Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „R.“ patikslintą ieškinį atsakovei E. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas Artūras Venckus paaiškino, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės jos nesumokėtas kaupiamąsias lėšas, kurias buvo nuspręsta rinkti bendrijos narių balsų dauguma, o minėtas sprendimas yra nenuginčytas ir galiojantis. Prašoma priteisti skola yra pagrįsta rašytiniais bylos įrodymais, todėl turi būti priteista.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog atsakovė E. M. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė.

Name, (duomenys neskelbtini), įsteigta DNSB „R.“, kuri kiekvieną mėnesį teikia atsakovei apmokėti išlaidas, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra. Byloje kilo ginčas dėl to, jog atsakovė nesutinka mokėti kaupiamųjų įmokų. Ginčo dėl komunalinių mokesčių byloje nėra.

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo: 1) tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus; 2) teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; 3) vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo; taip pat vykdyti kitas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytas pareigas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2017 m. rugpjūčio 29 d. prasidėjo (duomenys neskelbtini) namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu dėl bendro naudojimo karšto ir šalto vandens vamzdynų keitimo. Balsavimo pabaiga 2017 m. rugsėjo 19 d. 16.00 val. Remiantis 2017 m. rugsėjo 20 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu priimti sprendimai: į (duomenys neskelbtini) namo ilgalaikio atnaujinimo planą įtraukti bendro naudojimo karšto vandens vamzdynų keitimą ir šių vamzdynų keitimui rinkti mėnesines kaupiamąsias įmokas, kurios nustatomos 0,3922Eur/m². Ilgalaikio atnaujinimo plano ir darbų vertė iki 40 000 Eur. Kaupimo laikotarpis: 13 mėn. Bendro naudojimo karšto ir šalto vandens vamzdynų keitimo metu privalomai keisti vonios šildytuvus (gyvatukus). Lėšas šiems darbams atlikti numatyti iš surinktų bendro naudojimo karšto ir šalto vandens vamzdynų keitimo kaupiamųjų įmokų.

Remiantis priimtu sprendimu, ieškovės skaičiavimu, atsakovei pagal jai nuosavybės teise priklausantį 89,42 kv. m buto plotą, mokėtina kaupiamųjų įmoka suma per mėnesį sudaro 35,07 Eur. Atsakovė, nesutikdama mokėti kaupiamųjų įmokų, neginčija jai priskaičiuotos mokėtinos sumos, neneigia atnaujinimo darbų būtinybės, tačiau teigia, kad sumokės visą jai priklausančią mokėti sumą iš karto, kai bus parinktas rangovas, pateikta sąmata ir bus aišku, kiek konkrečiai jai reikės mokėti.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kaupiamųjų įmokų mokėjimo metodika buvo patvirtinta 2017 m. rugsėjo 20 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu Nr. 2017-09-20-1, kuriuo priimtas sprendimas 13 mėn. laikotarpiu rinkti kasmėnesines kaupiamąsias įmokas, nustatant 0,3922Eur/m². Sprendimu nebuvo aptarta, jog lėšų rinkimui būtina sąmata. Atsakovė nepateikė jokių kitų duomenų, pagrindžiančių, kad jai ar kitiems namo gyventojams buvo nuspręsta daryti išimtis ir leisti mokėti visą sumą iš karto, gavus rangovo sąmatą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi atsakovė objektyviais duomenimis nepagrindė, jog jai buvo sudarytos išimtinės sąlygos, kad ji neprivalėjo įmokas mokėti kas mėnesį kaip kiti namo bendraturčiai. Pastebėtina ir tai, jog nors atsakovė nurodė, kad ji dėl tokio mokėjimo žodžiu tarėsi su buvusiu bendrijos pirmininku, tačiau negalėjo nurodyti, kada ir su kuriuo iš buvusiųjų pirmininkų buvo toks susitarimas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Atsakovės teigimu, iki šiol nėra atlikti jokie vamzdynų keitimo darbai, todėl, jos manymu, ji neprivalo mokėti už šiuos darbus. Šiuo atveju pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, jog 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo ji neginčijo. Taigi sprendimas 13 mėn. laikotarpiu rinkti kasmėnesines kaupiamąsias įmokas bendro naudojimo karšto ir šalto vandens vamzdynų keitimui nebuvo ginčytas, jis nėra nuginčytas, galioja ir yra privalomas visiems patalpų savininkams, tarp jų – ir atsakovei. Iš to seka, jog sprendimas sukelia atsakovei atitinkamas teisines pasekmes, tai yra lemia pareigos padengti kaupiamąsias įmokas atsiradimą, o dėl bendrijos valdymo organų neveikimo ar netinkamo veikimo įgyvendinant tolimesnius sprendimo vykdymo veiksmus atsakovė ar kiti namo bendraturčiai turi teisę kitais įstatymo numatytais būdais ginti savo pažeistas teises (CK 4.76 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, kad jei kiekvienas iš namo bendraturčių elgtųsi savo nuožiūra dėl kaupiamųjų įmokų kaupimo, teismo vertinimu, toks elgesys būtų nesąžiningas prieš kitus bendraturčių ir nebūtų įgyvendintas bendraturčių priimtas ir šiuo metu galiojantis sprendimas dėl kaupiamųjų įmokų rinkimo namo pagerinimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendimai rinkti tikslines lėšas visų pirma yra skirti pačių savininkų (bendraturčių) interesams apsaugoti, sureguliuoti jų pačių tarpusavio santykius. Be kita ko, tokiu būdu apsaugomos socialiai pažeidžiamų asmenų (bendraturčių) teisės, sudarant jiems protingas ir proporcingas galimybes dalyvauti finansuojant bendro naudojimo objektų remontą periodinėmis įmokomis, o ne vienkartiniais įnašais. Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad būtent dėl to, jog bendraturčiai negalėjo iš karto sumokėti už vamzdyno keitimo darbus ir buvo priimtas sprendimas 13 mėn. rinkti kaupiamąsias įmokas. Remiantis DNSB „R.“ 2020 m. rugsėjo 3 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 3 d. sąskaitos išrašu, nustatyta, kad kaupiamųjų lėšų likutis šiuo metu 48 374,43 Eur.

Dėl atsakovės teiginių, kad neaišku, kiek jai reikia mokėti už vamzdyno keitimo darbus atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu bendraturčiai priėmė sprendimą ne tik kiek laiko rinkti kaupiąsias įmokas, bet ir kokią sumą, t. y. buvo priimtas sprendimas, jog 13 mėn. laikotarpiu rinkti kasmėnesines kaupiamąsias įmokas, nustatant 0,3922Eur/m² . Tokiu būdu yra aiškiai aptarta, kokia kiekvienam iš bendraturčių yra tenkanti mokėti suma. Pagal atsakovei nuosavybės teise priklausiančio buto plotą – 89,42 kv. m, mokėtina kaupiamųjų įmoka suma per mėnesį sudaro 35,07 Eur. Todėl atmestini atsakovės teiginiai, jog neaišku, kokia jos mokėtina suma už vamzdynų keitimo darbus (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors 2017 m. rugsėjo 20 d. bendraturčių sprendime nenurodyta nuo kada pradedamos rinkti kaupiamosios įmokos, tačiau iš byloje pateiktų DNSB „R.“ mokėjimų nurodymų atsakovei nustatyta, jog kaupiamosios lėšos pradėtos rinkti nuo 2017 m. lapkričio mėn., t. y. iš karto po bendraturčių sprendimo priėmimo.

Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Minėta, jog bendraturčių 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu nuspręsta 13 mėn. laikotarpiu rinkti kasmėnesines kaupiamąsias įmokas bendro naudojimo karšto ir šalto vandens vamzdynų keitimui. Šis sprendimas buvo priimtas laikantis bendrijos įstatų 63 punkto reikalavimų, jis nebuvo ginčytas ir nėra ginčijamas. Duomenų, kad kaupiamosios įmokos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nėra. To nenurodo ir atsakovė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y. į tai, kad bendraturčių sprendimu buvo nuspręsta dėl kaupiamųjų įmokų rinkimo, sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo ginčytas, kaupiamosios įmokos skirtos namui atnaujinti, taip pat į tai, kad atsakovei nebuvo suteiktos jokios išlygos vamzdyno keitimo išlaidas apmokėti po rangovo sąmatos pateikimo, teismas konstatuoja, kad atsakovė pažeidė prievolę tinkamai mokėti mokesčius už butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą, tokiu būdu susidarė 455,91 Eur įsiskolinimas ieškovei DNSB „R.“ (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnis, 4.83 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). DNSB „R.“ 2020 m. sausio 19 d. ir 2020 m. vasario 19 d. siuntė atsakovei įspėjimus apie susidariusią skolą, tačiau skola iki šiol nepadengta.

Dėl atsakovės argumentų, jog namo gyventojai yra nusprendę neberinkti kaupiamųjų įmokų pažymėtina, jog byloje tokių duomenų nėra. Remiantis byloje pateiktais 2020 m. balandžio 15 d., 2020 m. gegužės 31 d. bendrijos narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolais nustatyta, kad bendrija suorganizavo bendrijos narių balsavimą raštu, kuriuose nurodė, kad bendro naudojimo šalto, karšto ir cirkuliacinio vamzdynų „stovų“, magistralės rūsyje ir rankšluosčių džiovintuvų „gyvatukų“ keitimas preliminariai kainuoja 82 530 Eur. Šiai dienai kaupiamųjų lėšų sąskaitoje yra 52 469 Eur. Siekiant pakeisti vamzdynus reikia pasirinkti naują kaupiamųjų lėšų tarifą iki kol bus surinkta trūkstama lėšų dalis darbams pradėti. Buvo pasiūlyti trys kaupiamųjų lėšų tarifai, t. y. 0,36 Eur/m², 0,42 Eur/m² ir 0,67 Eur/m², tačiau nei dėl vieno tarifo sprendimas nebuvo priimtas. Kita vertus, iš pateiktų protokolų matyti, jog nebuvo sprendžiamas klausimas atsisakyti kaupiamųjų įmokų rinkimo pagal 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, buvo sprendžiamas klausimas dėl naujo lėšų rinkimo tarifo trūkstamoms lėšoms vamzdynų keitimui. Todėl atsakovės teiginiai, kad bendrija nusprendė neberinkti kaupiamųjų lėšų atmestini kaip niekuo nepagrįsti (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kartu pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog bendrijos nariai sprendė klausimą dėl sukauptų lėšų grąžinimo ar jų panaudojimo kitiems bendrijos tikslams.

Atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą dėl netinkamos bendrijos buhalterijos vedimo, lėšų išvaistymo, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir atkreipia atsakovės dėmesį, jog tiek dėl netinkamo bendrijos lėšų tvarkymo, tiek dėl bendrijos valdymo organų neveikimo ar netinkamo veikimo įgyvendinant sprendimą dėl vamzdynų keitimo atsakovė ar kiti namo bendraturčiai turi teisę kitais įstatymo numatytais būdais ginti savo pažeistas teises.

Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog ieškovės ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 455,91 Eur skola (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnis, 4.83 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Visiškai tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagristos bylinėjimosi išlaidos – 500 Eur advokato atstovavimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas), todėl tenkinus ieškovės reikalavimą, iš atsakovės priteistinas 15 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „R.“ iš atsakovės E. M. 455,91 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 455,91 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. birželio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės E. M. 15 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.