. paaiškinimų, pareiškėjo paaiškinimų, Biuro valstybės tarnautojų, kurie ne vieną kartą yra pabaigę rengti ar tobulinę pareiškėjui priskirtos kuravimo srities teisės aktų išvadas, pasisakymų. Komisijos narys V. V. išdėstė atskirąją nuomonę, tačiau komisija balsų dauguma priėmė sprendimą siūlyti Seimo kancleriui pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti patenkinamai, todėl Seimo kanclerė priėmė sprendimą pareiškėjo veiklą vertinti patenkinamai. Atsakovės manymu, priimdama tokį sprendimą Seimo kanclerė atsižvelgė ir į Komiteto pirmininkės A. Š. nusiskundimus dėl pareiškėjo darbo kokybės.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad visas einamųjų metų užduotis įvykdė, todėl neapgrįstai Vertinimo išvadoje nurodoma, jog kai kurių užduočių jis neįvykdė.

Teismo posėdyje atsakovės atstovės prašė pareiškėjo skundą atmesti, remdamosi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta pareiškėjo kolegė Biuro patarėja V. V. nurodė, kad jai tenka dirbti ir pareiškėjui priskirtus darbus, tenka peržiūrėti pareiškėjo parengtus projektus, ieškoti juose klaidų. Paaiškino, kad tokia situacija susidarė dėl to, kad Komiteto pirmininkė nepasitikėjo pareiškėju ir nepriimdavo neperžiūrėtų pareiškėjo parengtų darbų. Liudytoja taip pat nurodė, kad Biuro vedėja paveda jai kuruoti svarbesnius, sudėtingesnius pareiškėjui priskirtus darbus, kadangi pareiškėjas daro daug klaidų. Dėl tokios situacijos Biure kyla nepasitenkinimas. Nors pareiškėjas dirba mažiau, tačiau nuolat siekia sau geresnių sąlygų, prašo geresnio kabineto. Pareiškėjas nepriima kritikos, ieško bet kokio atsikirtimo, manipuliuoja. Pažymėjo, kad nors projektą Nr. XIIP-3323(2) parengė pats pareiškėjas, tačiau jis nesurinko parašų, neužregistravo projekto sekretoriate, o tik paliko jį ant stalo. Nors Biure komandinis darbas vyksta, visi pareiškėjui padeda, bet pareiškėjas nepadeda niekam.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta Vertinimo komisijos narė V. S. nurodė, kad Komisijos posėdžio metu pareiškėjas prieštaravo vadovės vertinimui. Posėdis ilgai užsitęsė, nes, siekiant objektyviai įvertinti susidariusią situaciją, buvo apklausti pareiškėjo kolegos. Komisijos posėdyje dalyvavo ir pareiškėjo vadovė, kuri pateikė ir papildomos informacijos, susirašinėjimo su pareiškėju. Pareiškėjas savo klaidų nepripažino.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta Vertinimo komisijos narė S. Š. nurodė, kad Vertinimo komisija labai nuodugniai išnagrinėjo pareiškėjo 2016 m. veiklą, apklausė visą Biurą, dėl to posėdis ilgai užtruko.

Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas Vertinimo komisijos narys V. V. nurodė, kad nepritarė Vertinimo komisijos nuomonei vertinti pareiškėjo veiklą patenkinamai, nes manė, kad pareiškėjo veikla turi būti vertinamai gerai. Pažymėjo, kad Biure susiklostę sudėtingi psichologiniai santykiai, Biuro vedėja tendencingai pareiškėjo veikloje ieško trūkumų. Biuro vedėjos bendravimas su pareiškėju elektroniniais laiškais per daug oficialus, nebūdingas kituose biuruose. Nors kiti Biuro darbuotojai kritiškai vertino pareiškėją, liudytojas mano, kad tokia situacija susidarė dėl pareiškėjo, kaip vyro, ir jauno moterų kolektyvo skirtingų interesų, požiūrio, darbo tempo.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta pareiškėjo kolegė Biuro patarėja K. C. nurodė, kad jai nuolat tenka kuruoti arba atlikti pareiškėjui priskirtus darbus, nes Komiteto pirmininkai pareiškėju nepasitiki. Tenka tikrinti visus pareiškėjo rengiamus projektus. Pareiškėjas į pastabas reaguoja neigiamai, kelia konfliktus ir kitose srityse, pavyzdžiui, reikalauja galingesnio kompiuterio, kabineto su geresniu vaizdu. Nors susirinkimuose reikia aptarti darbinius klausimus, bet tenka aptarinėti pareiškėjo kabineto klausimą. Be to, pareiškėjas niekada nederina savo atostogų su kitais Biuro darbuotojais. Liudytojos manymu, pareiškėjas prašo išskirtinių sąlygų ir yra konfliktiška asmenybė.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta pareiškėjo kolegė Biuro patarėja B. S. nurodė, kad 2016 m. su pareiškėju dirbo tik nuo gruodžio mėn. Pažymėjo, kad pareiškėjas maloniai kalba, tik kai jam ko nors reikia, į kritiką reaguoja priešiškai, nenori bendradarbiauti.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta pareiškėjo kolegė Biuro padėjėja M. N. nurodė, kad Biure su pareiškėju susiklostę įtempti santykiai, jis nuolat visus išveda iš pusiausvyros, atsikalbinėja. Pareiškėją reikia nuolat raginti, kad nurodytų, ką kviesti į posėdžius, jam reikia konkrečių rašytinių nurodymų, nors kiti patarėjai patys žino, ką daryti.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta pareiškėjo kolegė Biuro padėjėja S. Š. nurodė, kad pareiškėjas yra konfliktiška asmenybė. Tiek Biuro vedėja, tiek Komiteto pirmininkė nepasitiki pareiškėjo darbu, todėl nuolat reikia jį tikrinti. Pareiškėją reikia nuolat raginti, priminti jam darbus. Pareiškėjas įrašinėja pokalbius su kolegomis, provokuoja. Pažymėjo, kad pareiškėjas reikalauja susirinkimų, juos protokoluoti, bet visi susirinkimai baigiasi pareiškėjo kabineto klausimu ir reikalavimais sumažinti jo darbo krūvį. Pažymėjo, kad Komiteto pirmininkai, t. y. tiek A. M., tiek D. M. prašydavo peržiūrėti pareiškėjo darbus. Nurodė, kad Biuro vedėja yra nekonfliktiška ir tolerantiška pareiškėjo atžvilgiu. Pavedimai pareiškėjui duodami raštu, kad būtų aiškiau, jam vieninteliam pavedimai duodami kartu nurodant sprendimo būdą.

Kaip liudytoja apklausta pareiškėjo tiesioginė vadovė Biuro vedėja J. B. nurodė, kad pareiškėjo veiklą vertino laikydamasi VTĮ bei Vertinimo taisyklių reikalavimų. Pažymėjo, kad pareiškėjo darbams tikrinti skiria kuruojančius patarėjus. Dėl projekto Nr. XIIP-3323(2) paaiškino, kad po projekto svarstymo iki priėmimo Seimo nariai teikia pasiūlymus, už kurių sekimą atsakingi patarėjai, o šiuo atveju pareiškėjas. Nors pasiūlymas buvo gautas rugsėjo 14 d., o svarstymas ir priėmimas buvo numatytas rugsėjo 20 d., pareiškėjas neinformavo apie pateiktą pasiūlymą, nors prieš priėmimą jis turėjo būti apsvarstytas Komitete, todėl skubiai rugsėjo 20 d. buvo surengtas pasiūlymo svarstymas, pareiškėjas parengė išvadą, tačiau paliko ją Komiteto pirmininkės sekretorei ant stalo, nors turėjo surinkti parašus, užregistruoti sekretoriate. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo nurodomas jo 2016 m. rugpjūčio 26 d. raštas buvo skirtas kitam padariniui, o vertinime kalbama apie tai, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 16 d. raštu Seimo sekretoriatui pateikė raštą su jau atsiimtu įstatymo projektu. Liudytojos teigimu, niekada nėra aišku, ko nežino pareiškėjas, į paklausimus atsirašinėja, bet nepateikia prašomos informacijos. Rengiamuose raštuose daro klaidų ir teisina jas skubumu, nors raštui parengti skiria visą dieną. Biuro kolektyvas dėl pareiškėjo elgesio jaučia įtampą, pareiškėjas kalba nepagarbiai, susirinkimų metu sugeba įžeisti kolegas. Komiteto pirmininkai dėl pareiškėjo darbo turėjo ir turi priekaištų. Nors pareiškėjas nurodo, jog gavo D. M. padėką, tačiau tai tik dėkingumo ženklas visiems Biuro darbuotojams D. M. paliekant Seimą. Biuro vedėja taip pat nurodė, kad nors klausymai vyko gruodžio mėn., tačiau pareiškėjas išvadas klausymams turėjo parengti dar birželio mėn. Pabrėžė, jog pareiškėjas kritiką vertina kaip įžeidimą, nuolat reikalauja įrodymų, todėl su pareiškėju bendraujama elektroniniais laiškais. Pareiškėjas nepripažįsta klaidų, yra visiškai nesavikritiškas. Be to, neinformavęs įrašinėja pokalbius su ja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl Seimo kanclerio 2017 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 460-P-SK-111, kuriuo pareiškėjas įpareigotas tobulinti kvalifikaciją pagal Seimo kanclerio patvirtintą programą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas E. J. eina Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjo pareigas. Pagal pareiškėjo pareigybės aprašymą, jo einamos pareigybės paskirtis – padėti vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo statute apibrėžtą Komiteto veiklą Seimo teisės aktų leidybos ir parlamentinės kontrolės srityse. Pareiškėjas pagal savo pareigybės aprašymą pagal nustatytas kuravimo sritis padeda Komiteto išvadų rengėjams parengti išvadų projektus ir pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų projektų ar kitų klausimų, perduotų Komitetui svarstyti, kad Komiteto posėdyje jie būtų laiku ir profesionaliai išnagrinėti ir kad būtų atliktos kitos Komitetui pavestos funkcijos; pagal kompetenciją užtikrina, kad Seimo priimtas teisės akto tekstas būtų laiku sutvarkytas ir perduotas Dokumentų departamentui tam, kad būtų užtikrintas sklandus teisėkūros procesas; dalyvauja kitų komitetų organizuojamuose teisės aktų klausymuose ar svarstymuose, Komiteto ar Seimo valdybos sudaromose darbo grupėse, stebi kuruojamo klausimo svarstymą Seimo plenariniame posėdyje; rengia įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, teikia pasiūlymus, pastabas bei išvadas Komiteto nariams, rengiantiems ar analizuojantiems projektus, su Komiteto veikla susijusiais klausimais, dalyvauja atliekant įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę; naudodamasis mokslinių tyrimų medžiaga ir darbais formuluoja užduotis užsakomoms ekspertizėms ir tyrimams, dalyvauja Komiteto atliekamuose parlamentiniuose tyrimuose; rengia Komiteto sprendimų projektus;

dalyvauja rengiant Komiteto darbo planų projektus ir Komiteto veiklos ataskaitų projektus; nagrinėja ir rengia atsakymų į gautus asmenų prašymus ir skundus bei valstybės institucijų ir kitų įstaigų raštus projektus; rengia informaciją visuomenei apie priimtus teisės aktus, kitą su Komiteto darbu susijusią informaciją žiniasklaidai; prireikus rengia atsakymus į visuomenės informavimo priemonėse iškeltus klausimus; dalyvauja konferencijose, seminaruose ir kituose su šių klausimų sprendimu susijusiuose renginiuose; pagal kompetenciją renka iš teisės aktų projektų juose vartojamus naujus terminus ir teikia juos, taip pat pasiūlymus dėl Terminų banke jau esamų terminų (dėl jų pakeitimo ar išbraukimo) Seimo kanceliarijos Terminijos komisijai, apie tai informavęs Biuro vedėją; Biuro vedėjo komandiruotės, nedarbingumo, atostogų metu ar dėl kitų priežasčių jam laikinai negalint eiti pareigų, pavaduoja Biuro vedėją, o kai Biuro vedėjas į pareigas nėra paskirtas, laikinai, iki įstatymų nustatyta tvarka bus paskirtas Biuro vedėjas, eina Biuro vedėjo pareigas, siekdamas užtikrinti sklandų Biuro darbą; atlieka kitas su Biuro veikla susijusias funkcijas ir Biuro vedėjo nenuolatinio pobūdžio pavedimus, reikalingus Seimo kanceliarijos strateginiams tikslams pasiekti.

Vadovaujantis VTĮ 22 straipsnio 4 dalimi, valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. Minėtos straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo (išskyrus įstaigos padalinio vadovą) tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis.

Pagal VTĮ 22 straipsnio 5 dalį karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas.

Detaliau valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai.

Pagal Vertinimo taisyklių 8¹ punktą tiesioginis vadovas pateikia valstybės tarnautojui karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą. Valstybės tarnautojas vertinimo anketą užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos. Valstybės tarnautojas ir jo tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos. Tiesioginis vadovas iki pokalbio susipažįsta su valstybės tarnautojo užpildyta vertinimo anketa. Vadovaujantis Vertinimo taisyklių 9 punktu, tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su valstybės tarnautoju metu: 1) aptaria valstybės tarnautojo užpildytą vertinimo anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas; 2) aptaria pasiektus rezultatus vykdant valstybės tarnautojui suformuluotas užduotis, o kai vertinama įstaigos vadovo ir įstaigos padalinio vadovo veikla, aptariami jo pasiekti rezultatai vykdant atitinkamai jo vadovaujamai įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis; 3) suformuluoja einamųjų metų užduotis; 4) aptaria valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą.

Pagal Vertinimo taisyklių 10 punktą po pokalbio su valstybės tarnautoju tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą) ir pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados formą surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Išvadoje tiesioginis vadovas vertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą. Valstybės tarnautojo kvalifikacija ir jo gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir pasiekti rezultatai vykdant jam suformuluotas užduotis, o kai vertinama įstaigos vadovo veikla ir įstaigos padalinio vadovo veikla, pasiekti rezultatai vykdant jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuotas užduotis vertinami pagal vertinimo kriterijus. Išvadoje tiesioginis vadovas suformuluoja einamųjų metų užduotis, įrašo pasiūlymus, kaip tobulinti kvalifikaciją, ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos bendrą įvertinimą. Įvertinęs valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas išvadoje pateikia vieną iš VTĮ 22 straipsnio 9, 10 ar 11 dalyje nurodytų siūlymų.

Pagal Vertinimo taisyklių 12 punktą tiesioginis vadovas išvadą pateikia personalo administravimo tarnybai ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 20 dienos. Personalo administravimo tarnyba išvados, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, kopiją pateikia atitinkamai vertinimo komisijai.

Vertinimo taisyklių 17 punkte nustatyta, kad Vertinimo komisija įvertina valstybės tarnautojo praėjusių metų tarnybinę veiklą ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 dienos. Pagal Vertinimo taisyklių 18 punktą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: 1) valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; 2) valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; 3) sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai); 4) vertinimo komisijos išvados surašymą. Pagal Vertinimo taisyklių 19 punktą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus.

Vadovaujantis Vertinimo taisyklių 20–25 punktais, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo. Vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti komisijos posėdyje tiesioginį vadovą, kai nagrinėjama jam pavaldaus valstybės tarnautojo tarnybinė veikla. Pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą. Pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo. Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia vertinimo komisijos pirmininko balsas. Valstybės tarnautojo veiklos kasmetinio vertinimo metu įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai, vertinimo komisija priima sprendimą dėl vieno iš VTĮ 22 straipsnio 14, 15, 17, 18, 19 ar 20 dalyje nurodytų siūlymų į pareigas priimančiam asmeniui pateikimo. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu vertinimo komisijai įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, surašoma vertinimo komisijos išvada.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketoje savo lyderystės, supratimą apie žmogiškųjų išteklių valdymą, finansų valdymą bei analizę ir pagrindimą įvertino aukščiausiu balu – 4 (I t., b. l. 15).

Po pokalbio su pareiškėju, jo tiesioginė vadovė nesutiko su pareiškėjo įsivertinimu anketoje ir pareiškėjo lyderystę, supratimą apie žmogiškųjų išteklių valdymą, analizę ir pagrindimą įvertino 2 balais, o finansų valdymą – 3 balais (I t., b. l. 15–18).

Lyderystės įvertinimą 2 balais tiesioginė vadovė motyvavo tuo, kad pareiškėjo santykiai su kitais Biuro darbuotojais yra labai įtempti, nes pareiškėjas nuolat sukelia konfliktines situacijas, nevengia pakelti balso tiek prieš biuro vedėją, tiek prieš kitus darbuotojus. Niekada nepasiūlo pagalbos, nerodo iniciatyvos gerinti santykių tarp kolegų. Nuolat pabrėždamas savo vyresnį amžių, reikalauja sau išskirtinių sąlygų (geresnio kabineto su geresniu vaizdu per langą). Patarėjas kolegų nuomonės neklausia ir ja nesidomi, nebendradarbiauja su kitais patarėjais, ieškodamas optimalių sprendimų variantų. Kolegoms pateikus pastabų ar pasiūlymų dėl klausimų sprendimo, jų nuomonę ignoruoja, nesigilindamas į pateiktų pastabų ir pasiūlymų turinį, o tik argumentuodamas, kad Seimo kanceliarijoje dirba ilgiausiai. Konstruktyvus bendravimas neįmanomas nei su biuro kolegomis, nei su kitų padalinių darbuotojais.

Supratimo apie žmogiškųjų išteklių valdymą įvertinimą 2 balais pareiškėjo tiesioginė vadovė motyvavo tuo, kad pareiškėjas nepripažįsta savo klaidų, yra konfliktiškas, susiduria su sunkumais tiek dirbant savarankiškai, tiek komandoje, pasižymi iniciatyvos stoka (apsiriboja tik paskirtos užduoties įvykdymu, neretai turi būti raginamas ją įvykdyti greičiau). Pagrindine ir esmine komandinio darbo sąlyga pareiškėjas laiko darbo vietą ir Biuro vedėjo pareigą parūpinti jam geresnį kabinetą arba įvesti kabinetų rotaciją tarp Biuro darbuotojų kas mėnesį arba kitais terminais. Pareiškėjo nuomone, komandinis darbas praktiškai neįmanomas, jeigu Biuro darbuotojai dirba kabinetuose, esančiuose skirtinguose pastato aukštuose.

Finansų valdymo įvertinimą 3 balais pareiškėjo tiesioginis vadovas motyvavo tuo, kad, uždavus klausimus apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo principus bei jo dydį, pareiškėjas nesugebėjo pateikti atsakymų. Abejones dėl pareiškėjo žinių apie Seimo kanceliarijos atskirų padalinių funkcijas ir jų vykdomą veiklą bei atsakomybės sritis, materialinių išteklių valdymą kelia jo nuolatinis reikalavimas iš Biuro vedėjos geresnio kompiuterio ir kabineto.

Analizės ir pagrindimo įvertinimą 2 balais pareiškėjo tiesioginė vadovė motyvavo tuo, kad pareiškėjas vengia išsamios ir kvalifikuotos svarstomų klausimų analizės, sprendimai dažnai neargumentuoti. Nesugeba išskirti iš pateiktos informacijos esminių dalykų, klausimo esmę ir problemas pristatyti koncentruotai ir aiškiai. Paprašytas pristatyti nuomonę dėl klausimo, pareiškėjas dažnai apsiriboja žodžiais „čia labai svarbus klausimas“. Pareiškėjas susiduria su sunkumais tiek nusistatydamas pagrindines problemas ir ieškodamas sprendimų būdų, kai iš anksto nenurodomos galimos alternatyvos, tiek rinkdamas, sistemindamas ir apibendrindamas informaciją.

Pareiškėjo tiesioginė vadovė 2017 m. sausio 19 d. parengė pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (I t., b. l. 11–14), kurioje aptarė pareiškėjo praėjusių metų veiklos rezultatus ir apibendrindama nurodė, jog pareiškėjas nesugeba dirbti savarankiškai ir kuruoti teisės aktų projektų nuo pradžios iki galo. Patarėjas nemoka ar nesirenka racionalaus būdo jam pavestoms užduotims atlikti. Patarėjui sudėtinga iš didesnės apimties informacijos kiekio išskirti esminius dalykus, juos apibendrinti ir pasiūlyti konkrečius problemų sprendimų būdus. Patarėjo darbo tempai labai lėti, lyginant su kitais patarėjais. Jeigu tam tikrą pavedimą ar užduotį iš jo kuruojamos srities reikia atlikti skubiai, Biuro vedėja yra priversta pavesti darbą kitam patarėjui arba atlikti pati asmeniškai. Pareiškėjas užduotis atlieka paviršutiniškai, funkcijas vykdo patenkinamai, jam labai trūksta savikritiškumo. Patarėjas nepripažįsta klaidų, konfliktuoja, nerodo noro dirbti efektyviau ir taisyti klaidas. Pateikus akivaizdžius įrodymus dėl jo raštų ar išvadų projektuose padarytų klaidų (loginių, gramatinių ar kt.), patarėjas, pritrūkęs argumentų ginčyti ir įrodinėti savo „tiesas“, nepripažindamas klaidų, bet kokius savo veiksmus teisina skubotumu, nors pavedimui įvykdyti ir buvo skirta pakankamai laiko. Vertinimo išvadoje pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai ir pateiktas siūlymas pareiškėjui tobulinti kvalifikaciją.

2017 m. kovo 1 d. pranešimu pareiškėjas informuotas, jog pareiškėjo veiklos vertinimo komisijos posėdis vyks 2017 m. kovo 20 d. (I t., b. l. 10).

Vertinimo komisija, atlikusi pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, 2017 m. kovo 20 d. išvadoje nusprendė pareiškėjo veiklą įvertinti patenkinamai ir pasiūlyti pareiškėjui tobulinti kvalifikaciją (I t., b. l. 8).

Seimo kancleris, atsižvelgdamas į Vertinimo komisijos išvadą, 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 460-P-SK-111 įpareigojo pareiškėją tobulinti kvalifikaciją pagal Seimo kanclerio patvirtintą programą (b. l. 7).

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, nesutikimą su tarnybinės veiklos vertinimo rezultatais pareiškėjas grindžia, tiek procedūriniais pažeidimais, tiek argumentais, jog visas savo funkcijas atliko tinkamai.

Visų pirma pareiškėjas teigia, jog pokalbis su tiesiogine vadove vyko pažeidžiant Vertinimo taisyklių 8¹ ir 9 punktų reikalavimus, nes su pareiškėju nebuvo suderinta pokalbio data, be to, pokalbio metu nebuvo aptarti visi Vertinimo taisyklių 9 punkte nurodyti klausimai. Šiuo atveju sutiktina su atsakovės pozicija, kad pareiškėjas galėjo kreiptis dėl pokalbio datos nukėlimo vėlesniam laikotarpiui, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog Vertinimo taisyklės nenustato terminų, prieš kiek laiko valstybės tarnautojui turi būti pranešama apie pokalbį su tiesioginiu vadovu. Pažymėtina, kad pareiškėjas, užpildęs vertinimo anketą, galėjo numanyti, jog artimiausiu laiku jo laukia pokalbis su tiesiogine vadove, todėl turėjo galimybę tokiam pokalbiui pasiruošti ir be atskiro išankstinio pranešimo.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad pokalbio su tiesiogine vadove metu nebuvo aptarti Vertinimo taisyklių 9 punkte nurodyti klausimai. Pažymėtina, kad nei VTĮ, nei Vertinimo taisyklės nenustato, kad tiesioginio vadovo pokalbis su valstybės tarnautoju dėl jo tarnybinės veiklos rezultatų turi būti protokoluojamas ar fiksuojamas kitu būdu, todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokie klausimai buvo aptariami su pareiškėju jo pokalbio metu. Tačiau net ir tuo atveju, jei pareiškėjo ir jo tiesioginės vadovės pokalbis vyko ne pagal Vertinimo taisyklių 9 punkte nurodytą pokalbio turinį ir eigą, tai nesudaro pagrindo konstatuoti esminį pažeidimą, dėl kurio galėtų būti panaikintas vertinimo procedūros metu priimtas sprendimas. Atkreiptinas dėmesys, kad visi Vertinimo taisyklių 9 punkte nurodyti klausimai aptarti pareiškėjo tiesioginės vadovės surašytoje išvadoje, dėl kurios savo argumentus pareiškėjas turėjo galimybę išdėstyti Vertinimo komisijos posėdyje.

Kaip procedūrinius pažeidimus pareiškėjas įvardina ir tai, kad Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavo asmenys, kurių dalyvavimas tokiuose posėdžiuose neįtvirtintas nei VTĮ, nei Vertinimo taisyklėse. Be to, pareiškėjo nuomone, nepagrįstai neatsižvelgta į vieno iš Komisijos narių pareikštą atskirąją nuomonę.

Nors Vertinimo taisyklės nenustato galimybės į komisijos posėdį kviesti vertinamo valstybės tarnautojo kolegų, išskyrus tiesioginį vadovą, tačiau atlikti tokių veiksmų taip pat nedraudžia. Kaip matyti iš liudytojų Vertinimo komisijos narių paaiškinimo, Biuro darbuotojos į Vertinimo komisijos posėdį buvo pakviestos siekiant išsiaiškinti visas vertinimui svarbias aplinkybes. Teismo vertinimu, tokie Vertinimo komisijos veiksmai yra pateisinami, kadangi pareiškėjas nesutiko su savo tiesioginės vadovės įvertinimu, teigė, jog darbus atliko savarankiškai, be kolegų pagalbos, todėl Biuro darbuotojų paaiškinimai tokioje situacijoje padėjo Vertinimo komisijai objektyviai įvertinti pareiškėjo bei jo vadovės teiginių pagrįstumą.

Dėl Vertinimo komisijos nario V. V. atskirosios nuomonės teismas pažymi, jog Vertinimo taisyklių 26 punkte nustatyta, kad Vertinimo komisijos išvadoje gali būti pateikta vertinimo komisijos nario, nesutinkančio su vertinimo komisijos įvertinimu ir (ar) siūlymu, atskiroji motyvuota nuomonė, tačiau pagal Vertinimo taisyklių 23 punktą Vertinimo komisija galutinį sprendimą priimą balsavimu. Šiuo atveju dauguma (3 iš 4) Vertinimo komisijos narių sprendė, kad pareiškėjo veikla turi būti vertinama patenkinamai, o atskirąją nuomonę turėjusio Vertinimo komisijos nario pozicija buvo įrašyta į Vertinimo komisijos išvadą, taigi jokie procedūriniai pažeidimai šiuo atveju nepadaryti.

Teismas sutinka su pareiškėjo teiginiais, kad šiuo atveju nebuvo laikytasi Vertinimo taisyklių 17 punkto reikalavimo, nes Vertinimo komisija pareiškėjo veiklos neįvertino iki 2016 m. kovo 1 d., tačiau, teismo vertinimu, tokio termino nesilaikymas nelaikytinas esminiu pažeidimu ar pagrindu pareiškėjo veiklą vertinti geriau, nei įvertinta nagrinėjamu atveju.

Kaip minėta, pareiškėjas taip pat nesutinka, jog netinkamai atliko savo funkcijas. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados. Taigi šiuo atveju svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar pareiškėjo tarnybinės veiklos išvados apie tai, kad pareiškėjas įvykdė tik kai kurias užduotis, o atliktos užduotys vykdytos netinkamai, yra pagrįstos atsakovės pateiktais įrodymais.

Vertinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas kai kurių įstatymų projektų išvadų projektus (pvz., projektai Nr. XIIP-4096, XIIP-4097 ir XIIP-4098, XIIP-4437) parengė vėluodamas, o kai kurių kitų projektų išvadas (pvz., Nr. XIIP-3323(2) pavyko laiku pateikti Seimo posėdžių sekretoriatui tik su kitų patarėjų pagalba.

Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas įstatymų projektų išvadų projektus Nr. XIIP-4096, XIIP-4097 ir XIIP-4098, XIIP-4437 pateikė iki minėtų įstatymų projektų klausymų, tačiau iš Seimo kanceliarijos pateiktų dokumentų matyti, kad Komiteto 2016 m. balandžio 6 d. sprendime Nr. 111-S-5 buvo nurodyta, kad įstatymų projektų Nr. XIIP-4096 ir Nr. XIIP-4098 išvadų projektai turi būti pateikti iki 2016 m. birželio 6 d. (II t., b. l. 3), o pagal Komiteto 2016 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 111-S-14 įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 išvados projektas – iki 2016 m. birželio 20 d. (II t., b. l. 4). Nors, kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas, nurodytų įstatymų projektų svarstymas buvo perkeltas iš Seimo VII (pavasario) sesijos į Seimo IX (rudens) sesijos darbų programą, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjui nebegaliojo Komiteto 2016 m. balandžio 6 d. bei birželio 8 d. sprendimuose nurodyti išvadų parengimo terminai. Kaip paaiškino Biuro vedėja teismo posėdžio metu, pareiškėjui šiuo atveju buvo pavestas didelis projektas, jam reikėjo ruoštis iš anksto, naujai išrinkti Seimo nariai norėjo susipažinti su parengtomis išvadomis, tačiau nustatytais terminais jos nebuvo paruoštos, pats pareiškėjas pripažįsta, kad išvadas parengė tik 2016 m. gruodžio 2 d., tad pareiškėjo teiginiai, jog minėtas išvadas jis parengė laiku, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3323(2) išvados pateikimo, teismas pažymi, kad Vertinimo išvadoje nėra teigiama, kad nurodytą išvadą pareiškėjas parengė nesavarankiškai. Šiuo atveju pareiškėjo veiklos trūkumai pasireiškė minėtos išvados teikime, ką patvirtina liudytojų parodymai, kad pareiškėjas nesurinko parašų, neužregistravo išvados Seimo posėdžių sekretoriate (II t., b. l. 30), be to, išvada buvo pradėta rengti tą pačią dieną kai turėjo būti pateikta svarstyti Seimui.

Vertinimo išvadoje nurodoma, jog pareiškėjas klausimų svarstymui reikalingą medžiagą teikė tik po atskirų priminimų ir prašymų. Šiuo atveju atsakovė nekonkretizavo, apie kokią medžiagą yra kalbama, todėl teismas negali įvertinti, ar pareiškėjas iš tiesų netinkamai atliko savo pareigas šiuo aspektu, todėl darytina išvada, kad atsakovė tinkamai nepagrindė minėto pareiškėjo veiklos trūkumo.

Biuro vadovė taip pat konstatavo, jog pareiškėjui trūksta atsakomybės teikiant pasiūlymus įtraukti į sesijos darbų programą, nes 2016 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjas pasiūlė įtraukti į sesijos darbų programą Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2836(2), kuris buvo atsiimtas 2015 m. gruodžio 3 d. Pažymėtina, kad minėtą aplinkybę patvirtina pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 16 d. elektroninis laiškas (II t., b. l. 31–32). Teismas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad jis tinkamai atliko savo pareigas šiuo aspektu, nes 2016 m. rugpjūčio 26 d. teiktoje informacijoje minėto įstatymo projekto nenurodė. Kaip nurodo pats pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 26 d., teikta informacija buvo adresuota Seimo Informatikos ir komunikacijos departamentui. Atkreiptinas dėmesys, jog už pasiūlymų įtraukimą į sesijos darbų programą nėra atsakingas Informatikos ir komunikacijos departamentas, tad šiam departamentui išsiųstas raštas neįrodo tinkamo pasiūlymų įtraukti į sesijos darbų programą teikimo, kurie turi būti teikiami Seimo sekretoriatui.

Vertinimo išvadoje taip pat teigiama, kad 2016 m. pareiškėjas nepateikė nė vieno pasiūlymo sudarant Komiteto posėdžių ar klausymų darbotvarkes. Pareiškėjas šio fakto neneigia, tačiau nurodo, kad Komiteto posėdžių darbotvarkių rengimas nepriskirtinas jo atliekamoms funkcijoms. Nors tiesiogiai tokia pareiškėjo funkcija jo pareigybės aprašyme nėra įtvirtinta, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog pagal pareigybės aprašymo 7.3.5 punktą Biuro patarėjas, be kita ko, dalyvauja rengiant Komiteto darbo planų projektus. Be to, Biuro patarėjas atlieka kitas su Biuro veikla susijusias funkcijas ir Biuro vedėjo nenuolatinio pobūdžio pavedimus, reikalingus Seimo kanceliarijos strateginiams tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, šios funkcijos apima ir veiksmus, susijusius su Komiteto posėdžių darbotvarkėmis, be to, pasiūlymų Komiteto posėdžių darbotvarkėms teikimas buvo numatytas kaip viena iš 2016 m. pareiškėjo užduočių.

Pareiškėjo 2016 m. tarnybinė veikla patenkinamai įvertinta ir dėl to, kad pareiškėjas, nagrinėdamas gautus raštus bei rengdamas Komiteto raštų projektus, vengia detalios ir išsamios nagrinėjamo klausimo analizės, iš pateiktos medžiagos jam sudėtinga išskirti pagrindinius, esminius dalykus. Be to, pareiškėjas susiduria su sunkumais ne tik nusistatydamas pagrindines problemas, bet ir ieškodamas galimų šių problemų sprendimų būdų – dažnai reikalauja, kad jam būtų paaiškinta, ką daryti, kur kreiptis, t. y. jo manymu, pavesdamas klausimą jam, Biuro vedėjas turėtų detaliai ir išsamiai surašyti atitinkamo klausimo sprendimo eigą. Nurodytus teiginius pagrindžia atsakovės teismui pateikti dokumentai – susirašinėjimas su Biuro vedėja, pareiškėjo rengto atsakymo projektas (II t., b. l. 5, 6–52). Be to, teismas pažymi, kad tai, jog pareiškėjas savo darbus atlieka ne visai tinkamai, jo darbai nuolat tikrinami kitų Biuro darbuotojų, patvirtina liudytojų parodymai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas tinkamai, sprendimas pareiškėjo veiklą įvertinti patenkinimai yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas įrodymais, todėl Vertinimo komisija neturėjo pagrindo nesutikti su Biuro vedėjos išvadomis. Nors, kaip minėta, išvada, jog pareiškėjas klausimų svarstymui reikalingą medžiagą teikė tik po atskirų priminimų ir prašymų, nebuvo pagrįsta, tačiau byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimą tik patenkinamai. Teismas kaip subjektyvią nuomonę vertina pareiškėjo teiginius, kad Biuro vedėjos parengtoje Vertinimo išvadoje nurodyti teiginiai yra įžeidžiantys. Pažymėtina, kad pagrįstos kritikos išsakymas vertinant valstybės tarnautojo veiklą negali būti laikomas psichologiniu persekiojimu.

Pažymėtina, kad pagal VTĮ 22 straipsnio 17 dalį Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo suteikti valstybės tarnautojui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę arba panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją arba tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Nagrinėjamu buvo pasirinktas antrasis variantas ir skundžiamu Įsakymu Seimo kanclerė įpareigojo pareiškėją tobulinti kvalifikaciją. Konstatavus, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas atliktas tinkamai, Įsakymas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, taigi teismas neturi pagrindo jo panaikinti, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo E. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.