- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- I-4516-821/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05144-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- M. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, viešame posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. (M. P.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 3000 EUR neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde ir jo papildyme (b. l. 1-4, 11) nurodo, kad laikotarpiu nuo 2013-11-19 iki 2014-02-25 ir nuo 2015-02-12 iki 2015-06-25 buvo laikomas Lukiškių TI-K perpildytose kamerose, neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto tenkančio vienam asmeniui. Kalėdamas perpildytose kamerose Lukiškių TI-K administracijai nuolat reikšdavo pretenzijas, tačiau administracija pasiteisindavo, kad kalėjimas perpildytas, nors pareiškėjas matydavo, jog yra laisvų kamerų. Dėl mažo kameros ploto ir jo apstatymo nelikdavo vietos pajudėti, todėl tekdavo nuolat gulėti ar sėdėti. Tai kenkia sveikatai. Dėl mažo kameros ploto trūko oro, todėl nuolat tekdavo būti atsidarius langus, temperatūra nukrisdavo žemiau nulio, buvo daug kartų peršalęs. Trūko vietos valgyti. Dėl nurodytų priežasčių tarp nuteistųjų dažnai kildavo konfliktai. Kalint Lukiškių TI-K buvo pažeidžiamas privatumas, nes tualetu tekdavo naudotis kitų asmenų akivaizdoje. Kamerose nebuvo veidrodžio, spintelės higienos priemonėms susidėti. Kamerų būklė avarinė – nuo sienų lupasi dažai, byra tinkas. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų tapo irzlus, sunkiai valdantis emocijas, patyrė dvasinius išgyvenimus, jautėsi prislėgtas, sutriko miegas, prasidėjo depresija, nuo kurios negali gydytis gydytojų paskirtais vaistais, nes jiems alergiškas, susirgo odos liga. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 3000 EUR.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 17-22) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo nuo 2013-11-19 iki 2015-06-25. Atsakovės atstovas taip pat pateikė duomenis kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju, nurodė pareiškėjo išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpius.
Pažymėjo, reikalavimas, kad vienam asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv.m. nustatytas 2010-05-05 Kalėjimų direktoriaus įsakymu V-124. Pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K tam tikrais laikotarpiais visiškai atitiko vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimus.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje palikti atlikti ūkio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.
Paaiškino, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji dažnai patys piktybiškai niokoja ir gadina kamerose esantį turtą. Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Už tvarkos palaikymą kamerose atsakingi patys suimtieji bei nuteistieji.
Pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiškėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobūdžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, siekiant nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai susiję su jo elgesiu, kuris lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla.
Atsiliepimas
2016 m. sausio 14 d. teisme gautu skundo papildymu pareiškėjas nesutinka su atsiliepime nurodytų kamerų plotais, su 2013-11-19 ir 2014-01-09 kamerose buvusių asmenų skaičiumi. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K atsiliepime pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Taip pat nurodo, kad kameroje Nr. 364 nebuvo lango, stalius po poros dienų ant lango uždėjo plėvelę. Kamera buvo neremontuota, purvina, neveikė ventiliacija. Pareiškėjas prašė išreikalauti iš atsakovės atstovo laikotarpiu nuo 2014-01-09 iki 2014-01-19 ir nuo 2014-01-23 iki 2014-01-03 jo pateiktus prašymus sutvarkyti langą (b. l. 81).
Lukiškių TI-K paaiškino, kad pateiktame atsiliepime pateikti duomenys apie pareiškėjo judėjimą, kameras ir jose buvusį asmenų skaičių teisingi ir tikslūs. Pareiškėjas su skundais ir prašymais sutvarkyti kameros langus nesikreipė (b. l. 89).
Posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės pakartodamas skunde ir jo papildyme nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad odos susirgimas atsirado dėl vaistų. Laikymo sąlygos kamerose blogos, nėra vėdinimo.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio datą, vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 88).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo (suėmimo vykdymo) sąlygų Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2013-11-19 iki 2015-06-25 (periodiškai).
Lietuvos valstybę atstovaujančio Lukiškių TI-K pateiktuose duomenyse nurodyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2013-11-19 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, kurios plotas - 7,38 kv. m. (3 asmenys kameroje). 2013-11-20 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 359, kurios plotas - 7,80 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2013-11-21 išvyko į Marijampolės pataisos namus.
2014-01-09 atvyko iš Marijampolės pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123, kurios plotas - 7,42 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2014-01-09 perkeltas į kamerą Nr. 364, plotas - 7,87 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas buvo laikotarpiu nuo 2014-01-10 iki 2014-01-22, laikomų asmenų skaičius svyravo nuo 1 iki 3. 2014-01-23 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 358, plotas - 7,77 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 358 pareiškėjas buvo iki 2014-01-29, kameroje laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4. 2014-01-30 išvyko į Marijampolės pataisos namus.
2015-02-12 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į 7,45 kv. m. ploto kamerą Nr. 115, (3 asmenys kameroje). 2015-02-13 perkeltas į kamerą Nr. 145, kurios plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas buvo iki 2015-04-29, laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 2 iki 3. 2015-04-30 perkeltas į kamerą Nr. 143, kurios plotas - 7,94 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 143 pareiškėjas buvo iki 2015-05-24 (2 asmenys kameroje). 2015-05-25 perkeltas į kamerą Nr. 129, plotas - 7,94 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas buvo iki 2015-06-14, kameroje laikyti 2-3 asmenys. 2015-06-15 perkeltas į kamerą Nr. 270, plotas – 7,79 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 270 pareiškėjas buvo iki 2015-06-24, laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 1 iki 3 asmenų. 2015-06-25 išvyko į Marijampolės pataisos namus.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo laikytas nuo 2013-11-19 iki 2014-02-25 ir nuo 2015-02-12 iki 2015-06-25 (b. l. 1), tačiau iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 2013 - 2014 metais buvo laikytas periodiškai ir trumpesnį laikotarpį t.y. nuo 2013-11-19 iki 2013-11-20 ir nuo 2014-01-09 iki 2014-01-29. Atsakovės atstovo nurodytą ginčo laikotarpį patvirtina į bylą pateiktos kaltinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės (b. l. 25-28). Pareiškėjas šių duomenų neginčijo, prieštaravimų dėl ginčo laikotarpio nereiškė, todėl teismas vadovaujasi atsakovės atstovo pateiktais duomenis apie pareiškėjo periodinio buvimo Lukiškių TI-K laikotarpius.
Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1222/2013).
Nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas perpildytose kamerose. Be to, pareiškėjo įsitikinimu, atsiliepime neteisingai nurodyti kamerų plotai. Daugelio kamerų plotas nedidesnis nei 5 kv.m., bet tikrai ne 7 kv.m. Siekiant nustatytų pareiškėjo nurodytų argumentų pagrįstumą teismas išreikalavo iš atsakovės atstovo Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų planą (toliau – Planas, b. l. 82, 97-101), iš kurio matyti, kad kamerų Nr. 115, 120, 123, 129, 143 ir 145 plotų dydis sutampa su nurodytais atsiliepime. Pagal Plano duomenis, kamera Nr. 270 yra didesnė nei nurodyta atsiliepime (jos plotas 7,87 kv., atsiliepime nurodyta 7,79), o kamerų Nr. 358, 359, 364, plotai Plane mažesni nei nurodyta atsiliepime (kameros Nr. 359 plotas nurodytas Plane - 7,72, atsiliepime - 7,80 kv.m., kameros Nr. 364 plotas Plane – 7,68 kv.m., atsiliepime 7,87 kv.m.; kameros Nr. 358 plotas Plane – 7,42 kv. m., atsiliepime – 7,77 kv.m., b.l. 98). Nors iš pateiktų duomenų matyti, kad dėl kamerų plotų yra tam tikrų netikslumų, tačiau jie nėra tokie dideli kaip nurodė pareiškėjas. Minėtų trijų kamerų plotų paklaida – 0,08 - 0,35 kv.m., todėl reikšmingos įtakos vienam asmeniui tenkančiam kameros plotui neturi. Pagal Plano duomenis, Lukiškių TI-K nėra nei vienos kameros, kurios plotas būtų 5 kv.m. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad Plane, patvirtintame Nekilnojamojo turto registro, nurodyti kamerų plotai būtų pakeisti, todėl dėl jų teisingumo teismui abejonių nekyla.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2013-11-19 iki 2013-11-20, nuo 2014-01-09 iki 2014-01-29 ir nuo 2015-02-12 iki 2015-06-25), buvo laikytas 156 dienas, iš jų 92 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas tenkantis vienam asmeniui (pareiškėjui teko 1,85 – 2,56 kameros ploto). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjui nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą (sulaikymo vykdymą) kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3,6 kv.m).
Pareiškėjo teigimu, atsakovės atstovo pateikti duomenys apie 2013-11-20 kameroje Nr. 359 ir 2014-01-09 kameroje Nr. 364, laikytų asmenų skaičių neteisingi. Pareiškėjas įsitikinęs, kad 2013-11-20 kameroje buvo ne du, bet keturi asmenys, o 2014-01-09 ne vienas asmuo, bet du. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų pagrindžiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Net ir pripažinus, kad 2013-11-20 kamera Nr. 359 galimai buvo perpildyta, tai esminės įtakos neturėtų, nes pareiškėjas sekančią dieną (2013-11-21) išvyko į Marijampolės pataisos namus, todėl buvimo perpildytoje kameroje vieną dieną poveikis negalėtų būti pakankamai intensyvus. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad 2014-01-09 kameroje buvo ne vienas, o du asmenys, įtakos neturi, nes minimalus kameros plotas tenkantis vienam asmeniui nebuvo pažeistas.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad kamerose trūko kietojo inventoriaus, todėl nebuvo galimybių vienu metu valgyti visiems kameroje esantiems suimtiesiems.
Kamerų įrengimą reglamentuojančių Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.6-14.8 punktuose numatyta, kad tardymo izoliatorių kameroje privalo būti prie grindų pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Atsakovės atstovo teigimu, visose kamerose yra stalai, suolai, lentynos maisto produktams, higienos priemonėms susidėti. Tačiau dėl mažų kamerų ploto ne visada yra galimybių įrengti papildomų spintelių, taburečių ir kitų baldų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad buvimo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui teko gyventi perlipdytose kamerose, tikėtina, jog tuo metu kamerose galėjo trūkti ir tam tikro inventoriaus.
Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, apšvietimu, sanitarine įranga, higiena, ir kt. Daugelį šių klausimų ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad perpildytose ir mažose kamerose trūko oro, todėl nuolat tekdavo būti atsidarius langus, temperatūra nukrisdavo žemiau nulio. Kameroje Nr. 364 kelias dienas nebuvo lango stiklo, pareiškėjas reikalavo langą sutvarkyti. Kameros nešvarios, nuo lubų ir sienų byrėjo tinkas.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Santykinė oro drėgmė, temperatūra ir oro judėjimo greitis turi atitikti Higienos normos HN 76:2010 26 punkte nurodytus rodiklius. Iš byloje esančių Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K ar jam artimais laikotarpiais) matyti, kad patikrinimų metu pažeidimų dėl patalpų temperatūros ir drėgmės rodiklių nenustatyta (b. l. 30-34). Kamerų langai pritaikyti natūraliam vėdinimui. Viename akte nurodyta, kad kameroje Nr. 270 buvo nešvarios grindys ir unitazas, tačiau šie pažeidimai grįžtamosios kontrolės metu pašalinti (b. l. 47-48). Poreikis remontuoti kameras nenustatytas. Duomenų, patvirtinančių, kad kameroje Nr. 364 nebuvo lango stiklo byloje nėra. Vertinant pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrįstumą reikšminga ir tai, kad pareiškėjas skundų ar prašymų dėl higienos normų pažeidimų (oro judėjimo, temperatūros, remonto, nešvaros, lango sutvarkymo ir kt.) Lukiškių TI-K neteikė (b.l. 2, 90). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu buvo nustatytas Higienos norma HN 76:2010 54 punkto reikalavimas, įpareigojantis užtikrinti, jog visos laisvės atėmimo vietos, patalpos, įrenginiai ir baldai būtų švarūs, tačiau laisvės atėmimo įstaiga ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti. Be to, švaros palaikymu gyvenamosiose patalpose nuolat privalo rūpintis laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys (Higienos norma HN 76:2010 58 punktas). Objektyvių duomenų, patvirtinančių, oro judėjimo, temperatūros rodiklių pažeidimus, būtinybę kamerose atlikti paprastąjį remontą, byloje nėra, todėl šioje dalyje pareiškėjo nurodytos aplinkybės pripažintinos neįrodytomis.
Pareiškėjas skunde ir posėdžio metu nurodė, kad kameroje esantys tualetai pilnai neatskirti, įrengti prie durų, todėl buvo nuolat stebimas prižiūrėtojų, pareigūnų (pareigūnių) ir kitų asmenų. Sanitariniame mazge nėra veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės.
Eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Atsakovės atstovo teigimu (b. l. 20-21), tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Tačiau dalinis tualeto atskyrimas, kai pareiškėjas toje pačioje kameroje buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, teismo vertinimu, pažeidė jo teisę į privatumą, žemino orumą, neabejotinai kėlė diskomfortą ir kitus neigiamus potyrius. Pažymėtina, kad pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) prakitiką, nacionalinės institucijos turi pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. Tik iš dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40119/09; 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją 81, 82, 90 punktai, pareiškimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13).
Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame be kita ko, turi būti veidrodis ir tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Atsakovės atstovo pateiktoje pažymoje (b. l. 29) nėra duomenų, kad sanitariniuose mazguose būtų įrengtos tualetinių reikmenų lentynėlės, veidrodžiai. Pagal Higienos normos HN 76:2010 2 punktą veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad tualetinių reikmenų lentynėlės, veidrodžio įrengimas sanitariniuose mazguose nėra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Higienos normos HN 76:2010 21 punktas turi būti taikomas. Minėtu higienos normos pažeidimu buvo apsunkinta pareiškėjo galimybė palaikyti asmeninę higieną.
Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų buvo peršalęs, susirgo depresija, kurios gydyti gydytojo paskirtais vaistais negali, nes yra jiems alergiškas. Dėl vaistų vartojimo pasireiškė odos liga. Iš byloje esančios sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas būdamas Marijampolės pataisos namuose 2013-12-10 kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą ir skundėsi sloga, o 2014-02-07 - pablogėjusia dešinės ausies klausa. Apžiūros metu nustatyta, kad ausies landoje susidarė sieros kamštis, paskirta gydymas vandenilio peroksidu (b.l. 78). Atvykimo į Lukiškių TI-K dieną (2015-02-12), pareiškėjas skundėsi nemiga, kaulų laužimu (b.l. 68). Asmens sveikatos istorijoje nurodyta, kad minėtus sveikatos sutrikimus pareiškėjas patyrė dėl abstinencijos būsenos vartojant narkotikus, į ligoninę vykti atsisakė (b.l. 68). Duomenų, kad pareiškėjui būtų nustatyta depresija, pakirtas jos gydymas, ar pasireiškusi skunde minima odos liga (alergija) byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą dėl galimo peršalimo kreipėsi praėjus maždaug trim savaitėm po grįžimo iš Lukiškių TI-K, darytina išvada, kad šiam negalavimui įtakos netinkamos laikymo sąlygos Lukiškių TI-K neturėjo. Kitus pareiškėjo sveikatos sutrikimus (sieros kamštis, abstinencija) lėmė taip pat ne jo laikymas Lukiškių TI-K.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui jo laikymo Lukiškių TI-K metu (periodiškai nuo 2013-11-19 iki 2015-06-25) 92 dienas nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas, privatumas naudojantis tualetu, tikėtinai trūko baldų būtinų poreikių tenkinimui. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų prašo priteisti iš atsakovės 3000 EUR neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad tapo irzlus, sunkiai valdantis emocijas, jautėsi prislėgtas, patyrė dvasinius išgyvenimus ir kitus neigiamus potyrius. Aplinkybės, kad pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K nurodytų teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiomis sąlygomis, pareiškėjas galėjo jausti neigiamus dvasinius išgyvenimus, jausti, kad tokiu būdu nėra gerbiamas jo žmogiškasis orumas, yra pakankama išvadai, kad pareiškėjas patyrė neturtinės žalos. Nors byloje nėra duomenų, kad laikymas pažeidžiant nustatytus reikalavimus pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimų, tačiau atsižvelgiant į pažeidimų visumą bei jų trukmę, konstatuotina, jog pažeidimai neabejotinai sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasinių kančių bei nepilnavertiškumo jausmą. Vien minimalus ploto trūkumas ir aplinkybė, kad pareiškėjas būdamas kameroje su kitais asmenimis turėjo naudotis iš dalies atskirtu tualetu, yra pakankami, jog lemtų kančias ir sunkumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir sukelia diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiškąjį orumą. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkančių sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.
Atsižvelgiant į visas pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygas, įvertinus nurodyto pažeidimo trukmę, nustatytų pažeidimų pobūdį ir mastą, pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus, atsižvelgus į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-575-1046/2014), Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 3000 EUR suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatytų pažeidimų atveju, pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į laikymą neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (92 dienos, iš jų 15 dienų 2014 metų sausio mėnesį, 77 dienos 2015 metų vasario –birželio mėnesiais) ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog tai neigiamai įtakojo jo sveikatą, teismas daro išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 644 EUR.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsniu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo M. P. (M. P.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. P. (M. P.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 644 EUR (šešis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) neturtinei žalai atlyginti
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.