Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Rusijos Federacijos piliečio V. A. (V. A.), gimusio (duomenys neskelbtini), neturinčio nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, nurodančio gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. (V. A.) buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 16 d., apie 16 val. 29 min., Sandėlių g. 16, Vilniuje, vairuodamas automobilį „VOLVO FH12“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, atsitrenkė į stovintį automobilį „AUDI A8“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais V. A. (V. A.) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 126 ir 219 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu V. A. (V. A.) neigė padaręs jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus ir paaiškino, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku jis, vairuodamas automobilį „VOLVO FH12“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), važiavo iš muitinės sandėlių, esančių Sandėlių g. 16, Vilniuje, link toje pačioje gatvėje esančių svarstyklių. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, važiuodamas jis jokio smūgio ar kontakto su kita transporto priemone nepajuto ir nematė, kad būtų kliudęs į kitą stovintį automobilį. Vėliau, kaip nurodė V. A. (V. A.), jam paskambino automobilio „AUDI A8“ savininkas ir pranešė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, vairuodamas automobilį „VOLVO FH12“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), apgadino automobilį „AUDI A8“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjęs automobilį „VOLVO FH12“, V. A. (V. A.) jokių įbrėžimų ar apgadinimų nepastebėjo.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK), kuris pakeitė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, patvirtintą 1984 m. įstatymu Nr. X-4449 (toliau – ATPK). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena, kuri pradėta dėl iki 2017 m. sausio 1 d. padarytų veikų, pagal ANK neturinčių administracinio nusižengimo požymių, nutraukiama vadovaujantis ANK 591 straipsnio 6 punktu. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 127 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK administracinio nusižengimo, atitinkančio ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymius, nėra nustatyta. ANK administracinė atsakomybė už padarytą KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta tik asmenims, neturintiems teisės vairuoti (ANK 423 straipsnio 1 dalis). Sutinkamai su ANK 591 straipsnio 6 punkto nuostatomis, reglamentuojančiomis, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas, administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, teisena, pradėta V. A. (V. A.) atžvilgiu, nutrauktina.

V. A. (V. A.) yra inkriminuojamas administracinis nusižengimas dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos. Vertindamas byloje esančius įrodymus ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, teismas neturi pagrindo netikėti V. A. (V. A.) teiginiais, kad jis 2016 m. gruodžio 16 d., apie 16 val. 29 min., vairuodamas automobilį „VOLVO FH12“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas iš muitinės sandėlių, esančių Sandėlių g. 16, Vilniuje, link toje pačioje gatvėje esančių svarstyklių, jokių požymių, leidžiančių manyti, kad jo vairuojamas automobilis kliudė kitą transporto priemonę, nematė ir nejuto. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apie eismo įvykį buvo pranešta policijai (b.l. 6), tačiau į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai tarnybiniame pranešime (b.l. 5) yra užfiksavę automobilio „AUDI A8“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo K. U. (K. U.) nurodytas aplinkybes, jog pastarajam apie eismo įvykį pranešė liudininkas, kuris nurodė, kad matė kaip automobilį „AUDI A8“ apgadino sunkvežimis, tačiau sunkvežimio markės ar kitų transporto priemonę identifikuojančių duomenų nenurodė, nes jų neužfiksavo. Liudininko, mačiusio eismo įvykį, asmenybė nenustatyta, įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nebuvo. K. U. (K. U.) policijos pareigūnams nurodė, jog jis tik įtaria, kad pastarojo transporto priemonę apgadino automobilis „VOLVO FH12“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Be to, teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažymi, jog eismo įvykio tyrimo metu nebuvo apžiūrėtos su autoįvykiu susijusios transporto priemonės, nebuvo užfiksuoti automobiliams „VOLVO FH12“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir „AUDI A8“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), padaryti apgadinimai, jei realiai jie buvo padaryti, jų lokalizacija bei mastas. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai kelia pagrįstų abejonių dėl eismo įvykio fakto ir jo pasekmių, todėl kategoriškai teigti, jog V. A. (V. A.) savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą ir, siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, nėra jokio pagrindo. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuojamas pasitraukimas iš eismo įvykio vietos gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra asmuo turi suprasti, kad jis sukėlė autoįvykį ir tikslingai, siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus, pasišalina iš įvykio vietos. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad V. A. (V. A.) savo veiksmais sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo byla, kurioje V. A. (V. A.) buvo inkriminuojamas administracinis nusižengimas dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, turi būti nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau ir – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, jog administracinę atsakomybę už tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos nustato ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalys, priklausomai nuo padarytos žalos dydžio, be to, abejose šio straipsnio dalyse numatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė atsakomybė, kadangi ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta mažesnė bauda, be to, tiek už ANK 426 straipsnio 1 dalyje, tiek ir už to paties staripsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymą yra numatyta tik galimybė, bet ne būtinybė pažeidėjui taikyti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Teismas, vadovaudamasis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, padariusiam ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, ši veika turėtų būti perkvalifikuojama pagal ANK 426 straipsnio 1 arba 2 dalį, priklausomai nuo padarytos žalos dydžio. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju V. A. (V. A.) atžvilgiu bylos teisena pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, teismas daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika neturi būti perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, nes neturi administracinio nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą V. A. (V. A.) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, nutraukti, panaikinus administracinę atsakomybę nustatantį aktą.

Administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą V. A. (V. A.) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.