Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-509-957/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-08
Bylos Nr.
1A-509-957/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33732-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ugnius Trumpulis, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
Nuteistasis
V. T.
Advokatai
Jolanta Teresė Litvinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-509-957/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33732-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Editai Daunienei,dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,nuteistajam V. T. (V. T.), jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,vertėjui Rimantui Skuratovič,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. (V. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., dirbti, o nerandant darbo ar šį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iki 2023 m. rugsėjo 1 d. atlyginti D. S. (D. S.) nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 6 250 Eur arba tokią žalą pašalinti savo darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės terminas sutrumpintas vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais ir V. T. paskirta galutinė aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant V. T. būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., dirbti, o nerandant darbo ar šį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iki 2023 m. rugsėjo 1 d. atlyginti D. S. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 6 250 Eur arba tokią žalą pašalinti savo darbu.

Į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – viena diena, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. rugsėjo 2 d., apie 18.00 val., iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė tame pačiame bute gyvenusio D. S. pinigus – 6 250 Eur.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. T. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendį ir išspręsti jo nekaltumo klausimą. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad baudžiamosios bylos tyrimo procese jis neturėjo tinkamos teisinės pagalbos. Įvykiai nebuvo teisingai interpretuojami. Nuteistasis pripažįsta, kad jis iš tiesų paėmė pinigus, tačiau neigia juos vogęs. Nurodo, kad jis susitiko su vyru, vardu S., kuris iš Baltarusijos perdavė pinigus priekabai įsigyti. Pinigai buvo pervesti iš I., kuriam kitą dieną reikėjo nupirkti priekabą. Nuteistasis šiuos pinigus panaudojo kitiems tikslams, žinodamas, kad kitą savaitę bus atiduota daugiau pinigų ir nupirkta priekaba. D. S. pasipiktino šiuo faktu ir atvyko iš Baltarusijos į Lietuvą, apimtas pykčio iškvietė policiją ir apkaltino jį vagyste. Nuteistojo teigimu, šie pinigai nepriklausė D. S., taigi jis pinigų iš nukentėjusiojo nepavogė.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė jo apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. T. apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis V. T. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad jis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis paėmė 6 250 Eur ir juos panaudojo kitiems tikslams (savo asmeniniams kreditams dengti), tačiau teigia, kad šie pinigai priklausė ne nukentėjusiajam D. S., o kitam asmeniui I., kuris juos per asmenį, vardu S., perdavė ne nukentėjusiajam, o jam, t. y. V. T., priekabai pirkti, taigi jis šių pinigų iš nukentėjusiojo nepavogė. Kartu apeliantas teigia, kad jis neturėjo tinkamos teisinės pagalbos. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo bei teisėtumo tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. spręs, ar prieš nuteistąjį V. T. pradėtame baudžiamajame procese jam buvo užtikrinta teisė į tinkamą teisinę gynybą, taip pat patikrins, ar pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo V. T. paimti pinigai jam buvo svetimi ir jie priklausė nukentėjusiajam D. S.

5. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti. Veika kaip vagystė kvalifikuojama tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243-699/2018, 2K-183-511/2019). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. T. 2022 m. rugsėjo 2 d., apie 18.00 val., iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė tame pačiame bute gyvenusio D. S. pinigus – 6 250 Eur.

7. Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių, kad V. T. 2022 m. rugsėjo 2 d., apie 18.00 val., iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 6 250 Eur, proceso eigoje neginčijo ir pats nuteistasis, jis šių aplinkybių neginčija ir apeliaciniu skundu, todėl dėl to plačiau nepasisakytina. Nepaisant to, nuteistasis V. T. apeliaciniame skunde teigia, kad šie pinigai nepriklausė nukentėjusiajam D. S., o priklausė asmeniui, vardu I., kuris šiuos pinigus per asmenį, vardu S., perdavė ne nukentėjusiajam, o būtent V. T. priekabai nupirkti. Vis dėl to tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai teisingi tik iš dalies, tačiau neturi esminės reikšmės nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, todėl atmestini.

8. Pažymėtina, kad nors nuteistasis apeliaciniame skunde neigia 6 250 Eur priklausomybę D. S., nurodydamas, jog jie buvo perduoti kito asmens ne nukentėjusiajam, o būtent nuteistajam, tačiau tokia jo pozicija nelaikytina nuoseklia ir visa apimtimi patikima, kadangi ji neatitinka jo paties pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinio, be to, ją paneigia kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Antai, apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje V. T. parodė, jog trečią valandą dienos susitiko su žmogumi, kuris jam perdavė 8 000-9 000 Eur, kad nupirktų kemperį. Jis su pinigais nuvažiavo namo, 3 000 Eur padėjo pas D. lovoje po pagalve, dalį pinigų (6 250 Eur) pasisavino, o kitus pinigus paliko po pagalve. Tie 6 250 Eur priklausė D. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. T. taip pat parodė, kad 2022 m. rugsėjo 2 d. būdamas bute jis paėmė D. S., kurio tuo metu nebuvo namuose, pinigus, planavo juos greitai D. atiduoti, nemanė, kad sukels problemų (1 t., b. l. 111). Taigi, šių apklausų metu nuteistasis aiškiai įvardijo asmenį, kuriam aktualūs pinigai tuo metu priklausė, t. y. nukentėjusįjį D. S. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D. S. parodė, kad būtent jis paprašė V. T. paimti pinigus iš A. K., nes jis pats (D. S.) tuo metu buvo Baltarusijoje. V. T. šiuo pinigus paėmė ir jam per „Telegram“ programėlę atsiuntė paimtų pinigų nuotrauką. Vėliau paskambinęs V. T. suprato, jog šis girtas, todėl bijodamas, kad V. T. pinigus gali išleisti, paskambino kitam kartu gyvenančiam draugui I. F. bei paprašė, jog šis skubiai pinigus paimtų. I. F. nuvažiavo pas jį į namus ir paskambinęs pasakė, kad trūksta pinigų (1 t., b. l. 42-43). Tokius nukentėjusiojo D. S. parodymus patvirtino liudytojas A. K., kuris parodė, jog pinigai turėjo būti perduoti būtent D. S., tačiau pastarojo prašymu juos perdavė kartu su nukentėjusiuoju gyvenančiam V. T. (1 t., b. l. 86-87). Be to, nukentėjusiojo D. S. parodymus patvirtino ir liudytojas I. F. (1 t., b. l. 93-96). Taigi, vertinant visumoje, tiek nukentėjusiojo D. S., tiek liudytojų A. K. bei I. F. parodymai paneigia nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomą poziciją, kad šiuos pinigus priekabos pirkėjas perdavė ne nukentėjusiajam D. S., o būtent V. T. ir kartu patvirtina būtent pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duotus nuteistojo V. T. parodymus apie tai, kad pinigai priklausė nukentėjusiajam D. S., o nuteistasis juos tik turėjo parvežti pastarajam į namus. Tokias aplinkybes iš esmės patvirtina ir byloje esantis 2022 m. lapkričio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas nukentėjusiojo D. S. pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas pastarojo pokalbis su nuteistuoju V. T., leidžiantis suprasti, kad pinigai išties priklausė nukentėjusiajam D. S. ir V. T. tai suprato (1 t., b. l. 54-56). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo V. T. apeliacinio skundo teiginiu, kad išties kaltinime nurodyti pinigai pirmiausia buvo perduoti Baltarusijoje gyvenančio asmens, kuris juos perdavė tikslu priekabai pirkti, todėl pirminis jų savininkas buvo būtent šis asmuo. Tačiau pažymėtina, kad tiek iš dalies paties nuteistojo V. T. ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, tiek ir iš šiuos parodymus atitinkančių nukentėjusiojo D. S. bei liudytojų A. K. ir I. F. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinio matyti, kad Baltarusijoje gyvenančio asmens pinigai perduoti ne V. T., o būtent nukentėjusiajam D. S. iš esmės sudarius žodinį sandorį dėl priekabos pirkimo ir nugabenimo iki Baltarusijos sienos. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuo pinigų perdavimo momento jie iš esmės tapo nukentėjusiojo D. S. turtu, kuris užsakovui už juos turėjo perduoti prekę ar suteikti paslaugas, o to nepadaręs pinigus grąžinti, atitinkamai šie pinigai buvo svetimas turtas nuteistajam V. T., o pastarasis šį turtą gavo tik tam, kad nukentėjusiojo D. S. prašymu atliktų su jais techninę operaciją – šį turtą pargabentų į nukentėjusiojo namus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog kaip vagystė kvalifikuojami ir tokie veiksmai, kai kaltininkas laikinai gauna pasinaudoti turtu (pasimatuoti, pavažiuoti ir pan.) ar atlikti su juo tik technines operacijas (prižiūrėti, panešti ir pan.), tačiau neteisėtai jį pasiima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373-696/2016).

9. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. T. pagrobė svetimą turtą, t. y. nukentėjusiajam D. S. priklausančius 6 250 Eur, todėl įvertinęs šią ir kitas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuteistojo V. T. padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai kvalifikavo kaip nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta ir nuteistojo V. T. apeliacinio skundo argumentą, kad jam nebuvo suteikta tinkama teisinė pagalba. Pažymėtina, kad iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjo 2022 m. rugsėjo 3 d. nutarimo paskirti gynėją matyti, jog V. T. ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kaip asmeniui, nemokančiam valstybinės kalbos, buvo paskirta valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikianti gynėja advokatė A. Grinevič (1 t., b. l. 78-79), kuri dalyvavo su įtariamuoju V. T. atliekamuose proceso veiksmuose. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2023 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje bylą nagrinėjančio teismo protokoline nutartimi buvo nutarta vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu paskirti V. T. gynėju advokatą D. Korsakovą, kuris pateikė į bylą advokato orderį (2 t., b. l. 39, 42). Advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose, prašė teismo posėdžio pertraukos, siekdamas suderinti tarp jo ginamojo ir nukentėjusiojo galimo susitarimo dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo sąlygas, teikė prašymus dėl pertraukos žalai atlyginti, vėlesniame teismo posėdyje pasakė baigiamąją kalbą. Taigi, gynėjas buvo pakankamai aktyvus, V. T. nė vienoje proceso stadijoje dėl valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikusių gynėjų paslaugų priekaištų niekam neišsakė. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo spręsti, kad nuteistajam baudžiamojo proceso metu nebuvo suteikta tinkama teisinė pagalba.

11. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. T. (V. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžio atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Marijus KursevičiusValerij LaušUgnius Trumpulis