- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-13
- Bylos Nr.
- II-18-474/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00473-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Alška
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. T. skundą dėl administracinės nuobaudos skyrimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas nurodo, kad 2012-09-21 Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyr. specialisto nutarimu jis buvo nubaustas pagal ATPK 62¹ str. 2 d. 2000 Lt bauda. Jis su paskirta nuobauda nesutinka ir nurodo, kad jis jokio pažeidimo nepadarė, nes mišką kirto bendraturtės K. D. leidimo-įgaliojimu. Kirto ne žalius medžius, o išdžiūvusius, išvirtusius, išpuvusius, nulaužtus ir trukdančius augti sveikiems medžiams, medžius. Jis konsultavosi su miškotvarkos specialistais, kurie paaiškino, kad reikalinga mišką sutvarkyti. Padarė nedidelį pažeidimą, nes raštu nepranešė Valstybinei miškų tarnybai apie planuojamą kitimą ir neturėjo bendraturčių sutikimo. Prašo panaikinti nutarimą ir paskirtą nuobaudą pagal ATPK 62¹ str. 2 d. panaikinti arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nes jis kaltę pripažįsta, padarė nedidelį pažeidimą.
Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyr. specialistas savo atsiliepime į skundą ir posėdžio metu nurodo, kad skundas yra nepagrįstas. Visi įrodymai yra surinkti ir užfiksuoti administracinio teisės pažeidimo byloje, visos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingai ir objektyviai išspręsti bylą, išaiškintos, priimtas nutarimas yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas. M. T. iškirto žalią mišką, kas yra užfiksuota biržės taksavimo lape, jis neturėjo leidimo kirsti mišką, taip pat neturėjo bendraturčių sutikimo ir nepranešė Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui apie ketinimą kirsti mišką, todėl jo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip savavališkas kirtimas ir paskirta minimali nuobauda. Prašo skundom netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą.
M. T. buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, 2012 m. rugpjūčio mėnesį, M. M., A. M., K. D., P. S. ir D. M. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančiame miške, esančiame(duomenys neskelbtini),, sklypo UNR(duomenys neskelbtini),., VĮ Kretingos miškų urėdijos(duomenys neskelbtini),, IV miškų grupei priklausančiame medelyne, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo miškui kirsti ir nepateikęs išankstinio rašytinio pranešimo apie ketinimus kirsti mišką, iškirto žalius medžius: 41 eglę, 22 pušis, 15 beržų ir 42 juodalksnius, viso 30,97 kietmetrius medienos.
Skundžiamu nutarimu apeliantui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Apeliantas skundžia priimtą nutarimą ir teismas patikrina pareigūno priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Iš teismui pateikto privataus miško sklypo patikrinimo akto ir biržės taksavimo lapo matyti, kad pažeidėjas iškirto žalius medžius: 41 eglę, 22 pušis, 15 beržų ir 42 juodalksnius, viso 30,97 ktm. medienos. Tai paneigia apelianto aiškinimą, kad jis vykdė sanitarinį kirtimą, tai yra kirto tik sausuolius, išvartas, sergančius, nulaužtus medžius. Institucijos atstovas posėdžio metu parodė, kad jis biržės taksavimo lape nurodė tik žalius medžius, kuriuos iškirto pažeidėjas ir jis į taksavimo lapą neįrašė apelianto nurodytų medžių. Apeliantas nurodo, kad jis padarė nedidelį pažeidimą, nes nepranešė raštu Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui apie ketinimą kirsti mišką, neturėjo raštiško bendraturčių sutikimo bei leidimo kirsti miško. Jokios žalos nebuvo padaryta, nes mišką reikia prižiūrėti, jį valyti, todėl jam nuobauda paskirta nepagrįstai. Toks apelianto aiškinimas, kad padarytas nedidelis pažeidimas, teismo vertinamas kaip siekimas išvengti atsakomybės. Taip pat nepagrįstas apelianto aiškinimas, kad jis turėjo bendraturtės K. D. leidimą tvarkyti mišką, nes pateiktas įgaliojimas yra išduotas 2012-09-19,l o medžius privačiame miške apeliantas kirto 2012 m. rugpjūčio mėnesį. Apelianto pateikta pažyma apie miško tvarkymo reikalingumą, teismo vertinama kaip miško būklės gerinimas, kuris turi būti daromas laikantis Miškų įstatymo 9 str. 6 d. ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo taisyklių 20 ir 21 punktuose numatytų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos ATPK 62¹ str. 2 d. yra numatyta atsakomybė už savavališką medžių kirtimą privačiuose miškuose, kai iškertama nuo 10 iki 100 ktm. medžių. Pagal Miškų įstatymo 9 str. 6 d. draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo taisyklių 20 punkte nurodyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams. Nuostatų 21 punkte nurodyta, kad Nuostatų 20 punkte nurodyti kirtimai vykdomi vadovaujantis Miško kirtimo privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas miškotvarkos projektas, tvarkos aprašu ir Miško kirtimų taisyklėmis. Privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti šių Nuostatų 20.3, 20.4, 20.5, 20.7 ir 20.8 punktuose nurodytus kirtimus, privalo Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra jų numatyti kirsti miškai. Privačių miškų savininkai, per Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše nustatytus terminus negavę neigiamo Valstybinės miškų tarnybos teritorinio padalinio atsakymo ar gavę suderinimą, gali savo miško valdoje vykdyti pranešime nurodytus kirtimus. Apeliantas M. T. įstatymo ir nuostatų nurodytų reikalavimų neįvykdė ir tokie jo veiksmai kvalifikuojami kaip savavališkas medžių kirtimas privačiuose miškuose.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji buvo tinkamai individualizuota, paskirta minimali nuobauda. Dėl šių priežasčių organo(pareigūno) priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių ATPK 302 str. teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti 2012-09-21 Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyr. specialisto nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo M. T. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.