Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Ekologinės žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties 5.2 p. numatyta, kad pardavėjas, nepatiekęs sutartyje nurodyto kiekio ir/ar kokybės produkcijos ir pažeidęs šiame punkte numatytus terminus, privalo per 10 kalendorinių dienų sumokėti pirkėjui 30 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku neparduotos produkcijos vertės, bei atlyginti pirkėjui dėl to susidariusius nuostolius. Atsakovas P. P. vertina, kad ieškovės UAB „Organicagro“ reikalavimas priteisti 30 proc. sutarties vertės dydžio netesybas yra nesąžiningas atsakovo atžvilgiu ir pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, netesybų dydis yra akivaizdžiai neprotingas, tačiau sutartyje įtvirtinta, kad pardavėjas pripažįsta, kad susitarta bauda yra protinga, atitinkanti minimalius pirkėjo nuostolius ir negali būti mažinama. Atsakovas visiškai nepagrįstai save laiko silpnesniąja sutarties šalimi. Ūkininkai yra privatūs juridiniai asmenys (CK 2.34 str. 3 d.), jie užsiima ūkine-komercine veikla, todėl ūkininkas P. P. negali būti laikomas silpnesniąja sutarties šalimi, kuriai taikomos didesnės teisinės apsaugos galimybės. Šalys bendradarbiauja seniai ir standartinė aukščiau minėtos sutarties sąlyga, įtvirtinta 5.2 p., prieš kurį laiką buvo iš sutarties teksto pašalinta, tačiau, atsakovui nesilaikant sutarties sąlygų, sutarties šalių sutarimu ši sutarties nuostata buvo grąžinta į sutarties tekstą. Atsižvelgiant į tai, kad ši sąlyga buvo įtraukta abiejų sutarties šalių susitarimu, negalima teigti, kad atsakovas P. P. sutarties turiniui negalėjo daryti įtakos. Atsakovas, pasirašydamas sutartį, 6.3 p. patvirtino, kad supranta ir žino, kad sutartinių įsipareigojimų vykdymas laiku ir tinkamai turi esminės reikšmės ieškovės verslui, nes ji perka produkciją, planuodama dėl jos sudaryti komercinius sandorius su trečiaisiais asmenimis. Ieškovė, vadovaudamasi sutarties 5.2 p., 2020 m. kovo 27 d. pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų sutartyje numatytą baudą, nes atsakovas buvo pažeidęs ne tik pradine sutartimi nustatytą grikių pristatymo terminą (2019 m. gruodžio 31 d.), bet ir sutarties pratęsime numatytą galutinį terminą – 2020 m. kovo 1 d., be to, vasario mėn. nepateikė dviejų krovinių. Sutartyje numatyta 30 proc. dydžio bauda apskaičiuota nuo laiku nepateiktos produkcijos vertės – nuo 67167 Eur, ir yra 20150 Eur dydžio. Atsakovas P. P. šios baudos iki šiol nesumokėjo. Sumažinti netesybų dydį nėra pagrindo: šalių sudarytoje sutartyje buvo susitarta dėl netesybų dydžio pardavėjui pažeidus pareigą tinkamai pateikti produkciją pirkėjui; ieškovei nustatyto prekių perdavimo termino laikymasis turėjo esminę reikšmę; sutarties 3.2 p. numatyta pirkėjo teisė atsisakyti pirkimo ir taikyti sutartyje numatytas sankcijas, jei pardavėjas neperduoda produkcijos sutartyje numatytu laiku, sąlygomis ir terminais, o atsakovas likusių 149 t ekologiškų grikių iki sutarties nutraukimo ieškovei nepatiekė; šalys 2020 m. sausio 17 d. susitarimu susitarė tik dėl produkcijos pristatymo termino pratęsimo; atsakovas pristatė tik ¼ sutarto ekologiškų grūdų kiekio; atsakovui laiku neperdavus produkcijos, ieškovė patyrė mažiausiai 14926 Eur dydžio nuostolius, įsigydama ekologiškus grikius pas kitus ūkininkus. Atsakovas, pasirašydamas sutartį, sutiko ne tik sumokėti 30 proc. dydžio baudą, bet ir atlyginti UAB „Organicagro“ patirtus nuostolius. Sutarties 1.4 p. šalys numatė, kad, pardavėjui pažeidus šio punkto nuostatas, dėl kurių pirkėjas negali įsigyti viso sutartyje numatyto kiekio, pardavėjas įsipareigoja kompensuoti visus pirkėjo patirtus nuostolius dėl nepateiktos tolimesniam produkcijos pirkėjui (pirkėjo užsakovui) produkcijos, taip pat kompensuoti nuostolius bei išlaidas dėl neparduotos produkcijos įsigijimo aukštesnėmis kainomis pas kitus augintojus. Atsakovas teigia, kad ieškovė dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų pateikti grikius nevykdymo nepatyrė jokių realių nuostolių, tačiau ieškovės patirti nuostoliai įrodyti byloje esančiais dokumentais. Ieškovė, turėdama įsipareigojimus iki 2019 m. gruodžio 31 d. patiekti 200 t ekologiškų grikių užsienio įmonei „P.KRUCKEN O. G.“, dar iki 2020 m. sausio 17 d. susitarimo su P. P. pasirašymo, buvo priversta ieškoti išeities iš susidariusios situacijos ir 2020 m. sausio 16 d. sudarė sutartį su ūkininkais R. ir T. K. dėl 100 t grikių (tonos kaina 550 Eur) tiekimo iki 2020 m. vasario 14 d. ir sutartį su ūkininku L. K. dėl 25 t grikių pirkimo–pardavimo (kaina 550 Eur) ir jų patiekimo iki 2020 m. vasario 14 d. Ieškovė 2020 m. sausio 28 d. papildomai sudarė sutartis su ūkininkais K. ir V. Z. ir ŽŪB „Trakų artojas“ dėl 125 t grikių (po 550 Eur už toną) tiekimo iki 2020 m. kovo 31 d. Atsakovui nevykdant Ekologinės žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, t. y. nepristačius 149,26 t ekologiškų grikių, ieškovė patyrė mažiausiai 14926 Eur nuostolių, nes grikius teko įsigyti pas kitus ūkininkus už didesnę kainą. Prašė ieškinį patenkinti.

Ieškovė nebuvo atsiskaičiusi su atsakovu, todėl, 2020 m. vasario 17 d. pasirašius susitarimą, atsakovas likusį numatytą grikių kiekį iš pradžių buvo linkęs perduoti ieškovei tik tuo atveju, jeigu ieškovė už juos atliks išankstinį apmokėjimą arba padengs už anksčiau gautą produkciją likusį įsiskolinimą, kuris tuo metu viršijo 100000 Eur. Tokia atsakovo pozicija atsispindi 2020 m. vasario mėn. pradžioje rašytuose elektroniniuose laiškuose ir pretenzijose. Manytina, kad toks atsakovo elgesys buvo racionalus ir atitiko sąžiningą verslo praktiką, tačiau vėliau, dėl nuolatinio ieškovės spaudimo ir grasinimų kreiptis į teismą, atsakovas sutiko perduoti ieškovei numatytą grikių kiekį, net ir ieškovei nesumokėjus įsiskolinimo už anksčiau gautą žemės ūkio produkciją. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu iš pradžių teigė, kad atsakovas atsisakė pateikti grikius, vėliau pripažino, kad ji pati atsisakė priimti grikius dėl neva jų netinkamos kokybės. Ieškovė savo argumentą dėl netinkamos grikių kokybės grindė 2020 m. vasario 25 d. grikių kokybės tyrimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad ištirti grikiai nežymiai (0,8 proc.) viršijo sutartyje numatytą leidžiamą šiukšlinių priemaišų dalį. Ieškovės vadovas teismo posėdžio metu pripažino, kad šio protokolo atsakovui sąmoningai nepateikė. Atsakovas apie šį protokolą sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu. 2020 m. vasario 25 d. dar nebuvo suėjęs grikių pateikimo terminas, tačiau ieškovės vadovas tyčia neinformavo atsakovo apie konkrečius rezultatus ir priežastis, dėl kurių atsisakoma juos priimti. Ieškovės vadovas nebendradarbiavo su atsakovu ir tuo iš esmės atėmė atsakovui galimybę įvykdyti ginčo sutartį, t. y. pateikti iki atitinkamos normos išvalytus grikius. Tai, kad grikiai gali būti nesunkiai ir operatyviai išvalomi, teismo posėdžio metu patvirtino tiek liudytojai, tiek šalys. Dėl ieškovės dedamų pastangų, kad ginčo sutartis nebūtų įvykdyta, būtent ieškovė ir yra atsakinga už sutarties neįvykdymą. Kita vertus, nėra įrodymų, kuriais būtų patvirtinama, kad minėtas protokolas susijęs su atsakovo 2020 m. vasario 25 d. ieškovei pateiktais grikiais. Atsakovo grikių mėginys nebuvo paimtas, todėl grikių tyrimo protokole nurodyti ne atsakovo grikių tyrimo duomenys. Kaip patvirtino liudytojas L. K., ieškovės atstovai niekada nebuvo atvykę pas atsakovą imti grikių mėginio. Jis taip pat pažymėjo, kad grikių mėginys negalėjo būti paimtas be atsakovo žinios ir paties atsakovo P. P. ir / ar jo darbuotojų dalyvavimo, nes atsakovo teritorija uždara ir rakinama. Nėra pagrindo teigti, kad buvo paimtas atsakovo grikių mėginys. Ant mėginio plombos buvo užrašas „P. P.“, tačiau jis užrašytas pačios ieškovės, ant mėginio nebuvo atsakovo (ar jo darbuotojo) parašo, nors mėginiai visada pasirašomi. Be to, pagal šalių sudarytoje sutartyje nustatytą mėginių ėmimo tvarką, įprastai imami trys mėginiai, tuo tarpu ieškovė nurodė, kad buvo paimtas vienas mėginys. Tai, kad tyrimų protokole pateikiami ne atsakovo grikių tyrimo duomenys, patvirtinama ir byloje esančių rašytinių įrodymų neatitikimais. Kaip matyti iš byloje esančio ėminių priėmimo akto, grikių mėginį ieškovės darbuotojas V. C. pateikė Valstybinei augalininkystės tarnybai 2020 m. vasario 25 d. Ieškovės vadovas atsakovą apie tai, kad pateikti grikiai nekokybiški, informavo el. laišku 2020 m. vasario 25 d. 10.58 val. Pagal ieškovės versiją, iki 10.58 val. ieškovės darbuotojas turėjo paimti mėginį, jį pateikti Valstybinei augalininkystės tarnybai, kuri atliko tyrimą, surašė protokolą ir jį pateikė ieškovei, ieškovės vadovas atšaukė užsakytas transporto priemones ir informavo atsakovą, kad grikiai nebus kraunami. Per tokį trumpą laiką visi šie veiksmai negalėjo būti atlikti, todėl tai reiškia, kad arba mėginys nebuvo paimtas 2020 m. vasario 25 d., arba ieškovės vadovas atšaukė grikių krovą dar negavęs tyrimų protokolo iš Valstybinės augalininkystės tarnybos. Šiomis aplinkybėmis patvirtinama, kad tyrimui buvo pateikti ne atsakovo grikiai, siekiant sukurti pretekstą sutarties nevykdymui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas nepažeidė savo sutartinių įsipareigojimų ir ieškovė neįgijo teisės reikalauti netesybų. Netgi tuo atveju, jei būtų pagrindo spręsti, kad atsakovas kokiu nors būdu iš tikrųjų pažeidė sutartį, sutartyje numatytas ir ieškovės prašomas priteisti netesybų dydis yra akivaizdžiai neprotingas, nesąžiningas ir pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą. Tuo labiau, kad pati ieškovė nebendradarbiavo su atsakovu, atsisakydama pateikti jam grikių tyrimų protokolą. Pastebėtina, kad sutartyje nėra analogiškos nuostatos, pagal kurią, ieškovei pažeidus sutartį (nepriėmus grikių), atsakovas galėtų reikalauti iš ieškovės tokio paties dydžio netesybų. Pagal ginčo sutarties 5.3 ir 4.4 p., ieškovės sutartinė atsakomybė už ginčo sutarties neįvykdymą yra apribota 8 proc. metinėmis palūkanomis nuo vėluojamos sumokėti sumos. Sutartyje įtvirtintos sutartinės atsakomybės nuostatos žymiai nepalankesnės atsakovui nei ieškovei. Sutartis buvo sudaryta pagal ieškovės parengtas ir visiems ūkininkams taikomas standartines sąlygas, kurių turiniui atsakovas negalėjo daryti iš esmės jokios įtakos. Be to, pati netesybų suma, sudaranti net 30 proc. ginčo sutarties vertės, yra akivaizdžiai neprotinga, kadangi ji viršija ne tik ieškovės galimus nuostolius, bet ir ieškovės galimą pelną, kurį ieškovė būtų galėjusi gauti, jeigu sutartis būtų visiškai įvykdyta. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji dėl ginčo sutarties neįvykdymo patyrė realių nuostolių. Ieškovė teigia, kad atsakovo nepateiktus grikius įsigijo už didesnę kainą iš kitų ūkių, tačiau, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, ieškovė trūkstamus grikius įsigijo likus daugiau kaip mėnesiui iki šalių sudarytos sutarties termino pabaigos. Ieškovės nurodomas išankstinis grikių įsigijimas už didesnę kainą negali būti susijęs su tariamu atsakovo padarytu pažeidimu, nes netgi atsakovui pateikus ir ieškovei priėmus visą sutartą grikių kiekį, ieškovė jau bet kuriuo atveju būtų įsigijusi papildomus grikius už didesnę kainą. Vadinasi, tarp ieškovės nurodomų nuostolių ir atsakovo tariamai padaryto pažeidimo nėra jokio priežastinio ryšio. Atsakovas nepadarė jokio sutarties pažeidimo ir, atitinkamai, ieškovė neįgijo teisės į netesybų ar tariamų nuostolių, kurių neįrodė, atlyginimą, todėl ieškovės pareikštas ieškinys turėtų būti atmestas.

5. L. V. C. paaiškino, kad jis vyko pas ūkininką P. P. pasikrauti grikių. Prieš pasikraunat imamas mėginys. Mėginiai imami kelios dienos iki suplanuoto pasikrovimo, jis pats asmeniškai dalyvavo mėginių ėmime tiek 2020 m. sausio, tiek vasario mėn., visus kartus mėginių kokybė neatitiko sutarties sąlygų. Buvo nustatyta, kad mėginyje per daug drėgmės, vėliau atvykus paimti mėginį, jis nebuvo paruoštas, atsakovas vis atidėliojo mėginio paėmimą. Vėliau paėmus mėginį nustatyta, kad grikiai neatitinka reikalavimų, paprašytas juos džiovinti, atsakovas neturėjo laiko. Paklausus darbuotojo, kaip su grikių paruošimu, darbuotojas atsakė – nelauk, jų nebus. Jis nesiteiravo ir jam nežinoma, ar grikių iš viso nebuvo, ar jie nebuvo paruošti. Tuo metu grikių kainos jau buvo pakilusios, todėl mano, kad grikiai buvo parduodami didesne kaina kitiems. Tuo atveju, kai pirkėjas nori patikrinti produkcijos kokybę, imamas tik vienas mėginys. Jis negali užeiti į sandėlį paimti mėginį – jį įleidžia ūkininkas ar jo darbuotojas. Jis nepamena, kas dalyvavo imant mėginį vasario mėn. 2020 m. vasario 25 d. atlikti laboratoriniai tyrimai atsakovo grikių, iš kurių buvo nustatyta, kad grikiai nepakankamai išvalyti. Tai, kad grikiai su šiukšlėmis, matėsi ir vizualiai. Tokių grikių negali krautis. Galimai vasario 28 d. atvažiavo krautis grikių, bet produkcija nebuvo paruošta. Po vasario 25 d. bendravo su atsakovu, bendravo ir kovo mėn., atsakovas sakė, kad dar paruoš grikius, bet kuomet darbuotojas pasakė, kad nelauktų, grikiai nebus paruošti, daugiau su atsakovu dėl grikių nebendravo ir pas jį nevažiavo.

6. Liudytojas L. K. paaiškino, kad 2020 m. vasario mėn. dirbo pas ūkininką P. P.. Matydavo, kad V. C. atvažiuodavo pas ūkininką krautis grūdų. Ieškovės sunkvežimiai 2020 m. vasario mėn. nebuvo atvažiavęs krautis grikių. Taip pat vasario mėn. nebuvo imami mėginiai. Be ūkininko žinios į sandėlius pašaliniai asmenys negali patekti. Raktus turi ūkininkas. Į sunkvežimį telpa 24-25 t grikių.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

7. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Organicagro“ ir atsakovas ūkininkas P. P. 2019 m. lapkričio 13 d. sudarė Ekologinės žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. OA/SUT/LP, kuria atsakovas įsipareigojo iki 2019 m. gruodžio 31 d. patiekti ieškovei 200 t ekologiškų grikių. Sutartimi numatyta grikių tonos kaina – 450 Eur. Šalys 2020 m. sausio 17 d. pasirašė susitarimą, kuriuo susitarė, kad, nepavykus patiekti 200 t ekologiškų grikių iki sutartyje nustatytos datos, pateikimo terminas nukeliamas iki 2020 m. kovo 1 d., paliekant galioti likusias sutarties sąlygas nepakitusias, nustatant tokį tiekimo grafiką: 1) 2000 m. vasario mėn. – 2 kroviniai po mažiausiai 24 t; 2) 2020 m. kovo mėn. – trys kroviniai po mažiausiai 24 t. Ieškovė 2020 m. kovo 25 d. pranešimu šalių sudarytą sutartį nutraukė nuo 2020 n. kovo 31 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal sutartį atsakovas ieškovei patiekė 50,74 t ekologiškų grikių.

8. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo netesybas – 30 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku neparduotos produkcijos vertės, t. y. 20150 Eur. Atsakovas su reikalavimu nesutinka tuo pagrindu, kad 2020 m. sausio 17 d. susitarimu šalys patikslino grikių kiekį, kurį privalėjo pateikti atsakovas ieškovei, ir susitarė dėl 120 t grikių pateikimo iki 2020 m. kovo 1 d., todėl netesybos galėtų būti skaičiuojamos tik nuo 120 t ir būtų 16200 Eur. Nesutinka su netesybomis iš esmės, kadangi šalių pasirašytos sutarties 5.2 p. nuostata yra nesąžininga atsakovo atžvilgiu ir pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, o netesybų dydis (30 proc.) akivaizdžiai neprotingas. Be to, sprendžiant dėl netesybų, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į 2019 m. lapkričio 13 d. sutarties vykdymą, bet ir į šalių komercinių santykių aspektus vykdant kitas sutartis. Atsakovas jokio sutarties pažeidimo nepadarė – grikių iki sutartyje nustatyto termino nepatiekė dėl to, kad ieškovė nebuvo atsiskaičiusi už patiektą grikių dalį, vėliau, pasirašius 2020 m. sausio 17 d. susitarimą, buvo susitarusi su ieškove dėl dviejų mašinų grikių pakrovimo 2020 m. vasario 25 d., tačiau ieškovė pakrovimą atšaukė motyvuodama tuo, kad grikiai neva nepakankamai išvalyti. Ieškovė grikius iš kitų ūkininkų įsigijo ir sutartį 2020 m. vasario 28 d. raštu nutraukė nepasibaigus 2020 m. sausio 17 d. susitarimu nustatytam terminui.

9. Šalių sudarytos 2019 m. lapkričio 13 d. sutarties 1.1 p. atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovei sutarties ir ekologiškai žemės ūkio produkcijai taikomus reikalavimus atitinkančią žemės ūkio produkciją – 200 t grikių (450 Eur/t), sutarties 5.2 p. įsipareigojo, nepatiekęs susitarto kiekio ir / ar kokybės produkcijos ir pažeidęs numatytus terminus, per 10 kalendorinių dienų sumokėti pirkėjui 30 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku neperduotos produkcijos vertės, bei atlyginti pirkėjui susidariusius nuostolius. Taip pat minėtu 5.2 p. įsipareigojo, vėluodamas pateikti produkciją iki sutartyje nustatyto termino pabaigos, pirkėjo reikalavimu mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamo pateikti produkcijos kiekio vertės už kiekvieną pavėluotą dieną. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali numatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 str.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymų galią (CK 6.189 str. 1 d.). Šių normų ir šalių sutarties 5.2 p. nuostatos reiškia, kad sutartį pažeidęs atsakovas sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas.

Pagal LR CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str., už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę atsakomybę –netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą. Ieškovė prašo priteisti iš prievolės neįvykdžiusio atsakovo netesybas. CK 6.256 str. 4 d. nustatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Atsakovas, būdamas ūkininku, yra verslininkas – CK 2.4 str. 2 d. nustatyta, kad fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais, pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 str. 1 d., ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad jis ūkininkas.

Pagal CK 6.38 str. 1 d. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena šalis privalo sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). Sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę netesybos (bauda, delspinigiai) yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria, sudarydamos sutartį, ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui, pareiškus reikalavimą, nereikia įrodinėti (LAT 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Šalių pasirašytos sutarties 5.2 p. susitarta dėl netesybų mokėjimo atsakovui netinkamai vykdant sutartį ir susitarta dėl netesybų dydžio, atsakovas visa apimtimi sutarties neįvykdė ir neginčija reikalavimo tuo pagrindu, kad prievolės neįvykdė dėl nenugalimos jėgos, sutartyje numatytų netesybų nesumokėjo, todėl yra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovo sutartyje numatytas netesybas – 30 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku neperduotos produkcijos vertės.

10. Kaip minėta, byloje nekyla ginčo dėl to, kad pagal sutartį atsakovas ieškovei patiekė 50,74 t ekologiškų grikių, tačiau atsakovas nurodo, kad šalys, sudarydamos 2020 m. sausio 17 d. susitarimą, pakeitė sutartimi nustatytą pateikiamų grikių kiekį, numatydamos, kad 2020 m. vasario mėn. atsakovas pateikia du krovinius po 24 t, kovo mėn. – 3 krovinius po 24 t, todėl tuo atveju, jei būtų priteisiamos netesybos, jos galėtų būti skaičiuojamos tik nuo 120 t ir būtų 16200 Eur. Motyvus, kad sutartimi susitartas parduoti grikių kiekis minėtu susitarimu buvo pakeistas, atsakovas grindžia ir tuo, kad pati ieškovė 2021 m. vasario 21 d. elektroniniame laiške atsakovui nurodo, kad atsakovas vėluoja pristatyti 125 t grikių. CK 6.193 str. 2 d. nustatyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Sprendžiant dėl 2020 m. sausio 17 d. susitarimo esmės, atsižvelgiama į susitarime nurodytas sąlygas ir į sutartyje, dėl kurios įvykdymo termino perkėlimo šalys pasirašė susitarimą, numatytų sąlygų. Iš susitarimo teksto matyti, kad šalys, nepavykus patiekti 200 t ekologiškų grikių iki sutartyje numatyto termino (2019 m. gruodžio 31 d.), susitaria dėl pardavimo termino „nukėlimo“ iki 2020 m. kovo 1 d. Šalys aiškiai susitarime nurodo, kad likusios sutarties sąlygos paliekamos galioti nepakitusios, todėl nėra pagrindo vertinti, kad šalys, pasirašydamos susitarimą, keitė ir kitas sutarties sąlygas – atsakovo teigimu, parduodamų grikių kiekį. Nustatydamos grikių tiekimo grafiką šalys nurodo, kad 2000 m. vasario mėn. turi būti du kroviniai po mažiausiai 24 t, kovo mėn. – trys kroviniai po mažiausiai 24 t. Susitarime aiškiai nurodyta, kad kalbama apie mažiausią krovinio kiekį, todėl nėra pagrindo vertinti, kad tuo buvo sumažintas sutartimi šalių susitartas parduoti ir įsigyti grikių kiekis. Pažymėtina, kad 2019 m. lapkričio 13 d. šalių sudarytos sutarties 2.5 p. nustatyta, kad pardavėjas privalo pakrauti ne mažiau kaip 22 t lengvos frakcijos grūdų vienam kroviniui suformuoti bei ne mažiau kaip 24 t sunkios frakcijos grūdų ar kitos produkcijos vienam krovimui, todėl nekyla abejonių, kad susitarime buvo tik pakartotas sutartyje šalių nustatytas mažiausias grūdų kiekis vienam kroviniui suformuoti. Atsakovas nurodo, kad ieškovės vadovas 2021 m. vasario 21 d. elektroniniame laiške atsakovui nurodo, kad jis turi pristatyti 125 t grikių, tačiau nėra pagrindo vertinti, kad elektroniniu laišku buvo keičiamas šalių susitarimas dėl produkcijos kiekio, be to, ieškovė 2020 m. vasario 28 d. elektroniniame laiške atsakovui nurodo, kad atsakovas turėjo pakrauti ieškovei 200 t grikių, o pakrovė tik 50,74 t.

11. Atsakovas nesutinka su ieškiniu tuo pagrindu, kad šalių sudarytos sutarties 5.2 p. numatyta nuostata dėl netesybų yra nesąžininga atsakovo atžvilgiu ir pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, o netesybų dydis (30 proc.) akivaizdžiai neprotingas, kadangi viršija ne tik ieškovės galimus nuostolius, bet ir ieškovės galimą pelną, kurį ieškovė būtų galėjusi gauti, jeigu sutartis būtų visiškai įvykdyta, be to, sutartyje nėra analogiškos nuostatos, pagal kurią, ieškovei pažeidus sutartį (nepriėmus grikių), atsakovas galėtų reikalauti iš ieškovės tokio paties dydžio netesybų. Sutartyje įtvirtintos sutartinės atsakomybės nuostatos žymiai nepalankesnės atsakovui nei ieškovei, sutartis buvo sudaryta pagal ieškovės parengtas ir visiems ūkininkams taikomas standartines sąlygas, kurių turiniui atsakovas negalėjo daryti iš esmės jokios įtakos.

Sprendžiant dėl atsakovo nurodomų motyvų dėl sutartyje numatytų netesybų ir jų dydžio atsižvelgiama į tai, kad, kaip minėta, atsakovas pagal Ūkininkų ūkio įstatymą ir CK 2.4 str. 2 d. laikomas verslininku, kaip ir ieškovas, todėl nagrinėjamuose pirkimo–pardavimo santykiuose nėra silpnesnioji šalis. Pasirašydamas sutartį atsakovas pripažino, kad 30 proc. dydžio bauda, skaičiuojama nuo laiku neperduotos produkcijos vertės, yra protinga, atitinka minimalius pirkėjo nuostolius ir negali būti mažinama (sutarties 5.2 p.). Ieškovė nurodė, kad minėta sutarties sąlyga kurį laiką nebuvo įtraukiama į su atsakovu sudaromas sutartis, kadangi šalys bendradarbiauja seniai, tačiau, atsakovui vėluojant vykdyti kitas sutartis, ši nuostata buvo įtraukta į sutartį ir atsakovas dėl to neprieštaravo. Atsakovas neprieštaravo dėl tokių ieškovės nurodomų aplinkybių ir iš to sprendžiama, kad būtent ši sutarties sąlyga šalių buvo aptarta atskirai ir atsakovas su ja sutiko, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis negalėjo daryti įtakos sutarties sąlygoms. Atsakovas, sutikęs su tokios civilinės atsakomybės taikymu sutarties nevykdymo atveju, laisva valia prisiėmė riziką, todėl negali būti atleidžiamas nuo sutartinės civilinės atsakomybės (CK 6.73, 6.258 str.). Atsakovas taip pat nurodo, kad sprendžiant dėl netesybų turėtų būti atsižvelgiama ne tik į 2019 m. lapkričio 13 d. sutarties vykdymą, bet ir į šalių komercinių santykių aspektus vykdant kitas sutartis, tačiau ieškovė byloje pareiškė reikalavimą dėl netesybų taikymo dėl 2019 m. lapkričio 13 d. sutarties nevykdymo, minėtoje sutartyje jos įvykdymas nesiejamas su kitomis šalių sudarytomis sutartimis, todėl nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje aiškintis dėl kitų šalių sudarytų sutarčių vykdymo, o atsakovas kitose sutartyse numatytas savo teises gali ginti sutartyse ir įstatymuose nustatyta tvarka.

12. Atsakovas nurodo, kad nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad ieškovė 2020 m. vasario 25 d. negalėjo pasikrauti grikių, nes, pagal laboratorinių tyrimų duomenis, grikiai nebuvo pakankamai išvalyti, kadangi tyrimai nebuvo atlikti laikantis sutartyje nustatytos tvarkos, t. y. nepaimti trys grikių mėginiai, nėra atsakovo ar jo darbuotojų parašų apie mėginių paėmimą, be to, ieškovė nepranešė atsakovui apie laboratorinius tyrimus ir jų rezultatą. Iš ieškovės 2020 m. vasario 25 d. elektroninio laiško matyti, kad laišku ieškovė atsakovui pranešė apie tai, kad dėl nepakankamai išvalytų grikių atšauktas dviejų mašinų pakrovimas vasario 25 d., paimtas iš aruodo mėginys, kuris yra laboratorijoje, atsakovui primenama, kad kitas grikių krovimas numatytas vasario 28 d., atsakovas prašomas išvalyti grikius iki normos. Šalių sudarytoje 2019 m. lapkričio 13 d. sutartyje numatyta, kad galutiniai produkcijos kiekio ir kokybės rodikliai nustatomi produkciją perdavus galutiniam produkcijos vartotojui – pirkėjo užsakovui (2.17 p.), šia sutartimi perkamos produkcijos bandiniai formuojami trimis egzemplioriais iš kiekvienos partijos ir atsakymus dėl produkcijos atitikimo kokybiniams reikalavimams po pristatymo teikia galutinis produkcijos vartotojas (pirkėjo užsakovas), gavęs produkciją ir ją ištyręs vidinėse bei ES akredituotose laboratorijose (2.18 p.), tuo tarpu pasikrovimo metu formuojami tik kontroliniai mėginiai baziniams tyrimams, už pakrautos produkcijos kokybę atsakingas pardavėjas (2.20 p.). Atsižvelgiant į minėtas sutarties nuostatas, atsakovas nepagrįstai teigia, kad, nustatant grikių atitikimą reikalavimams, nebuvo paimti trys mėginiai kaip numatyta sutartyje, taip pat nepagrįstai teigia, kad jis nebuvo informuotas apie tai, kad grikiai tinkamai neišvalyti – atsakovas apie tai, kad grikiai nepakankamai išvalyti, ieškovės buvo informuotas 2020 m. vasario 25 d. elektroniniu laišku, ir nors minėtame sutarties 2.20 p. nustatyta, kad už produkcijos kokybę atsakingas pardavėjas, atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad prieštaravo dėl ieškovės teiginio, domėjosi dėl grikių kokybės atitikimo ir inicijavo parduodamų grikių tyrimą, tuo paneigdamas ieškovės teiginius. Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų ir apie tai, kad vėliau būtų vykdęs sutartinius įsipareigojimus ir būtų pranešęs ieškovei, kada ji gali pasikrauti grikius ar kad gali pasikrauti vasario 28 d., nors, pagal atsakovo teiginius, grikiai buvo tinkamos kokybės ir juos galėjo parduoti ieškovei. Tą pačią vasario 28 d. ieškovės vadovui elektroniniame laiške nurodžius, kad ūkininkas P. P. informavo apie tai, kad negalės pakrauti dviejų mašinų ekologiškų grikių, atsakovas į laišką neatsakė ir prieštaravimų dėl tokio teiginio nepareiškė. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atsakovo motyvas, kad ieškovė 2020 m. vasario 25 d. nepagrįstai nepasikrovė grikių, laikomas nepagrįstu.

13. Atsakovas ginčija, kad ieškovė patyrė realius nuostolius. Pažymėtina, kad ieškovė nereiškia reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius, tačiau byloje gautais duomenimis patvirtinama, kad, atsakovui nepateikus viso sutartimi susitarto grikių kiekio, ieškovė patyrė nuostolius. Ieškovė pateikė iki 2020 m. sausio 17 d. susitarimo su atsakovu pasirašymo sudarytas sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl atsakovo nepateikto ekologiškų grikių kiekio įgijimo. Sutartyse nurodyta grikių kaina (550 Eur) didesnė nei šalių 2019 m. lapkričio 13 d. sutartimi nustatyta kaina (450 Eur). Ieškovės pateiktomis sutartimis patvirtinama, kad 2020 m. sausio mėn. ekologiškų grikių kaina buvo 550 Eur, t. y. didesnė nei susitarta su atsakovu, atsakovas ieškovei nepateikė 149, 26 t grikių, todėl ieškovės dėl sutarties neįvykdymo patirti nuostoliai ne mažesni nei 14926 Eur (82093 Eur – 67167 Eur). Kaip minėta, ieškovė neprašo priteisti nuostolių, todėl apie juos plačiau nepasisakoma.

14. Taip pat įrodymais nepagrįstas atsakovo teiginys, kad jis buvo pasirengęs pateikti grikius ieškovei, tačiau ieškovė vengė vykdyti sutartį ir grikius priimti. Priešingai nei teigia atsakovas, aplinkybė, kad ieškovė ketino ir buvo suinteresuota įsigyti iš atsakovės susitartą ekologiškų grikių kiekį, įrodoma ieškovės veiksmais – ieškovė su atsakovu sudarė susitarimą dėl sutarties įvykdymo termino pratęsimo, kaip teigia atsakovas, tai padaryta ieškovės iniciatyva, ieškovė 2020 m. vasario 6 d. elektroniniu laišku atsakovui priminė, kad vasario mėn. nori pasikrauti dvi mašinas ekologiškų grikių, prašė atsakovą informuoti apie pasikrovimą, atsakovui 2020 m. vasario 10 d. el. laišku atsakius, kad šį mėnesį pakraus būtinai, ieškovė atsakovą informavo, kad vasario 13-14 d. užsakytas transportas grikių pakrovimui, prašė paruošti produkciją, 2020 m. vasario 21 d. laišku informavo, kad atvyks dvi mašinos pasikrauti grikių. Atsakovas teigia, kad ieškovė 2020 m. vasario 28 d. laišku nutraukė šalių sudarytą sutartį, nes nurodė, kad grikius pasikrovė kituose ūkiuose ir kreipsis į teismą, tačiau iš laiške esančio teksto nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė sutartį nutraukia, kaip tik laiške atsakovui primenama, kad šalių susitarimas galioja iki 2020 m. kovo 1 d. Be to, ieškovė, pasibaigus šiam terminui, tik 2020 m. kovo 25 d. pranešimu informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą nuo 2020 m. kovo 31 d., jei atsakovas per penkias darbo dienas nepateiks neparduotų ekologiškų grikių. Tuo tarpu byloje negauta įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas siekė ir buvo suinteresuotas įvykdyti sutartį – parduoti ieškovei susitartą kiekį ekologiškų grikių. Pardavęs ieškovei 50,74 t grikių, atsakovas faktiškai neatliko jokių veiksmų, iš kurių būtų matyti, kad siekia perduoti likusią susitartą produkcijos dalį ieškovei. Atsakovas pasirašė susitarimą dėl sutarties įvykdymo termino pratęsimo, tačiau, kaip minėta, pats atsakovas tvirtina, kad susitarimas dėl sutarties įvykdymo termino pratęsimo sudarytas ne jo iniciatyva, 2020 m. vasario 6 d. ieškovei elektroniniame laiške parašius, kad vasario 13-14 d. užsakytas transportas grikių parovimui, atsakydamas tik vasario 10 d., kėlė reikalavimą sumokėti avansą, nors avanso mokėjimas vykdomoje sutartyje nebuvo numatytas, taip pat nurodė, kad grikius ieškovė gali krautis ne ieškovės pageidaujamomis dienomis, o 20-21 d. ir tik sumokėjusi avansą. Atsakovas teigia, kad sutarties nevykdė dėl to, kad ieškovė nebuvo atsiskaičiusi už pateiktus grikius, tačiau, šalims susitarimu perkėlus sutarties įvykdymo datą ir ieškovei atsiskaičius, atsakovas negalėjo remdamasis tokia aplinkybe nevykdyti sutarties. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ieškovė nebuvo atsiskaičiusi pagal kitas sutartis, jei tokia aplinkybė ir buvo, neatleidžia atsakovo nuo galiojančios sutarties vykdymo, atsakovas privalėjo laikytis sutarties reikalavimų, o tuo atveju, jei laikė, kad jo teisės pažeidžiamos, ginti jas sutartyse ir įstatymuose įtvirtintais būdais.

15. Byloje nustatyta, kad nagrinėjama šalių sutartis sudaryta laisva šalių valia, atsakovui netesybų dydis buvo aiškiai žinomas, todėl vertinama, kad atsakovas, sudarydamas sutartį, turėjo ir galėjo įvertinti sutarties nuostatas, įvertinti savo galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jos pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad sudarydamas sutartį neturėjo realios galimybės derėtis dėl jos sąlygų, be to, kaip nustatyta, šalys iki sutarties pasirašymo bendradarbiavo ilgą laiką ir analogiško dydžio netesybos kurį laiką nebuvo įtraukiamos į sutartį, tačiau, atsakovui nesilaikant sutartinių įsipareigojimų, šalių susitarimu jos jau iki nagrinėjamos sutarties sudarymo buvo įtrauktos į sutarčių sąlygas (tame tarpe ir į 2019 m. rugpjūčio mėn. sutartis dėl žirnių ir avižų grūdų pardavimo, dėl kurių nevykdymo pareikštas priešieškinis). Sprendžiant dėl susitartų netesybų dydžio vertinama ir tai, kad atsakovas – verslininkas, veikiantis žemės ūkio srityje, todėl, 2019 m. lapkričio 13 d. sudarydamas sutartį dėl grikių pardavimo, t. y. tuomet, kai derlius jau nuimtas, galėjo iš anksto numatyti galimas kliūtis ir įvertinti savo galimybę sutartį įvykdyti laiku. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad, nors atsakovas iš dalies įvykdė įsipareigojimus ir dalį produkcijos pardavė, netesybos paskaičiuotos ne nuo visos sutarties sumos, o tik nuo neparduotos produkcijos vertės, be to, ieškovė prašo priteisti tik netesybas ir neprašo priteisti nuostolių. Nustatyta, kad šalių susitartos netesybos nėra pernelyg didelės, neproporcingos, ar prieštaraujančios imperatyvioms teisės normoms, todėl ieškinys tenkinamas ir ieškovei iš atsakovo priteisiamos šalių sutartimi nustatytos netesybos – 20150 Eur (67167 Eur x 30 proc.) dydžio bauda.

16. Atsakovo atstovas adv. E. Š. nurodė, kad P. P. priešieškiniu prašo priteisti palūkanas už 19 pavėluotai apmokėtų sąskaitų bei skolą, kuri susidarė ieškovei vienašališkai sumažinus perkamos produkcijos kainą. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, kuriais būtų paneigiamas priešieškinio reikalavimų pagrįstumas. Apie mokėjimo sustabdymą ieškovė atsakovo niekada nebuvo informavusi, todėl vertinama, kad atsakovo reikalavimas dėl vėlavimo palūkanų priteisimo visiškai įrodytas. Ieškovė nesutiko su atsakovo reikalavimu priteisti nepriemoką už avižas ir žirnius. Ieškovė nurodė, kad atsakovo pateiktų avižų kokybė neatitiko reikalavimų ir dėl to avižų įsigijimo kaina buvo sumažinta 10 Eur už toną, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad avižos buvo nekokybiškos ir kad apie tokį neatitikimą ji informavo atsakovą. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sutikęs su nuoskaita už avižas. Sutarties nuostatos, įskaitant kainą, vienašališkai ieškovės negalėjo būti keičiamos, todėl atsakovo reikalavimas dėl skolos už avižas priteisimo taip pat laikytinas įrodytu. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu iš dalies sutiko su atsakovo reikalavimu dėl nepriemokos už žirnius, pripažino, kad liko skolinga po 2 Eur už žirnių toną, nes neva dėl klaidos išrašė sąskaitas mažesnei sumai. Prašė tenkinti atsakovo priešieškinį dėl skolos, palūkanų ir išieškojimo išlaidų kompensavimo ir priteisti iš ieškovės pagal 2019 m. rugsėjo 26 d. žirnių pirkimo–pardavimo sutartį 7164,17 Eur dydžio skolą, 282,64 Eur dydžio palūkanas ir 40 Eur dydžio išieškojimo išlaidas.

17. Ieškovės atstovė adv. S. K. nurodė, kad ieškovė 2019 m. rugsėjo 26 d. sudarė sutartį su „P.K. O. GmbH“ dėl 200 t ekologiškų žirnių tiekimo ir tą pačią dieną sudarė sutartį su atsakovu ūkininku P. P. dėl tokio pačio kiekio žirnių įsigijimo už 300 Eur/t. Sutartyje nustatyta, kad žirnių drėgnumas neturi viršyti 15 proc., priemaišos – 2 proc. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė UAB „Organicagro“ vienašališkai 30 Eur/t sumažino įsigytų ekologiškų žirnių kainą ir atsakovui liko skolinga 7164,17 Eur, nes pats atsakovas neprieštaravo tam, kad kaina būtų sumažinta, ir iki pat priešieškinio pateikimo datos ieškovei nereiškė dėl to jokių pretenzijų. Kaina sumažinta dėl to, kad, pristačius atsakovo pateiktus žirnius pirkėjui „P. K. O. GmbH“, paaiškėjo, kad žirnių drėgmė viršijo sutartyje numatytą 15 proc. drėgnumo ribą. Atsakovas iš karto (2019 m. rugpjūčio 29 d.) apie tai buvo informuotas elektroniniu laišku nurodant, kad džiovinimo, valymo paslauga, taip pat svorio nuostoliai po džiovinimo ir valymo įvertinti 40 Eur už toną. Atsakovui ilgą laiką nepateikus atsakymo, ieškovė, siekdama išspręsti susidariusią situaciją, nutarė prisiimti dalį nuostolių sumažindama nuoskaitą iki 28 Eur/t ir apie tai 2019 m. spalio 9 d. elektroniniu laišku informavo atsakovą, prašydama patvirtinti, kad atsakovas sutinka su tokio dydžio kainos sumažinimu. Atsakovas atsiuntė patvirtinimą, kad su pasiūlymu sutinka. Atsakovas pateikė elektroninių laiškų, gautų iš UAB „Organicagro“, sąrašą, iš kurio matyti, kad ieškovė 2019 m. spalio 9 d. 14.03 val. elektroniniu laišku informavo atsakovą apie kainos už žirnius sumažinimą ir prašė skubiai patvirtinti kainą. Ieškovė pateikė iš atsakovo P. P. 2019 m. spalio 9 d. gautą sutikimą su nuoskaita žirniams. Tuo tarpu atsakovas nepateikė išsiųstų dokumentų sąrašo, kadangi jame matytųsi, kad atsakovas siuntė ieškovei tokį patvirtinimą. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė vienašališkai 30 Eur už toną sumažino įsigytų ekologiškų žirnių kainą ir liko atsakovui skolinga 7164,17 Eur. Dėl techninės klaidos ieškovė atsakovui liko skolinga po 2 Eur už toną žirnių, t. y. iš viso ne 7164,17 Eur, bet 400 Eur, ir dėl to atsakovo skaičiuojamos 8 proc. dydžio palūkanos nuo laiku nesumokėtos sumos sudaro 32 Eur. Be to, turėtų būti įvertinta, kad, ieškovė dėl P. P. patiektų ekologiškų žirnių, neatitinkančių sutarties sąlygų, patyrė 2400 Eur nuostolių.

Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 16 d. sudarė sutartį su Latvijos įmone – JSC „Dobeles dzirnavnieks“ dėl ekologinių avižų tiekimo. Siekdama įvykdyti minėtą sutartį, ieškovė sudarė atitinkamas sutartis dėl ekologiškų avižų tiekimo su atsakovu P. P.. Sutartyse su ūkininku P. P. buvo numatyta, kad P. P. įsipareigoja pateikti ieškovei iš viso 88 t ekologiškų avižų po 240 Eur/t, taip pat nustatyta, kad ši kaina mokama už sutartyse numatytą avižų saiką – 57 kg/hl. Tuo tarpu atsakovo P. P. pristatytų JCS „Dobeles dzirnavnieks“ avižų saikas buvo mažesnis, tai atitinkamai nurodyta išrašytose sąskaitose faktūrose. P. P. pristatytų avižų saikas buvo nustatytas JSC „Dobeles dzirnavnieks“ laboratorijoje. Atsakovui pristačius avižas, kurių saiko vertė buvo mažesnė nei numatyta sutartyje, ieškovė, vadovaujantis šalių pasirašytų sutarčių 3.2 p., turėjo teisę atsisakyti pirkti ekologiškas avižas, neatitinkančias sutarties sąlygų, ir taikyti sutartyse numatytas sankcijas. Atsakovas buvo informuotas telefonu apie galimybę parduoti avižas 10 Eur mažesne kaina, nes, kaip numatyta ieškovės ir JSC „Dobeles dzirnavnieks“ sudarytoje sutartyje, ieškovei už mažesnį saiką buvo mokama 10 Eur mažesnė kaina. Atsakovas neprieštaravo, kad kaina būtų sumažinta ir iki pat priešieškinio pateikimo datos jokių pretenzijų dėl sumažintos kainos nereiškė, byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas šalių sudarytų sutarčių 2.11 p. pagrindu būtų pateikęs rašytinį prašymą grąžinti produkciją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš ieškovės 322,44 Eur ir 748,28 Eur dydžio skolą už pristatytas ekologiškas avižas, 8 proc. metines palūkanas ir 40 Eur dydžio išieškojimo kompensaciją.

Priešieškinis tenkinamas iš dalies.

18. Byloje nustatyta, kad šalys 2019 m. rugsėjo 26 d. sudarė ekologiškų žirnių pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovei 200 t ekologiškų žirnių, šalys susitarė dėl žirnių kainos – 300 Eur/t, taip pat numatė, kad atsakovo pateikiamų žirnių drėgmė neturi viršyti 15 proc., priemaišų kiekis juose – 2 proc. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad atsakovas pateikė sutartą kiekį žirnių, ši aplinkybė įrodoma ir byloje esančiais dokumentais. Ginčas kyla dėl apmokėjimo už pateiktus žirnius. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nepagrįstai vienašališkai sumažino įsigytų ekologiškų žirnių kainą 30 Eur/t ir atsakovui liko skolinga 7164,17 Eur. Ieškovė teigia, kad atsakovo pateikti žirniai neatitiko susitartos kokybės, todėl galutinis pirkėjas „P.K. O. GmbH“ pasiūlė mokėti mažesnę kainą nei susitartą arba produkciją grąžinti, atsakovas sutiko, kad kaina būtų mažinama 28 Eur/t. Ieškovė pripažino, kad dėl techninės klaidos atsakovui išrašytose PVM sąskaitose faktūrose tonos kaina sumažinta ne 28 Eur, o 30 Eur, todėl neprieštaravo, kad atsakovui skolinga po 2 Eur už toną žirnių, t. y. iš viso ne 7164,17 Eur, bet 400 Eur. Taip pat nurodo, kad sprendžiant dėl šio reikalavimo, tačiau turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kad ieškovė dėl P. P. patiektų ekologiškų žirnių, neatitinkančių sutarties sąlygų, patyrė 2400 Eur nuostolių.

19. Kaip minėta, sutartimi šalys susitarė dėl atsakovo pateikiamų ekologiškų žirnių kokybės. Sutarties 2.17 p. nustatyta, kad galutiniai produkcijos kokybės rodikliai nustatomi pasiekus galutinį produkcijos vartotoją – pirkėjo užsakovą, ir laikomi pagrindu parduotos produkcijos kokybei nustatyti ir atsiskaitymui. Iš ieškovės pateiktuose tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščiuose esančių duomenų nustatyta, kad galutinis pirkėjas nustatė atsakovo pateiktų žirnių kokybės neatitikimus, t. y. žirnių drėgmė viršijo sutartyje numatytą 15 proc. drėgmės ribą (pvz., važtaraščiu Nr.1964528 gabentų žirnių drėgmė 16,1 proc., važtaraščiu Nr.1964529 – 16 proc., važtaraščiu Nr.1964532 – 16 proc., važtaraščiu Nr. 1964533 – 15,4 proc., važtaraščiu Nr.1964534 – 16,3 proc., važtaraščiu Nr.1964535 – 16,1 proc.). Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo matyti, kad galutinis pirkėjas pranešė ieškovei apie tai, kad produkcijos kainą mažina 40 Eur už toną, tuo atveju, jei su pasiūlymu nesutinka, krovinį grąžins. Ieškovė apie šį laišką pranešė atsakovui, prašė skubiai patvirtinti, kad sutinka su kainos sumažinimu, pastarajam neatsakius, pasiūlė kainos sumažinimą 28 Eur už toną. Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovas ieškovei elektroniniu paštu atsiuntė patvirtinimą, kad su pasiūlymu sutinka, patvirtinimas pasirašytas parašu. Atsakovas nurodo, kad sutikimo neišreiškė, tačiau parašo tikrumo neginčijo. Iš atsakovo pateiktų ieškovės atsakovui išrašytų sąskaitų nustatyta, kad ieškovė, su atsakovu susitarusi dėl konkrečios sumos, kuria mažinama parduodamų žirnių kaina, išrašydama sąskaitas kainą sumažino ne 28, bet 30 Eur už toną, ieškovė pripažino, kad kainą sumažino dėl techninės klaidos, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad ieškovė, gavusi atsakovo priešieškinio reikalavimus, šios klaidos neištaisė, iš ieškovės atsakovui priteisiama 400 Eur dydžio skola už pagal 2019 m. rugsėjo 26 d. sutartį atsakovo ieškovei parduotų žirnių dalį.

20. Atsakovas prašo Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 11, 12 str. pagrindu priteisti iš ieškovės 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos už 180 d. ir 40 Eur išieškojimo išlaidoms kompensuoti. Šalių sudarytoje 2019 m. rugsėjo 26 d. sutartyje aptariant pirkėjo atsakomybę nustatyta, kad pirkėjas, neįvykdęs apmokėjimo, moka pardavėjui pavėluoto mokėjimo palūkanas, apskaičiuojamas LR Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme nustatyta tvarka. Pagal minėto įstatymo 11 str. ir 2 str. 5 d. 1 p. (byloje taikoma iki 2021 m. lapkričio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija), jeigu žemės ūkio produkciją gavęs šios produkcijos pirkėjas laiku neatsiskaito su jos pardavėju, žemės ūkio produkcijos pardavėjas turi teisę į pavėluoto mokėjimo palūkanas, todėl ieškovė, pavėlavusi sumokėti atsakovui už gautus žirnių po 2 Eur už toną, privalo sumokėti 8 proc. dydžio metines palūkanas už laiku nesumokėtą sumą (400 Eur) už 180 d. Ieškovė neginčijo įstatyme numatytų palūkanų, todėl iš ieškovės atsakovui priteisiamos 16 Eur dydžio palūkanos (400 Eur x 8 proc. x 180 d.). Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 12 str. 4 d. įtvirtinta, kad žemės ūkio produkcijos pardavėjas, turintis teisę pagal šio įstatymo 11 str. į pavėluoto mokėjimo palūkanas, taip pat turi teisę gauti iš žemės ūkio produkcijos pirkėjo 40 Eur išieškojimo išlaidoms kompensuoti. Ieškovė, pasisakydama dėl išlaidų kompensavimo, nurodė, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad ieškovė dėl atsakovo pateiktų kokybės neatitinkančių žirnių kainos sumažinimo patyrė 2400 Eur dydžio nuostolius, tačiau pažymėtina, kad ieškovė nereiškė reikalavimo dėl šių nuostolių atlyginimo ir jų rašytiniais įrodymais nepagrindė. Atsižvelgiant į šalių sudarytos sutarties ir įstatymo nuostatas, atsakovui iš ieškovės priteisiama 40 Eur išieškojimo išlaidoms kompensuoti.

21. Byloje taip pat nustatyta, kad šalys 2019 m. rugpjūčio 25 d. sudarė ekologiškų avižų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovei 28 t ekologiškų avižų, kurių saikas – 57 kg/hl (smulkesni nei 2 mm grūdai įskaitomi į šiukšles), drėgmė 14 proc., priemaišos 2 proc. Sutartimi šalys nustatė, kad parduodamų tokių avižų kaina 240 Eur už toną. 2019 m. rugpjūčio mėn. šalys sudarė sutartį dėl 60 t ekologiškų avižų, atitinkančių aukščiau nurodytą kokybę, pardavimo už 240 Eur/t. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad atsakovas pateikė sutartą kiekį avižų, ši aplinkybė įrodoma ir byloje esančiais dokumentais. Ginčas kyla dėl apmokėjimo už pateiktą produkciją. Atsakovas nurodo, kad savo įsipareigojimus pagal sutartis jis įvykdė tinkamai, tačiau ieškovė, išrašydama PVM sąskaitą faktūrą, vienašališkai sumažino kainą iki 230 Eur/t, nors šalių sudarytos sutarties 4.5 p. neturėjo teisės tą daryti, todėl pagal pirmą sutartį nesumokėjo 332,44 Eur, pagal antrą –748,28 Eur. Ieškovė teigia, kad, pagal sutarties sąlygas, sutartimi nustatyta kaina mokama už sutartyje nurodytos kokybės avižas, tuo tarpu produkciją pristačius galutiniam pirkėjui JSC „Dobeles dzirnavnieks“, pirkėjas nustatė, kad avižos neatitinka kokybės reikalavimų, dėl to buvo atlikta išskaita, atsakovas apie tai informuotas telefonu ir su išskaita sutiko.

Minėtomis sutartimis šalys susitarė, kad atsakovas pateiks tam tikros, sutartimi nustatytos, kokybės avižas (sutarčių 1.1 p.). Ieškovė teigia, kad pateiktos avižos neatitiko kokybės reikalavimų. Šalių sudarytų sutarčių 2.17 p. nustatyta, kad galutiniai produkcijos kokybės rodikliai nustatomi pasiekus galutinį produkcijos vartotoją – pirkėjo užsakovą, ir laikomi pagrindu parduotos produkcijos kokybei nustatyti ir atsiskaitymui, sutarties 2.18 p. nustatyta, kad atsakymus dėl produkcijos atitikimo kokybiniams reikalavimams po pristatymo teikia galutinis produkcijos vartotojas, gavęs produkciją ir ją ištyręs vidinėse bei ES akredituotose laboratorijose. Sutarčių 2.19 p. šalys susitarė, kad ginčo atveju pripažįstami tik autentiškų iškrovimo metu pas pirkėjo užsakovą iš pristatytos produkcijos suformuotų mėginių tyrimai, pirkėjo užsakovo atlikti akredituotose laboratorijose. Sutartyse taip pat numatyta, kad techninių sąlygų ir kokybės neatitinkanti produkcija grąžinama pardavėjui jo sąskaita (2.8 p.), o nesant galimybės grąžinti, pardavėjas sutartimi išreiškė sutikimą, kad tokia produkcija būtų realizuota kaip žemesnės kokybės produkcija, perkvalifikuojama į įprastinę produkciją ar pan., pagal siūlomas sąlygas (2.9 p.). Pagal nurodytas sutarčių nuostatas, pardavėjau sutartimi jau išreiškęs sutikimą, kad tuo atveju, jei produkciją grąžinti pardavėjo sąskaita nėra galimybių, produkcija realizuojama kaip žemesnės kokybės, perkvalifikuojama į įprastinę produkciją ir pan., todėl, teismo vertinimu, pardavėjo (atsakovo) pakartotinis sutikimas nėra būtinas. Vis tik, pagal sutarties nuostatas, pateiktos produkcijos kokybė turėjo būti nustatoma pagal ieškovės užsakovo atliktus tyrimus, tačiau ieškovė nepateikė galutinio pirkėjo atliktų tyrimų rezultatų ir neįrodė, kad pagal nagrinėjamas sutartis pateiktos avižos neatitiko nustatytos kokybės ir dėl to buvo išskaičiuotos tam tikros sumos. Krovinių važtaraščiuose atskirai ranka padaryti įrašai apie pateiktų avižų kokybę nepasirašyti ir neatitinkantys pačių šalių susitartos kokybės nustatymo tvarkos.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vertinama, kad atsakovui pagal abi sutartis nebuvo sumokėta visa susitarta kaina už avižas, todėl iš ieškovės atsakovui priteisiama jo prašoma priteisti likusi nesumokėta suma – pagal 2019 m. rugpjūčio 25 d. sutartį 332,44 Eur, pagal antrą sutartį 748,28 Eur (CK 6.305 str.). Taip pat, vadovaujantis šalių sudarytų sutarčių 4.4 p., LR Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 11 str. ir 2 str. 5 d. 1 p., 12 str. 4 d. nuostatomis, iš ieškovės atsakovui priteisiamos atsakovo prašomos priteisti palūkanos už laiku nesumokėtą sumą pagal abi minėtas sutartis už 180 d. – 13,12 Eur ir 29,52 Eur, bei 80 Eur išieškojimo išlaidoms kompensuoti.

22. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 402,67 Eur palūkanų, paskaičiuotų už vėlavimą apmokėti 19 PVM sąskaitų faktūrų, taikant 8 proc. dydžio metines palūkanas už ne ilgesnį nei 6 mėn. laikotarpį, be to, vadovaujantis Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 12 str. 4 d., priteisti už vėlavimą apmokėti kiekvieną sąskaitą po 40 Eur išieškojimo išlaidoms kompensuoti, iš viso – 560 Eur. Ieškovė neginčijo atsakovo teisės į prašomas priteisti palūkanas ir išieškojimo išlaidų kompensavimą, taip pat neginčijo jų pagrįstumo bei dydžio, todėl iš ieškovės atsakovui priteisiamos 402,67 Eur dydžio palūkanos ir 560 Eur dydžio išieškojimo išlaidų kompensacija.

23. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas. Šio straipsnio 2 d. numatyta kitokia metinių palūkanų norma nei prašo ieškovė, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad prašoma taikyti palūkanų norma mažesnė nei numatyta įstatyme, ieškovei iš atsakovo priteisiamos palūkanos, taikant prašomo dydžio palūkanų normą (5 proc.).

24. Atsakovas iš ieškovės prašo priteisti 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priešieškinio pateikimo dienos. Minėtame CK 6.210 str. numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. LR Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme numatytos palūkanos, taikomos žemės ūkio produkcijos pirkėjui už pavėluotą mokėjimą šios produkcijos pardavėjui, todėl yra pagrindo iš ieškovės atsakovui priteisti prašomo dydžio (8 proc.) procesines palūkanas.

25. Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas – 2500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 453 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagrįstos pateiktais dokumentais, neviršija maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.).