- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-23
- Bylos Nr.
- eII-805-404/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01706-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Gedeikis
Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Virginijus Gedeikis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2025-10-23 Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. K. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25611-2025, R. K. nubausta 180,00 Eur bauda su specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams, už jos padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalyje, kad ji 2025-08-03, 13 val. 38 min., Ukmergės r. sav., Šešuolių sen., Skuolių k., krašto kelyje Ukmergė–Molėtai, 19,100 kilometre, vairuodamas automobilį, lenkė kitą automobilį, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą kertant siaurą ištisinę liniją, žyminčią priešingų krypčių transporto srautus, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3-io priedo 1.1 punkto reikalavimą.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas R. K. prašo panaikinti šį skundžiamą ne teismo tvarka jo atžvilgiu priimto nutarimą ir bylą nutraukti arba taikyti švelnesnę nuobaudą, t. y. piniginę baudą be teisės vairuoti atėmimo. Skunde nurodomi argumentai: 2025-08-03 apie 13 val. 38 min. vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje Ukmergė–Molėtai, 19,1 km, atliko lenkimo manevrą, kurio metu trumpam kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją. Lenkimo manevras buvo pradėtas teisėtai, brūkšninės linijos ruože, kaip matyti iš vaizdo registratoriaus įrašo (apie 00:33 s). Vaizdo medžiagoje nėra užfiksuota draudžiamųjų ženklų ar nurodomųjų rodyklių, ribojančių lenkimą. Tai reiškia, kad lenkimas pradėtas nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių. Manevras užsitęsė dėl objektyvių aplinkybių – teko aplenkti kelias lėtai važiavusias transporto priemones. Kai bandė grįžti į savo eismo juostą, vienas iš lenkiamų automobilių staiga padidino greitį, taip užkirsdamas galimybę saugiai įsilieti į juostą. Kadangi jam iš galo važiavo ir kitas automobilis, kuris jau buvo pradėjęs lenkimo manevrą, stabdyti negalėjo, siekdamas išvengti avarinės situacijos ir susidūrimo, buvo priverstas užbaigti lenkimo manevrą vietoje, kuri jau buvo paženklinta ištisine linija. Vaizdo medžiaga rodo, kad tuo metu nebuvo jokio priešpriešinio eismo, kelio matomumas buvo puikus, todėl realaus pavojaus eismo saugumui nesukėlė. Šią aplinkybę gali patvirtinti du liudytojai, važiavę už jo kitu automobiliu, vienas iš jų iš karto po įvykio žinute patvirtino, kad kitas vairuotojas trukdė jam užbaigti lenkimą. Žinutės laikas (2025-08-03, 13:38) sutampa su pažeidimo fiksavimo momentu.
ANK 420 straipsnio 1 dalis taikoma tais atvejais, kai lenkimas atliekamas tyčia, akivaizdžiai pažeidžiant KET reikalavimus. Jo atveju, veika nebuvo tyčinė, o atsirado dėl kito eismo dalyvio veiksmų, kurie sukūrė situaciją, artimą kraštutinei būtinybei – siekiant išvengti susidūrimo ar kito pavojingo padarinio. Jo veiksmai buvo vienintelė priemonė išvengti avarinės situacijos, kurią sukėlė kitas vairuotojas, ir padaryta žala (ištisinės linijos pažeidimas) yra akivaizdžiai mažesnė už potencialią išvengtą žalą (eismo įvykį), kas visiškai atitinka kraštutinės būtinybės esmę.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 12 straipsnio 2 dalį, administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris veikė esant aplinkybėms, pašalinančioms veikos pavojingumą. Nors ANK tiesiogiai nemini „kraštutinės būtinybės“, tokios situacijos yra vertinamos analogiškai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.
Policijos nutarime pažymėta, kad buvo remtasi tik vaizdo įrašu, tačiau neįvertintos faktinės eismo sąlygos ir situacijos dinamika. Jo rašytinis paaiškinimas, pateiktas 2025-09-14, nebuvo išsamiai įvertintas, nors jame aiškiai nurodytos lenkimo aplinkybės ir pateikti papildomi įrodymai (liudytojo žinutė, greičio santykis).
Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymais laikomi visi įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys. Policijos institucija šiuo atveju apsiribojo tik formalia pažeidimą konstatuojančia medžiaga, neatsižvelgdama į subjektyvią, bet reikšmingą aplinkybę – kad manevras buvo pradėtas teisėtai ir užbaigtas siekiant išvengti blogesnių padarinių.
Pagal ANK 32 straipsnį administracinė nuobauda turi būti skiriama vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, įvertinant konkrečias bylos aplinkybes, asmens elgesį, veikos pavojingumą ir tikslą užtikrinti, kad analogiškų pažeidimų nebūtų ateityje.
Pagal ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalis, skiriant nuobaudos rūšį ir dydį, privaloma įvertinti nusižengimo pobūdį, kaltės formą, padarinių mastą ir asmenybę. Nuobauda turi būti individualizuojama, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Nors policijos nutarime konstatuotas pažeidimas, jame nebuvo įvertintos reikšmingos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad turi ilgametį vairavimo stažą (10 metų), neturi nuobaudų už chuliganišką ar pavojingą vairavimą, nuoširdžiai bendradarbiavo su pareigūnais, pažeidimas nesukėlė realaus pavojaus eismui.
Skirtas 3 mėnesių teisės vairuoti atėmimas yra neproporcingas faktinėms aplinkybėms ir perteklinis prevencijos tikslui pasiekti. Švelnesnė priemonė, pavyzdžiui piniginė bauda, būtų pakankama, atitiktų ANK principus ir individualizavimo taisykles.
Be to, automobilis yra esminė darbo priemonė – dirba (duomenys neskelbtini) ir kasdien važinėja po Lietuvos miestus. Teisės vairuoti atėmimas faktiškai reikštų darbo ir pajamų praradimą, o tai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, įtvirtintų ANK.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą skundžiamą nutarimą priėmusi institucija su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nesutikimo motyvai: įvertinusi surinktų įrodymų visumą, mano, kad nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu, vaizdo medžiaga ir liudytojo parodymais.
Pareiškėjas teigia, kad lenkimo manevras užsitęsė dėl lėtai judėjusių transporto priemonių kolonos, o vienas iš automobilių esą padidino greitį ir trukdė jam grįžti į savo eismo juostą. Tačiau šie argumentai prieštarauja KET reikalavimams ir surinktiems duomenims. KET nustato, kad draudžiama pradėti ar tęsti lenkimą, jei kyla rizika, jog manevras užsitęs ar nebus galimybės saugiai grįžti į eismo juostą iki ištisinės linijos. Lenkimas kolonos leidžiamas tik tada, kai vienu manevru galima saugiai aplenkti visą koloną.
Nagrinėjamu atveju matomumas buvo ribotas – kelias turi nuokalnės ir įkalnės ruožų, todėl pareiškėjas privalėjo įvertinti, kad lenkimo manevras objektyviai gali užsitęsti. Pradėjus lenkimą ir tik vėliau supratus, kad koloną sudaro daugiau transporto priemonių, tai nesudaro pagrindo tęsti lenkimo kertant ištisinę liniją.
Vaizdo įrašas patvirtina, kad pareiškėjas lenkimo manevrą pradėjo ruože, kuriame horizontalusis ženklinimas iš anksto įspėjo apie artėjančią ištisinę liniją (3 priedo 1.6 punktas). Be to, iki šios linijos taip pat buvo pažymėta ištisinė (3 priedo 1.1 punktas), todėl pareiškėjas turėjo suvokti, jog manevro neužbaigs leistinoje vietoje.
Bylos duomenys taip pat nepatvirtina, kad kuri nors transporto priemonė būtų staiga padidinusi greitį. Vaizdo registratorius rodo, kad automobiliai važiavo vienodu ir pastoviu greičiu.
Pareiškėjas pateikė draugo žinutę „Facebook Messenger“ programoje kaip liudytojo parodymus. Tačiau nurodytas liudytojas yra su pareiškėju susijęs, todėl laikytinas suinteresuotu, o jo parodymai negali paneigti objektyvių vaizdo duomenų. Vien subjektyvūs teiginiai negali būti vertinami kaip patikimesni už vaizdo registratoriaus fiksuotą informaciją.
Pareiškėjo argumentas, kad jis buvo „priverstas“ kirsti ištisinę liniją, neatitinka kraštutinės būtinybės sąvokos, nes pavojinga situacija atsirado dėl paties vairuotojo pasirinkto rizikingo elgesio. Kraštutinė būtinybė netaikoma, kai pavojus kyla dėl paties asmens neatsargumo.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teisės vairuoti atėmimas apsunkina jo darbinę veiklą, tačiau tokie padariniai yra įprasti, jie nėra išskirtiniai ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies. ANK 22 straipsnyje numatyta, kad administracinės nuobaudos tikslas – užtikrinti prevenciją. Įstatymų leidėjas pirmenybę skiria visuomenės interesui ir eismo saugumo užtikrinimui, o ne asmens patogumui. Pareiškėjui paskirta nuobauda atitinka minimalų baudos ir poveikio priemonės terminą, todėl yra proporcinga ir teisinga.
Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pareiškėjas R. K. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalį, savo padaryto nusižengimo nepripažįsta, teigia, kad atliko lenkimo manevrą, kurio metu trumpam kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, manevras buvo pradėtas teisėtai, brūkšninės linijos ruože, jis užsitęsė dėl objektyvių aplinkybių, kadangi teko aplenkti kelias lėtai važiavusias transporto priemones, o kai bandė grįžti į savo eismo juostą, vienas iš lenkiamų automobilių staiga padidino greitį, taip užkirsdamas galimybę saugiai įsilieti į juostą.
Iš policijos pateiktos administracinio nusižengimo medžiagos (ROIK: 25283142443) duomenų matyti, jog yra pakankamai pareiškėjo kaltę patvirtinančių įrodymų.
KET III skyriaus 5 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Administracinė atsakomybė minėtame straipsnyje atsiranda, kai yra nustatomi būtinieji nusižengimo sudėties požymiai, t. y. subjektyviosios pusės – tyčinė kaltės forma bei objektyviosios pusės – veiksmai.
KET 3-io priedo 1.1 punkte nurodyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; esant kelio ženklui Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ skiria dviračių eismui skirtą tako dalį nuo pėsčiųjų eismui skirtos tako dalies. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad važiuojama keliu, kuris kelias nuokalnės ir įkalnės ruožų, pareiškėjo vairuojamas automobilis rodydamas dešinįjį posūkio signalą lenkia automobilį ir lenkimo manevrą baigią kirtęs siaurą ištisinę liniją. Pagal vaizdo įrašo kampe esančius duomenis automobilis, kuris yra lenkiamas važiuoja apie 80-84 km/h greičiu. Matomumas ir oro sąlygos yra geros.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl ANK 420 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, jog atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tik tada, kai įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją, tai yra privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-28-699/2018). Vaizdo įrašo medžiagoje matoma, kad pareiškėjo veiksmai – lenkimas kertant siaurą ištisinę liniją, žyminčią priešingų krypčių transporto srautus, šviesiu paros metu, kai eismas intensyvesnis, kai kelias turi įkalnės ir nuokalnės ruožų – lėmė pavojingos situacijos eismo dalyviams susidarymą ir tik dėl laimingo atsitiktinumo pavojaus buvo išvengta. Esant įrodymams, kad buvo sukelta pavojinga situacija, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai.
Paminėtina ir tai, kad pagal vaizdo medžiagą paskutinis automobilis, su kuriuo prasilenkiama priešprieša, yra ruože, kuris yra pažymėtas artėjančia ištisine linija – 37 vaizdo įrašo sekundė, netrukus, 39 sekundė, prasideda siaura ištisinė linija, 48 sekundę pasirodo pareiškėjo vairuojamas automobilis. Iš to darytina išvadą, kad pareiškėjas pradėdamas lenkimo manevrą neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, kad jį baigs leistinoje vietoje. Nors pareiškėjas teigia, kad lenkimas užsitęsė dėl kito vairuotojo padidinto greičio, tai paneigia vaizdo medžiaga.
Pareiškėjas teigia, kad iš galo važiavo ir kitas automobilis, kuris jau buvo pradėjęs lenkimo manevrą, stabdyti negalėjo, siekdamas išvengti avarinės situacijos ir susidūrimo, buvo priverstas užbaigti lenkimo manevrą vietoje, kuri jau buvo paženklinta ištisine linija, tačiau tai paneigia vaizdo medžiaga, kurioje matoma, kaip nutolsta pareiškėjo vairuojamas automobilis, o kita transporto priemonė, kuri lenktų nepasirodo. Kritiškai vertinamas pareiškėjo teiginys, kad šią aplinkybę gali patvirtinti du liudytojai, važiavę už jo kitu automobiliu, vienas iš jų iš karto po įvykio žinute patvirtino, kad kitas vairuotojas trukdė jam užbaigti lenkimą. Pritartina atsiliepime išdėstytai skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai, kad tai paneigia vaizdo įrašas, o liudytojas yra susijęs su pareiškėju ir laikytinas suinteresuotu.
Skunde nurodoma, kad veika nebuvo tyčinė, o atsirado dėl kito eismo dalyvio veiksmų, kurie sukūrė situaciją, artimą kraštutinei būtinybei – siekiant išvengti susidūrimo ar kito pavojingo padarinio.
Kasacinio teismo praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis. Vertinama, kad nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą pareiškėjo atliktus veiksmus vertinti kaip atliktus susiklosčius būtinojo reikalingumo situacijai, kadangi tai paneigia vaizdo įrašas, be to, pavojinga situacija susidarė dėl paties asmens rizikingo elgesio.
Pareiškėjas tvirtina, kad nekėlė pavojaus sau bei kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog dėl atsitiktinumo susidariusių aplinkybių niekam nebuvo sukeltas pavojus, savaime nereiškia, kad toks vairavimas nėra pavojingas. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas laikomas baigtu nuo veiksmų padarymo momento ir jai konstatuoti padariniai neturi reikšmės.
Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad R. K. tyčia pažeidė KET taisykles ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, todėl patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas yra pagrįstai, administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės taikytos tinkamai.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo. Šiame straipsnyje, be kita ko, numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.
Sprendžiant pareiškėjo prašymą neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, būtina nustatyti ar ANK 34 straipsnio taikymui yra aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pareiškėjo naudai.
Skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonės terminas, nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 2, 3 dalies nuostatų, kadangi nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2025-04-15 baustas pagal ANK 417 straipsnio 1 d., kadangi važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui, paskirta bauda sumokėta 2025-04-16.
Pareiškėjas nurodo, kad teisė vairuoti jam yra būtina dėl darbo. Pažymėtina, kad visos pareiškėjo skunde nurodytos gyvenimiškos aplinkybės, kasdieniai poreikiai dėl kurių reikalinga teisė vairuoti egzistavo ir jam buvo žinomi ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tai nesustabdė jo nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo. Teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo ir galėjo visas jo skunde nurodytas aplinkybes ir galimas neigiamas pasekmes įvertinti iš anksto prieš darydamas teisės pažeidimą.
Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinantis administracinio poveikio priemonių paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Nagrinėjamo skundo kontekste nėra komplekso aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai.
Prašymas sutrumpinti ar neskirti administracinio poveikio priemonės terminą negali būti taikomas besąlygiškai, kadangi ANK 34 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių rūšys parenkamos atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Pareiškėjas savo nerūpestingumu kėlė grėsmę eismo saugumui ir jo dalyviams, todėl pareiškėjui paskirtos bauda ir administracinio poveikio priemonės yra proporcingos jo padarytam nusižengimui.
Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 str.), tokiu būdu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą.
Teismas atsižvelgdamas į pažeidėjo asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą vertina, kad skundo patenkinimui pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, ANK 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
pareiškėjo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundo netenkinti.
2025-10-23 Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. K. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25611-2025, kuriuo R. K. nubaustas 180,00 Eur bauda su specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams, už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalyje, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų, nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą.