Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-08-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-232-1017/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-08-24
Bylos Nr.
II-232-1017/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03389-2017-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Pažeidėjas
S. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-232-1017/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03389-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant G. S., R. V.,dalyvaujant skundą padavusiam S. S., jo atstovui advokato padėjėjui G. U.,

ekspertui V. Š.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 10ANN-129550376-17 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 10ANN-129550376-17 S. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, dėl to, kad jis 2017 m. gegužės 16 d., apie 13.57 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punktą. Jam paskirta administracinė nuobauda – 11 Eur bauda (b. l. 10-11).

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui S. S. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą S. S. atžvilgiu nutraukti (b. l. 4-6). Skunde pareiškėjas, neigdamas savo kaltę, nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

Tyrimo metu policijos komisariato pareigūnams apžiūrint abu automobilius, galimo automobilių kontakto plotis kaskart skyrėsi (2017 m. birželio 21 d. apgadinimai konstatuoti 0,41-0,47 m aukštyje nuo pagrindo, t. y. 6 cm pločio kontaktinis paviršius; vėliau – 2017 m. birželio 30 d. konstatuotas apgadinimo aukštis 0,37-0,41 m, t. y. 4 cm pločio kontaktinis paviršius, o dar vėliau – 2017 m. rugpjūčio 23 d. konstatuotas apgadinimo aukštis 0,42-0,50 m, t. y. 8 cm pločio kontaktinis paviršius), bet visais atvejais buvo teigiama, jog S. S. automobilis Mercedes Benz turėjo gan akivaizdų kontaktą su nukentėjusiosios automobiliu Fiat 500. Tuo tarpu Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiojo eksperto V. Š. išvadoje nurodyta, jog ant automobilio Fiat 500 galinio bamperio plastikinės apdailos kairiojo šoninio paviršiaus užfiksuoti antsluoksniniai pėdsakai visa apimtimi negalėjo būti padaryti slystamai kontaktuojant automobiliui Mercedes Benz priekinio bamperio plastikinės apdailos dešiniuoju kampu. Žodinio bylos nagrinėjimo metu V. Š. patikslino, kad tik apgadinimas, esantis ant automobilio FIAT500 galinio bamperio iš kairės pusės, aukštyje apie 0,41 m, galėjo atsirasti po kontakto su automobiliu Mercedes Benz. Taigi ekspertas paneigė policijos komisariato argumentus neva Mercedes Benz kontakto su automobiliu Fiat 500 plotas buvo 4, 6 ar 8 cm. Eksperto išvada dėl galimo automobilių kontakto 0,41 m aukštyje iš esmės buvo padaryta tik dėl to, kad automobilio Mercedes Benz priekinis bamperis yra ne tiesus, o lenktas, labiausiai atsikišusi į išorę bamperio dalis yra ties 0,41 cm, taigi kontaktas tarp automobilių galėjo įvykti tik su šia vienintele automobilio Mercedes Benz priekinio bamperio dalimi, o kontakto paviršiaus plotas nesiekia 1 cm. Nepaisant šių prieštaravimų, vis tiek buvo priimtas skundžiamas nutarimas, nenustačius, ar kontaktas tarp automobilių iš tikrųjų buvo, ir koks automobilis padarė šiuos apgadinimus. Pagal ekspertizės akto išvadas, tokį apgadinimą automobiliui Fiat 500 galėjo padaryti bet kuris automobilis, kurio bamperis ties 0,41 m turi juodą apsauginę plastmasinę dalį.Visos komisariato pareigūnų atliktos transporto priemonių apžiūros ir sugretinimai vyko ne įvykio vietoje, o komisariato teritorijoje, t. y. abu automobilius pastačius vienas šalia kito ant lygaus paviršiaus. Tuo tarpu eismo įvykis, kurio padarymu yra kaltinamas atsakomybėn patrauktas asmuo, įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu Saltoniškių g. 10, Vilniuje. Šioje automobilių aikštelėje kelio dangos paviršius nėra lygus, joje yra nuolydis. Akivaizdu, jog esant tam tikram kelio dangos nuolydžiui, automobilio priekis yra aukščiau (pakinta svorio centras) nei automobiliui stovint ant lygaus paviršiaus. Ši faktinė aplinkybė visiškai nebuvo įvertinta. Taigi, neįvertinus šios faktinės aplinkybės (kelio paviršiaus nuolydžio ir jo Įtakos automobilių aukščiui) Lietuvos teismo ekspertizės centrui buvo pateikti galimai netikslūs duomenys, kurių pagrindu buvo pateiktas 2017 m. rugsėjo 27 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1782(16), todėl šiame akte pateiktos išvados galimai suformuluotos naudojant netikslius faktinius duomenis, kas savo ruožtu lemia, jog ekspertizės akte nurodytos išvados yra neteisingos. Automobilis Fiat 500 praktiškai visu perimetru yra apgadintas panašiame aukštyje. Tai patvirtina ir AB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys. Apgadinimai objektyviai matomi, pasireiškia juodais dryžiais, kurie analogiški tiems, kuriuos neva padarė automobilis Mercedes Benz. Tai kelia abejonių, ar automobilis Fiat 500 pareiškėjui inkriminuotoje vietoje nebuvo apgadintas anksčiau.Faktinė aplinkybė, ar ant automobilio Fiat 500 galinio bamperio esantis apgadinimas tikrai buvo padalytas automobilio Mercedes Benz, tyrimo metu apskritai nebuvo nustatinėjama. Dėl nepaaiškinamų priežasčių eismo įvykį tyrę pareigūnai neatliko ant automobilio Fiat 500 likusių dažų dalelių ekspertizės, kuri iš esmės pašalintų visas abejones. Būtent pastaroji ekspertizė šiuo atveju būtų konkrečiai atsakiusi, ar ant Fiat 500 galinio bamperio kairėje pusėje esantis antsluoksninis pėdsakas yra kontakto su automobiliu Mercedes Benz rezultatas ir jo pasekmė, ar ne. Taigi tyrimas dėl 2017 m. gegužės 16 d. neva įvykusio eismo įvykio atliktas atmestinai bei paviršutiniškai, skundžiamame nutarime padarytos išvados iš esmės remiasi ne konkrečiais objektyviais, nešališkais duomenimis, o prielaidomis.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepime į skundą prašė jo netenkinti (b. l. 1-2).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjo S. S. skundo netenkino (b. l. 109-110), tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 28 d. nutarimu panaikino paminėtą teismo nutartį ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (b. l. 126-130).

Bylą nagrinėjant iš naujo, teismo posėdžių metu pakartotinai apklaustas skundą padavęs S. S. prašė tenkinti jo skundą. Nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu jis buvo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prisimena, jog šalia buvo pastatytas automobilis Fiat 500, tačiau, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, jis šio automobilio nekliudė ir jo neapgadino. Abu automobiliai buvo pastatyti priekiu. Išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės, jam reikėjo atbula eiga pavažiuoti į nuokalnę, t. y. išvažiuojant iš automobilio pastatymo vietos, automobilio galas leidosi žemyn, o jo priekis santykinai kilo. Nuolydis yra maždaug 3 m atstumu, apie 30 cm aukščio. L. R. R. parodymai yra nepatikimi, kadangi jis komisariate ir teisme aiškino skirtingas aplinkybes, be to, jam stebint tariamą įvykį, automobilis Fiat turėjo užstoti automobilį Mercedes, jis šių automobilių kontakto negalėjo matyti. Be to, šis liudytojas teigė, kad į bylą pateiktą nuotrauką, kurioje užfiksuotas Mercedes Benz automobilis (b. l. 24) padarė R. R., o vėliau nurodė, kad ne jis šią nuotrauką nufotografavo. Šioje nuotraukoje užfiksuota, kaip pareiškėjas išvažiuoja iš automobilių stovėjimo aikštelės, jau išvažiavus iš automobilio Mercedes Benz stovėjimo vietos. Be to, liudytojas R. R. teigė, kad įvykio metu girdėjo automobilių kontakto garsą, tačiau būnant ofiso patalpose, su uždarais langais, klausimas, ar galėjo girdėti kažkokį garsą. Po maždaug mėnesio laiko gavo laišką iš AB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurį nagrinėjamo įvykio metu neva apgadino pusė automobilio Fiat 500, t. y. buvo nurodyta, kad jis apgadino ir vairuotojo dureles, ir sparną už durelių, ir galinį bamperį iš abiejų pusių (b. l. 149-150, 205-206).

Bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas S. S. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta (b. l. 102-103).

Bylą nagrinėjant iš naujo, teismo posėdžio metu apklaustas Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas V. Š. patvirtino 2017 m. rugsėjo 27 d. ekspertizės akto Nr. 11-1782(16) išvadas. Paaiškino, jog tyrimą darė pagal pateiktas automobilių nuotraukas, natūroje jų nematė. Nurodė, kad negalima nustatyti, ar ant automobilių Mercedes Benz bei Fiat 500 esantys apgadinimai yra seni, ar nauji. Pagal apgadinimų lokalizaciją ir pobūdį ekspertizės metu nustatyta, jog Mercedes Benz bei Fiat 500 kontakto metu galėjo būti padarytas vienas apgadinimas – 0,41 m aukštyje, nes tai yra juodas antsluoksnis pėdsakas, yra braukimo pėdsakas ir pagal visus pateiktus duomenis, jis atitinka automobilio Mercedes Benz priekinio bamperio plastikinės apdailos labiausiai atsikišusią vietą. Pagal nuotrauką yra bamperio apdaila kiek palinkusi į priekį, po to staigiai užsilenkia link vidaus, tas taškas atitiktų brūkšnio antsluoksninio lokalizaciją. Gaunasi paviršių pėdsakų pasikeitimas, kai kontaktuotų su plokščiu paviršiumi, nestipriai kontaktuojant, tai būtent juodas plastikas braukiantis per šviesų paviršių palieka pėdsaką, jei gilesnis kontaktas, tai kontaktuos didesnis plotas. O čia buvo slystamas, nestiprus kontaktas ir pagal tuos požymius buvo pateikta išvada. Paviršius plokščias, o paskui keičiasi „Fiat“ bamperio plastikinės apdailos konstrukcija, t. y. ta dalis šoninio paviršiaus, kuri sudaro rato arkos galinę dalį, jis yra plokščias, sąlyginai siauras, o pagal bamperio formą keičiasi, užapvalėja, tai važiuojant atbulam kairiu posūkiu, labiausiai įsikišanti automobilio bamperio plastikinės apdailos kampas turi slinkti už automobilio judėjimo koridoriaus į dešinę ir gali įvykti toks slystamas, nežymus kontaktas. Nustatytas apgadinimas yra slystamas kontaktas, dėl kurio atsiranda antsluoksnis pėdsakas. Ant Mercedes Benz apgadinimų, kurie galėjo atsirasti po kontakto su automobiliu Fiat, nenustatyta. Antsluoksnis pėdsakas, taip vadinasi ant automobilio Fiat lako dažų sluoksnio paliktas antsluoksniais tamsios spalvos pėdsakas. Jei būtų stipresnis kontaktas, tai būtų žymiai didesnis apgadinimas, jei kontaktas būtų stipresnis, tai paviršius Fiat automobilio būtų deformavęsis ir tas kontaktas būtų ne brūkšnio formos, o žymiai didesnės apimties, kur būtų centre aiškiai, ryškiai išreikštas, o nuo centro į apačią ir viršų mažiau. Pagal užfiksuotus Fiat apgadinimus, tokio kontakto metu Fiat automobilis negalėjo pajudėti, garso jokio irgi neturėjo būti, nemano, kad dėl tokio kontakto būtų suveikusi signalizacija. Čia galėjo būti vos prisilietimas, t. y. judant švelniai prisiliečiama ir braukiama. Mano, kad išvalius su valikliu toks apgadinimas pasinaikintų. Apie kelio nelygumus ekspertas nieko nežinojo. Jeigu kelio reljefas nelygus, automobilių sugretinimas turėjo būti atliktas įvykio vietoje. Jeigu automobilis Fiat būtų juodos spalvos, antsluoksninio pėdsako galėtų ir nesimatyti (b. l. 150-152).

Bylą nagrinėjant iš naujo, teismo posėdžio metu pakartotinai apklausta K. S. paaiškino, kad įvykio dieną ji grįžo po pietų pertraukos, maždaug be 3-5 min. 14 val. atėjo kolega R. R. ir paklausė, ar jai priklauso baltas Fiat automobilis. Jis pasakė, kad jos automobilį kliudė kitas automobilis – Mercedes Benz, po ko jos automobilis sujudėjo, paminėjo automobilio valstybinius numerius, ir kad padarė nuotrauką, kurią darė R. R. kolega ir jai vėliau persiuntė, t. y. nuotrauka, esanti b. l. 24. Ji išėjo į apačią, pažiūrėjo kairės pusės bamperį, jis buvo liestas ir iškvietė policiją. Įvykį matė labai daug žmonių, R. R. galėtų pasakyti tiksliau. Žino, kad ekspertizė buvo atlikta, kitos nesutiko atlikti, kadangi nemažai laiko buvo praėję, sakė, kad nereikia daryti nuoplovų tyrimo, automobiliai buvo jau ne kartą nuplauti po įvykio. Po įvykio apžiūrėjus automobilį, buvo pastebėti apibraižymai galinio bamperio kairės pusės, anksčiau šioje vietoje apibraižymų nebuvo. Ji trynė apgadinimo vietą, bet žymės nenusivalė, nuvežė į „(duomenys neskelbtini)“ ir paprašė, kur įbrėžimai, panaudoti chemiją, bet jai pasakė, kad dažų nugremš, niekas nevalo jokiomis cheminėmis medžiagomis to. Vienas brūkšnys buvo ryškus, o kitas kaip dulksna, labiausiai atsikišusi dalis brėžė, o kita dalis kabino, esmė, kad su viena dalimi įbrėžta. Visas plotas matosi, kad kabintas, prabrėžtas; kai išplovė automobilį, įbrėžimai liko. Automobilio netvarkė, kol teismas nesibaigė. Jai reikėtų perdažyti automobilį. Į draudimą kreipėsi, tačiau jie pasakė, kad policija nuspręs, kuri dalis įvykio metu buvo apgadinta. Vietoje, kuri apgadinta, neatsimena, kad būtų buvęs apgadinimas anksčiau. Automobilį pirko iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, pusę metų iki įvykio turėjo automobilį. Perkant automobilį, buvo fiksuoti apgadinimai, bet bamperio apgadinimo jai nepristatė. Įsigijus, automobilis buvo apklijuotas ir nuėmus lipdukus matėsi, kur nusidėvėjusios, įbrėžtos vietos. Po įsigijimo, neturėjo įvykių, susijusių su galiniu bamperiu (b. l. 159-161).

Bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, K. S. paaiškino, kad 2017 m. gegužės 16 d. ryte ji pastatė savo automobilį Fiat 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aikštelėje prie darbovietės. Apie 14.00 val. prie jos priėjo bendradarbis R. R. ir pasakė, kad išvažiuodamas iš aikštelės, jos automobilį kliudė automobilis Mercedes Benz, kuris išvažinėjo iš aikštelės. Ji nubėgo žiūrėti, kas jos automobiliui apgadinta, paprašė R. R. „Mercedes Benz“ nufotografuoti. Ji iškvietė policiją, buvo nubraižyta įvykio schema, atidavė „Mercedes Benz“ automobilio nuotrauką. Aprašant jos automobiliui padarytus apgadinimus, dalyvavo S. S., draudimo bendrovės atstovas, kuris jai diktavo apgadinimus, o ji rašė paaiškinimą, buvo įrašyta, kad nubrėžtas kairės pusės galinis sparnas ir dešinės pusės galinės durys, po ekspertizės paaiškėjo, kad „Mercedes Benz“ nubraukė tik galinį sparną. Kaltininko draudimo bendrovė jai išmokėjo 149 eurų draudimo išmoką už padarytą žalą (b. l. 103).

Bylą nagrinėjant iš naujo, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja – tyrėja L. O. nurodė, kad jai reikėjo priimti nutarimą šioje byloje; tyrimo metu buvo skirta techninė ekspertizė, po kurios, bylos nagrinėjimo metu buvo iškviestas ekspertas ir jis palaikė savo išvadą, kad kontaktas galėjo būti. Dėl to buvo priimtas nutarimas, kad kontaktas buvo, bet galbūt žmogus jo nematė ir nepajuto, todėl dėl pasišalinimo iš eismo įvykio nutarimas nebuvo priimtas. Ji atliko ir automobilių apžiūrą komisariate. Jeigu būna žinoma, jog įvykis įvyko nuokalnėje, vykstama į įvykio vietą, o jeigu aikštelėje – apžiūra atliekama komisariate. Jai tyrimo metu nebuvo žinoma, kad įvykis įvyko nuokalnėje. Apie tai pirmą kartą išgirdo teismo posėdžio metu. Neatsimena, kad būtų prašyta jos vykti daryti automobilių sugretinimą į įvykio vietą (b. l. 161-162).

Bylą nagrinėjant iš naujo, teismo posėdžio metu pakartotinai apklaustas liudytojas R. R. nurodė, kad įvykio metu buvo pietų pertrauka, jis žiūrėjo per langą, tuo metu S. S. išvažinėjo atbula eiga iš automobilių stovėjimo aikštelės, turbūt per daug užsuko vairą ir kliudė dešinės pusės priekiniu bamperiu K. S. automobilio kampą. Automobilis mažas ir truputį sujudėjo. Pasakė I. M., kuris prie jo sėdėjo, kad kliudė automobilį Fiat, jis nufotografavo automobilį Mercedes pro langą, būnant darbo vietoje. Liudytojas tiki, kad Mercedes Benz automobilio vairuotojas galėjo nepastebėti, jog kliudė automobilį Fiat, nes Mercedes Benz automobilis didelis, o Fiat automobilis – mažas. Jis su K. S. pribėgo prie automobilio Fiat ir pamatė žymes ant jo bamperio, žiūrėjo tik tą vietą, kurioje buvo kontaktas. Įvykį jis matė 30 metrų atstumu. Smūgis buvo nestiprus, liko įbrėžimas. Garso jis negirdėjo, o jeigu ir buvo garsas, jis nesigirdėjo, nes ofiso langai buvo uždaryti. Pačio kontakto jis nematė, bet matė automobilio Fiat sujudėjimą, automobilis sujudėjo nuo kontakto (b. l. 177-179).

Bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme liudytojas R. R. nurodė, kad 2017 m. gegužės 16 d., apie 14.00 val. jis stovėjo savo darbovietėje prie lango ir ilsėjosi. Matė, kaip iš stovėjimo aikštelės atbuline eiga išvažiuojantis Mercedes Benz automobilis tai darė per „plačiai“ sukdamas ir savo priekine dešine puse kliudė stovinčio automobilio Fiat 500 kairę galinę pusę, automobilis Fiat sujudėjo. Mercedes Benz vairuotojas važiavo toliau nesustodamas, apie įvykį jis pasakė Fiat savininkei K. S., ši nubėgo žiūrėti, kas atsitiko jos automobiliui. Jis paprašė, kad kolega nufotografuotų prie išvažiavimo iš aikštelės stovintį Mercedes Benz automobilį. Kiek matė, tai kontaktas buvo slystantis (b. l. 103).

Bylą nagrinėjant iš naujo, teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas I. M. paaiškino, kad jis matė, kaip žmogus išvažiavo iš įvykio vietos, automobilių kontakto jis nematė. Įvykio metu jis buvo savo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), ofiso kabinete, 2 aukšte. Tuo metu buvo pertrauka, jie su kolegomis žiūrėjo pro langą. K. R. R. jam pranešė apie įvykį. Jis pats matė, kaip išvažiuoja Mercedes automobilis, jį nufotografavo, nes kolega R. R. pranešė apie automobilių kontaktą. B. l. 24 yra jo daryta nuotrauka, nufotografavo telefonu. Jie su R. R. pasiūlė K. S. iškviesti policiją. Jie visi išėjo į lauką ir pamatė, kad kontakto vietoje yra įbrėžimai. Kontakto vieta: automobilio Fiat galas, kairė pusė, bamperis, vairuotojo pusės galinė buferio dalis. Matėsi įbrėžimas. Labai gerai matėsi, kad ten naujas įbrėžimas, bet Mercedes vairuotojas galėjo kontakto nepajausti. Fiat buvo baltas, o Mercedes tamsios spalvos. Ant Fiat automobilio matėsi tamsios spalvos įbrėžimas. Matėsi, kad įbrėžimas yra šviežias. Teisėjai parodžius liudytojui apatinę dešinę nuotrauką, esančią 70 b. l., liudytojas nurodė, kad tiek, kiek matosi subraižymų nuotraukoje, tiek ir buvo padaryta šviežiai. Jis neapžiūrinėjo viso K. S. automobilio, apžiūrėjo tik galinio buferio kampą, o ne visą šoną, nes R. R. matė kontaktą būtent į tą vietą. Kodėl yra ir daugiau apgadinimų ant K. S. automobilio, jis nežino; jie nesusiję su nagrinėjamu įvykiu. Abu automobiliai buvo pastatyti priekiu, Fiat automobilis buvo iš dešinės pusės Mercedes Benz automobilio. Tada K. S. iškvietė policiją. Liudytojas jai iš karto nusiuntė b. l. 24 esančią nuotrauką per „messengerį“. Tuomet jis nuėjo dirbti, o K. S. ir R. R. liko kalbėti su policija (b. l. 203-205).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 417 straipsnio 8 dalies nuostatomis, KET pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. KET yra numatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos, tarp jų tai, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 p.).

Iš byloje esančių įrodymų visumos (pareiškėjo S. S., nukentėjusiosios K. S., liudytojų R. R., I. M. ir L. O., teismo eksperto V. Š. paaiškinimų, taip pat byloje esančių rašytinių duomenų, tarp jų tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio, eismo įvykio vietos schemos, išrašo iš Policijoje registruojamų įvykių registro, foto nuotraukų, asmens parodymo atpažinti protokolo, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolų, AB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, 2017 m. rugsėjo 27 d. ekspertizės akto Nr. 11-1782(16) duomenų) nustatyta, kad S. S. 2017 m. gegužės 16 d., apie 13.57 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo pastatytas priekiu nurodytoje vietoje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Šalia automobilio Mercedes Benz, iš dešinės pusės taip pačiai (t. y. priekiu) buvo pastatytas K. S. priklausantis automobilis Fiat 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nagrinėjamo įvykio metu S. S. atbuline eiga išvažiavo automobiliu Mercedes Benz iš jo stovėjimo vietos, atlikdamas manevrą į kairę, o, ištiesinus automobilį, nuvažiavo tiesiai (link dešinės pusės pagal automobilių stovėjimo vietą). Jo judėjimo trajektorija yra užfiksuota S. S. paaiškinimuose bei nubraižytoje schemoje (b. l. 143). Dėl šių aplinkybių ginčo byloje iš esmės nėra, todėl teismas plačiau jų nenagrinėja.

Byloje kilo ginčas, ar nagrinėjamo įvykio metu, S. S. išvažiuojant iš automobilio Mercedes Benz stovėjimo vietos, buvo apgadintas K. S. priklausantis automobilis Fiat 500.

Iš Policijoje registruojamų įvykių registro matyti, kad bendruoju pagalbos telefonu 2017 m. gegužės 16 d., 13.58 val. kreipėsi K. S., nurodydama, jog aikštelėje jos automobilį Fiat 500 kliudė automobilis Mercedes Benz ir pasišalino. Teisme po du kartus apklausus nukentėjusiąją K. S. bei liudytoją R. R., taip pat teismui pakartotinai nagrinėjant bylą apklausus ir liudytoją I. M., pastarieji detaliai nurodė, jog nagrinėjamo įvykio aplinkybes matė liudytojas R. R., kuris pertraukos darbe metu žiūrėjo pro langą ir pamatė, kaip išvažinėjant automobiliui Mercedes Benz, sujudėjo šalia iš dešinės pusės pastatytas K. S. automobilis Fiat 500, po ko automobilis Mercedes Benz nesustojęs išvažiavo. L. R. R. dar spėjo pasakyti šalia buvusiam jo kolegai – liudytojui I. M., kad įvyko automobilių kontaktas ir automobilis Mercedes Benz išvažiuoja, o I. M. savo telefonu padarė išvažiuojančio automobilio Mercedes Benz nuotrauką, esančią b. l. 24, pagal kurią buvo nustatyti šio automobilio valstybiniai numeriai, ir kurią nedelsiant persiuntė nukentėjusiajai. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojo R. R. paaiškinimais, kad jis matė, jog išvažinėjant automobiliui Mercedes Benz iš jo stovėjimo vietos, sujudėjo šalia iš dešinės pusės stovėjęs K. S. automobilis Fiat 500. Tai jis nurodė tiek tyrimo metu, tiek ir du kartus apklausiamas teisme, be to, pagal K. S. bei I. M. paaiškinimus, tas pačias aplinkybes R. R. jiems nurodė ir iš karto po įvykio. Taigi neatmestina, kad kontaktas tarp šių automobilių įvykio metu buvo.

Kita vertus, pastebėtina, jog tyrimo metu, kilus ginčui, buvo atlikti du šių automobilių sugretinimai ir galiausiai paskirta techninė ekspertizė. Pirmojo, t. y. 2017 m. birželio 30 d. vykusio sugretinimo metu, konstatuoti automobilio Fiat 500 galinio bamperio kairės pusės apgadinimai 0,37-0,41 m aukštyje; automobilio Mercedes Benz konstatuoti priekinio bamperio dešinės pusės apgadinimai tokiame pačiame aukštyje – 0,37-0,41 m. nustatyta, jog apgadinimų aukštis ir mechanizmas atitinka. Vėliau, antrojo – 2017 m. rugpjūčio 23 d. automobilių sugretinimo metu nustatyta, kad Fiat 500 nubrozdintas galinis bamperis iš kairės pusės 0,4-0,5 m aukštyje, o Mercedes Benz – nubrozdintas priekinio bamperio kampas iš dešinės pusės 0,42-0,5 m aukštyje ir nutarta, jog reikalinga Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto išvada. Atlikus ekspertizę, nustatyta, jog ant automobilio Fiat 500 galinio bamperio plastikinės apdailos kairiojo šoninio paviršiaus užfiksuoti antsluoksniai pėdsakai visa apimti negalėjo būti padaryti slystamai kontaktuojant automobiliui Mercedes Benz priekinio bamperio plastikinės apdailos dešiniuoju kampu; šiuo atveju Fiat 500 galinio bamperio plastikinės apdailos kairiojo šoninio paviršiaus apgadinimų viršutinė riba yra apie 0,41 m aukštyje nuo pagrindo, o žemiau esantys nubraukimai negalėjo būti padaryti automobilio Mercedes Benz priekinio bamperio plastikinės apdailos dešiniuoju kampu. E. V. Š. tiek apklausiamas tyrimo metu (nagrinėjant bylą), tiek ir teisme, nurodė, kad teoriškai nagrinėjamu atveju kontaktuojant automobiliams Fiat 500 ir Mercedes Benz, dėl šių automobilių kontakto galėjo susidaryti vienas automobilio Fiat 500 apgadinimas – horizontalus juodas brūkšnys 0,41 m aukštyje.

Taigi esminis šios bylos ginčas yra dėl to, ar nagrinėjamo įvykio metu pareiškėjo automobiliu buvo padarytas vienas automobilio Fiat 500 apgadinimas – horizontalus juodas brūkšnys, esantis 0,41 m aukštyje. Ekspertas teismo posėdžio negalėjo nurodyti, ar šis apgadinimas buvo padarytas konkrečiai įvykio metu ir būtent S. S. vairuojamo automobilio. Detalesnį ekspertinį tyrimą bylos tyrimo metu buvo atsisakyta daryti, kadangi po įvykio buvo praėję per daug laiko, teismas bylos nagrinėjimo metu taip pat tokios galimybės nebeturėjo. Eksperto nuomone, tokį apgadinimą galėjo padaryti bet koks automobilis, kurio bamperio atsikišusi dalis yra 0,41 m aukštyje. Apklausiama nukentėjusioji teigė, kad įvykio metu buvo apgadintas jos automobilio galinis bamperis iš kairės pusės, kuris iki įvykio buvo tvarkingas, jo apgadinimų ji nepastebėjo automobilio įsigijimo metu, kitų įvykių, susijusių su šia automobilio dalimi, ji neturėjo. Nukentėjusiosios teigimu, vienas brūkšnys apgadintoje vietoje buvo ryškus, o kitas kaip dulksna, labiausiai atsikišusi dalis brėžė, o kita dalis kabino jos automobilį. L. R. R. taip pat teigė, kad po įvykio ant K. S. automobilio galinio bamperio kairės pusės pamatė apgadinimų žymes, o liudytojas I. M. paaiškino, kad iš karto po įvykio, apžiūrint automobilį, matėsi, jog įbrėžimas yra šviežias. Teisėjai parodžius liudytojui apatinę dešinę nuotrauką, esančią 70 b. l., I. M. nurodė, kad tiek, kiek matosi subraižymų nuotraukoje, tiek ir buvo padaryta šviežiai.

Vertinant nukentėjusiosios bei šių liudytojų paaiškinimus, atkreiptinas dėmesys, kad jų teigimu, visi automobilio Fiat 500 galinio bamperio kairės pusės apgadinimai buvo padaryti nagrinėjamo įvykio metu, tačiau teismo ekspertas tiek ekspertizės akte, tiek ir teikdamas paaiškinimus kategoriškai nurodė, kad tik vienas iš šių apgadinimų, t. y. apgadinimas užfiksuotas 0,41 m aukštyje, galėjo būti padarytas manevruojant automobiliui Mercedes Benz, ir tai yra tikėtina, o ne kategoriška išvada. Be to, teismo ekspertas pažymėjo, kad automobilio Mercedes Benz apgadinimų, kurie galėjo būti padaryti nagrinėjamo įvykio metu, jis nenustatė. Iš esmės pati nukentėjusioji teismo posėdžio metu negalėjo aiškiai nurodyti, kuris ar kurie konkrečiai automobilio Fiat 500 galinio bamperio kairės pusės apgadinimai buvo padaryti įvykio metu, t. y. kurie apgadinimai yra nauji, o kurie seni. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad yra apgadinta ir daugiau jos automobilio vietų. L. R. R. dalis paaiškinimų taip pat kelia abejonių, nes bylą nagrinėjant pirmą kartą, jis teigė, kad automobilių kontakto metu girdėjo garsą, pakartotinai apklausus jį, jau nurodė, kad garso nebuvo, o jeigu toks ir buvo, tai jis girdėti negalėjo. Be to, teismo ekspertas taip pat nurodė, jog jokio garso dėl galimo kontakto, užfiksuoto 0,41 m aukštyje, negalėjo būti, nes jis buvo labai silpnas. Be to, svarbu ir tai, kad tiek automobilių sugretinimas, tiek ir ekspertizė buvo atliekami, neatsižvelgiant į tai, kad įvyko vietoje kelio reljefas yra nelygus, o tai gali turėti įtakos išvadoms. Apie tai ekspertui nebuvo žinoma ir automobilių sugretinimas įvykio vietoje nebuvo atliktas, o dabar tokios galimybės jau nėra, nes praėjo daug laiko po įvykio ir S. S. savo automobilį pardavė.

Išvardintos aplinkybės sudaro pagrindo teismui spręsti, kad iš byloje esančių įrodymų visumos nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog nagrinėjamo įvykio metu S. S. vairuojamu automobiliu buvo padarytas automobilio Fiat 500 apgadinimas – horizontalus juodas brūkšnys, esantis 0,41 m aukštyje. Be kita ko, teismo eksperto nuomone, toks apgadinimas galėtų būti sutvarkomas, tiesiog jį nuvalant su specialiomis priemonėmis, o jeigu automobilis Fiat būtų buvęs tamsios spalvos, jo net nesimatytų.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, taip pat tai, kad visos abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, neįrodyta, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla S. S. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties (ANK 642 str. 1 d. 2 p.).

Pareiškėjas prašo, patenkinus jo skundą, iš K. S. priteisti jo patirtas išlaidas advokatui. ANK 666 straipsnio nuostatomis, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 105 straipsnio 6 dalis numato galimybę išteisintajam, jei byla pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, prisiteisti visas proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

Teismo vertinimu, nagrinėjama situacija nėra kilusi iš asmeninių pareiškėjo ir K. S. santykių. Be to, šiuo atveju administracinę teiseną pradėjo ne K. S., bet Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdyba, o BPK nenumato galimybės išteisintajam išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų. K. S. šiuo atveju yra tik asmuo, kuris pagrįstai galėjo manyti, jog patyrė žalos dėl pareiškėjo veiksmų ir apie tai pranešė pareigūnams, bet pati teisena pradėta dėl viešojo intereso, t. y. galimo KET pažeidimo. Dėl nurodyto prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, 666 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimą Nr. 10ANN-129550376-17, kuriuo S. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį paskirta administracinė nuobauda – 11 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo bylą S. S. atžvilgiu nutraukti.

N. S. S. prašymo dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė