Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotai atstovei A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui V. A. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos žuvų ištekliams atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas V. A. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-05-04 nutarimu administarcinio teisės pažeidimo byloje nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 1 d. 7,00 Eur bauda bei daiktų konfiskavimu už tai, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11.1 punkto reikalavimus, 2016-04-30 apie 11:00 val. Laukžemių tvenkinyje, Klaipėdos rajone vykdė mėgėjišką žvejybą gyva žuvele skrituliais – 2 vnt., neturėdamas nuomotojo išduoto žvejo mėgėjo bilieto. Neteisėtai sugautos žuvys 2016-05-04 mažaverčio ir netinkamo realizuoti turto pripažinimo atliekomis sprendimu pripažintos atliekomis ir sunaikintos. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento jūros aplinkos apsaugos agentūros specialisto paskaičiavimu žuvų ištekliams padaryta 315,81 Eur žala. Atsakovas pagal 2016-05-09 pretenziją žalos neatlygino.

Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti aplinka ir Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys gamtos ištekliai yra saugomi įstatymo. Žuvys yra gamtos ištekliai ir valstybės nuosavybė. Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos žuvų ištekliams, privalo ją atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija. Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos ir žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo baziniai įkainiai nustatyti bei patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-05-21 įsakymu Nr. DI-280 su vėlesniais pakeitimais (2014-12-29 įsakymo Nr. D1-1076 redakcija). Žalos dydis apskaičiuojamas neteisėtai sugautų žuvų kiekį dauginant iš bazinio įkainio. Pažeidimo padarymo metu lydekų bazinis įkainis buvo 145,00 Eur, indeksavimo koeficientas – 1,089.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis). Atsakovas neteisėtais veiksmais – vykdydamas žvejybą, neturėdamas nuomotojo išduoto žvejo mėgėjo bilieto, padarė gamtai žalą, gamtos ištekliai yra valstybės nuosavybė, žala tiesiogiai susijusi su atsakovo kaltais veiksmais. Atsakovo teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad jis nežinojo apie tai, kad vandens telkinys, kuriame žvejojo, buvo išnuomotas atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovo atstovė nurodė, kad informacija, apie tai, kurie vandens telkiniai yra išnuomoti, o kurie ne, yra viešai prieinama, o jų sąrašas skelbiamas internetiniame tinklapyje. Taip pat byloje esantis 2015-11-03 leidimo naudoti žvejybos plotą reikalavimų vykdymo patikrinimo aktas Nr. (6)-LT1-298, patvirtina aplinkybes, kad įspėjamieji ženklai ir informaciniai stendai prie Laukžemių tvenkinio buvo, todėl atsakovo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Nagrinėjamu atveju, atsakovas, būdamas žvejys mėgėjas, privalėjo pasidomėti, kokių leidimų reikia žvejojant konkrečiame vandens telkinyje, tačiau to nepadarė, t. y. nesidomėjo savo pareigomis, todėl elgėsi neprotingai, dėl ko kyla neigiami teisiniai padariniai. Atsakovui kyla deliktinė atsakomybė – jis privalo atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą aplinkai. Žala paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintą žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo metodiką (2 vnt. x 145 Eur x 1,089). Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 315,81 Eur už žuvų ištekliams padarytą žalą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

Iš atsakovo ieškovui priteistinos įstatymo numatytos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 str. 1 d. 5 p.). Patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 315,81 Eur už žuvų ištekliams padarytą žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 315,81 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-02-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui.

Priteisti iš atsakovo V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur žyminį mokestį valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.