Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-03-23 · Civilinė byla Nr. 2A-76-623/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-23
Bylos Nr.
2A-76-623/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Alma Urbanavičienė, Marijonas Greičius
Atsakovas
UAB ,,Raulinga“, Ko, UAB ,,Ralinga“
Ieškovas
UAB ,,GNT Lietuva“
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-76-623/2011Procesinio sprendimo kategorija 42.10;121.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. kovo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko (pranešėjo) Marijono Greičiaus,teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Almos Urbanavičienės,sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,dalyvaujant apelianto atstovui Raimondui Lingiui,ieškovo atstovui adv. Andriui Kaluinai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB ,,Raulinga“ ir Ko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,GNT Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB ,,Ralinga“ ir Ko dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „GNT Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b.l. 2-3), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Ralinga ir Ko“ 63 654 Lt 71 ct skolos už pateiktas prekes, 4746 Lt 30 ct palūkanų, 12 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. tiekė atsakovui prekes – įvairią kompiuterinę techniką, tačiau atsakovas už pateiktas prekes neatsiskaitė, nors jokių nusiskundimų dėl prekių kiekio ar kokybės nepareiškė. Ieškovas taip pat nurodo, kad sąskaitose – faktūrose numatyta, kad atsakovas moka 12 procentų metinių palūkanų nuo laiku nesumokėtų sumų už laikotarpį nuo atitinkamos sumos sumokėjimo termino pabaigos iki ieškinio padavimo, iš viso 4746 Lt 30 ct.

Atsakovas pareiškė priešieškinį (b.l. 196-198), kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 359 Lt žalos dėl nekokybiškų prekių nurodydamas, kad ieškovas pardavė atsakovui nekokybiškas prekes ir atsisakė teikti garantinį aptarnavimą, todėl atsakovas privalėjo padengti savo lėšomis nekokybiškų prekių trūkumų pašalinimus. Ieškovui, atsižvelgiant į CK 6.334 str. atsirado pareiga pakeisti nekokybiškas prekes arba jas suremontuoti, tačiau jis šios pareigos nevykdė, todėl išlaidas, susijusias su atsakovo nekokybiškų prekių pakeitimu, vadovaujantis Sutartimi, turėjo prisiimti atsakovas.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, o ieškovas jo pateiktose sąskaitose – faktūrose vienašališkai nustatė atsiskaitymo terminus. Atsakovas nurodo, kad jis neginčija, jog ieškovas atsakovo užsakymu yra pateikęs prekių ir kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką atsakovas už pateiktas prekes atsiskaitydavo ne per sąskaitose – faktūrose nurodytą terminą, o per kelis mėnesius po sąskaitos – faktūros išrašymo ir ieškovą toks atsiskaitymo būdas tenkino. Todėl atsakovas laiko, kad ieškovas pritarė tokiems atsiskaitymo terminams. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė, jog pristatė atsakovui sąskaitose – faktūrose nurodytas prekes, už kurias reikalauja atsiskaityti. Atsakovas nurodo, kad šalys įstatymo reikalaujama forma – raštu nebuvo susitarę dėl 12 procentų netesybų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendimu (1 t., b.l. 212-214) ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Ralinga ir Ko“ ieškovo UAB „GNT Lietuva“ naudai 63 654 Lt 71 ct skolą ir 2373 Lt 15 ct palūkanų, viso 66 027 Lt 86 ct.

Priteisė iš atsakovo UAB „Ralinga ir Ko“ ieškovo UAB „GNT Lietuva“ naudai 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 66 027 Lt 86 ct sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 209 m. liepos 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Priešieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš ieškovo UAB „GNT Lietuva“ atsakovo UAB „Ralinga ir Ko“ naudai 359 Lt nuostoliams atlyginti. Priteisė iš atsakovo UAB „Ralinga ir Ko“ ieškovo UAB „GNT Lietuva“ naudai 1980 Lt 84 ct žyminio mokesčio.

Priteisė iš ieškovo UAB „GNT Lietuva“ atsakovo UAB „Ralinga ir Ko“ naudai 65 Lt žyminio mokesčio. Priteisė iš ieškovo UAB „GNT Lietuva“ valstybės naudai 1 Lt 15 ct procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteisė iš atsakovo UAB „Ralinga ir Ko“ valstybės naudai 27 Lt 75 ct procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, jog nors pristatymo patvirtinimuose nėra identifikuotos atsakovui pristatytos prekės, tačiau iš PVM sąskaitų – faktūrų surašymo datos ir jose nurodyto prekių pristatymo termino bei faktinės prekių pristatymo datos, nurodytos DPD pristatymo patvirtinimuose, taip pat PVM sąskaitose – faktūrose nurodytų prekių skaičiaus ir DPD pristatymo patvirtinimuose nurodytų pakuočių skaičiaus, padarė išvadą, kad atsakovui buvo pristatytos ieškovo PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos prekės. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, negalėjo nurodyti kokios prekės pagal DPD pristatymo patvirtinimus atsakovui buvo pristatytos. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie kitokių nei ieškovo išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytų prekių pristatymą atsakovui DPD pristatymų patvirtinimuose nurodytu laiku. Atsakovas nepareiškė ieškovui pretenzijų dėl prekių kiekio, kokybės, kainos bei komplektacijos. DPD pristatymuose patvirtinimuose atsakovo atsakingi darbuotojai savo parašu patvirtino, kad pagal šiuos patvirtinimus pristatomas prekes priėmė, tačiau atsakovas nesumokėjo už ieškovo pateiktas prekes.

Teismas nurodė, jog tai, kad atsakovas atsiskaitydavo už prekes per kelis mėnesius nuo jų pristatymo, nepatvirtina kitokio šalių susitarimo dėl atsiskaitymo termino, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo valią dėl kitokio nei PVM sąskaitose – faktūrose nurodyto atsiskaitymo termino. Tai, kad ieškovas nereiškė pretenzijų dėl atsakovo vėlavimo atsiskaityti, nelaikytina šalių susitarimu dėl kitokio atsiskaitymo termino. Atsakovas atsiskaitydavo su ieškovu skirtingais terminais, kas paneigia atsakovo nurodytą aplinkybę, kad šalys buvo susitarę dėl kitokio nei ieškovo nurodyto konkretaus atsiskaitymo termino. Teismo teigimu, ieškovo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros bei DPD pristatymo patvirtinimai patvirtina, kad šalių sutartas atsiskaitymo terminas yra 30 dienų nuo prekių pristatymo. Toks terminas pardavėjo nustatytas išrašant PVM sąskaitas – faktūras, atsakovas apie šį terminą buvo informuotas prekių ir PVM sąskaitų faktūrų perdavimo metu.

Teismas nurodė, kad netesybų dydis 12 procentų nuo nesumokėtos sumos nurodytas ieškovo išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose, kuriose atsakovas nėra pasirašęs, todėl laikė, kad minėtos PVM sąskaitos – faktūros negali būti laikomos šalių susitarimu dėl netesybų dydžio. Byloje taip pat nėra ir kitokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas sutiko su ieškovo nurodytu netesybų dydžiu arba buvo kitoks rašytinis šalių susitarimas dėl ieškovo nurodyto dydžio netesybų. Teismas nurodė, kad ieškovas tokio susitarimo buvimo neįrodė. Todėl už prievolės įvykdymo termino praleidimą iš atsakovo ieškovo naudai priteisė CK 6.210 str. 2 d. nustatytas 6 procentų nuo uždelstos sumokėti sumos dydžio metines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos iki ieškinio padavimo 2009 m. liepos 7 d.

Spręsdamas dėl atsakovo priešieškinio, teismas nurodė, kad iš ieškovo pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų matyti, kad ieškovo pateiktoms prekėms yra taikoma kokybės garantija nuo 1 iki 3 metų. Ieškovas atsisakė teikti atsakovui ieškovo parduotoms prekėms garantinį aptarnavimą, ką pripažino ieškovo atstovas teismo posėdžio metu, todėl iš ieškovo atsakovo naudai teismas priteisė prekių trūkumų šalinimo išlaidas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 1-5) atsakovas UAB ,,Ralinga“ ir Ko prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. teismo sprendimą dalyje dėl 2373 Lt 15 ct palūkanų priteisimo ir ieškovo reikalavimus atmesti. Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl palūkanų priteisimo vadovavosi išimtinai ieškovo pateiktomis PVM sąskaitomis – faktūromis, neišsiaiškino tikrųjų šalių ketinimų, nepasisakė dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmių ir netinkamai taikė materialinės teisės normas.

Apelianto nuomone, teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad PVM sąskaitoje – faktūroje vienašališkai netesybų ieškovas negalėjo nustatyti, o terminą atsiskaitymui – galėjo.

Apelianto manymu, tai, kad šalys nesusitarė dėl to, jog už prekes bus atsiskaitoma per 30 dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros išrašymo, kaip numatyta ieškovo išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose, patvirtina ne tik tarp šalių buvę santykiai iki kylant ginčui, kai už prekes buvo atsiskaitoma per ilgesnį nei PVM sąskaitose – faktūrose numatytą terminą ir jokių pretenzijų šalys viena kitai neturėdavo, bet ir faktiniai ieškovo veiksmai – apeliantui beveik metus laiko neatsiskaitant už prekes, ieškovas nepateikė jokių pretenzijų dėl įsiskolinimo, jokių raginimų sumokėti skolą, nesustabdė apeliantui prekių tiekimo, todėl apeliantas pagrįstai manė, kad prievolės atsiskaityti už prekes terminas dar nėra suėjęs. Daro išvadą, kad prievolė apmokėti už prekes buvo neterminuota, terminas laikomas pradelstu nuo ieškovo pareikalavimo momento. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kada pareikalavo sumokėti už prekes, nepateikė atitinkamų skaičiavimų, todėl neįrodė palūkanų dydžio ir šis negalėjo būti priteistas.

Teismas, priteisdamas iš apelianto palūkanas, nevertino aplinkybės, kad ieškovas taip pat pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus. Netgi tuo atveju, jeigu laikyti, kad teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog apeliantas praleido terminą sumokėti už prekes, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad apeliantas turėjo teisę dėl tam tikrų nekokybiškų prekių sustabdyti savo pareigą apmokėti už jas ieškovui ir pagal PVM sąskaitas – faktūras už šias nekokybiškas prekes, negalėjo skaičiuoti palūkanų, tačiau sprendimu palūkanos buvo priteistos pagal visas PVM sąskaitas – faktūras, taip nepagrįstai priteisiant ieškovui iš apelianto per daug palūkanų.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto ieškovo naudai įstatymines palūkanas, nors turėjo priteisti netesybas. Teismas sprendimu priteisdamas CK 6.210 str. 2 d. numatytas įstatymines palūkanas, nors prievolė kilusi iš sutartinių santykių ir šalys neprieštaravo netesybų taikymui, atėmė iš apelianto galimybę sumažinti priteistą sumą nuostoliams kompensuoti dėl neįvykdytų prievolių prašant taikyti senatį ir prašant sumažinti netesybas, nes apelianto manymu, jokių nuostolių ieškovas nepatyrė, o jei ir patyrė, tai pats nesiėmė veiksmų juos sumažinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „GNT Lietuva“ ir atsakovas UAB „Ralinga ir Ko“ sudarė pirkimo - pardavimo sutartį. Sutarties sudarymą ir jos sąlygas patvirtina ieškovo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, prekių pateikimo dokumentai. Atsakovas pripažino, kad laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. tarp šalių buvo susiklostę pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai ir ieškovas atsakovo užsakymu jam teikė prekes. Iš ieškovo pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų (b.l. 16-51) matyti, kad ieškovas pateikė atsakovui prekių viso už 63 654 Lt 71 ct sumą. DPD pristatymo patvirtinimuose atsakovo darbuotojai savo parašu patvirtino, kad gavo ir priėmė prekes.

PVM sąskaita faktūra – dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 29 d.). Prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 str. 1 d.). Todėl PVM sąskaitos faktūros priėmimas sukelia teisines pasekmes.

Ieškovas pateikė teismui PVM sąskaitas – faktūras apie atsakovei parduotas prekes viso už 63 654 Lt 71 ct. Šiose PVM sąskaitose – faktūrose ieškovas nurodė 30 dienų atsiskaitymo terminą, skaičiuojamą nuo prekių pristatymo.

Apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.314 str. 2 d. nuostatas įpareigojančias atsakovą atsiskaityti su ieškovu PVM sąskaitose – faktūrose nurodytu terminu, o laiku nesumokėjus – mokėti ir įstatymų nustatytas palūkanas (CK 6.314 str. 5 d.).

CK 6.37 str. 1 d. nurodyta, kad palūkanas gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Pagal CK 6.210 str. 1-2 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi šalys yra privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas. Šių palūkanų paskirtis – kompensuoti ieškovo minimalius nuostolius už tolesnį naudojimąsi ieškovo pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Todėl darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai skaičiavo apeliantui įstatymines palūkanas.

Šioje byloje patenkinus priešieškinį, atsakovui buvo priteisti jo patirti nuostoliai dėl pateiktų prekių trūkumų, atsiradusių per garantinį laikotarpį. Todėl apeliacinės instancijos teismo kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad apeliantas turėjo teisę sulaikyti atsiskaitymą už tas prekes, kurių trūkumai išaiškėjo garantinio laikotarpio metu.

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas, padavęs apeliacinį skundą dėl 2010 m. balandžio 15 d. pirmos instancijos teismo sprendimo, iš esmės ginčija tik priteistų palūkanų sumą – 2 373, 15 Lt, tačiau iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dienos nėra sumokėjęs ieškovui pagrindinės skolos sumos - 63 654 Lt 71 ct. Tai rodo, kad apeliantas iš esmės piktnaudžiauja savo teise (CK 1.137 str. 3 d., CPK 95 str.).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis), bei materialines teisės normas, reglamentuojančias prievolių vykdymą, todėl išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo teismo sprendimui panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto UAB ,,Ralinga“ ir Ko 5 Lt 60 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas.

Kolegijos pirmininkas Marijonas GreičiusTeisėjos Rasa GudžiūnienėAlma Urbanavičienė